Publikacijos
Jūs esate čia: Namai » Kultūra » Publikacijos
Ir žirgus veda į sauną
Žirgai pirtimi mėgaujasi taip pat kaip žmonės. Pirtyje jie nesimuisto, o stovi ramiai ir nuleidžia galvą. Jiems taip gera, kad beveik užmiega stati. Šilumoje atsiveria žirgų prakaito liaukos, todėl pagarinus jie yra gerai nuprausiami. Toliau
Po gero pirtininko procedūrų - tarsi devintame danguje
Niekas negali pasakyti, kuri pasaulio tauta išrado pirtį. Šis seniausiuose žmonijos raštuose minimas atradimas visais laikais užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime. Į pirtį skubame ir dabar, kur vandeniu, garais ir vanta apsivalome ne tik kūną, bet ir sielą. Toliau
Plakimosi vantomis žinių užkampyje
Antras pagal dydį Suomijos laikraštis apie 2-ąjį Tarptautinį vanojimo čempionatą, įvykusį 2009 m. spalio 31 d. Herrankukkaro. Suomiai buvo didžiai nustebę pamatę, jog jie atsilieka pirties kultūroje... Toliau
Iš Lietuvos pirčių istorijos
„Mokslas ir gyvenimas“, 1986 m. Nr. 9. Rimanto Braziulio prašymu parengtas garsaus Lietuvos pirčių tyrinėtojo Stasio Daunio straipsnis. Toliau
Senųjų pirtelių kuždesiai
"Pirmadienis", 1994 11 27. Aistės Masionytės straipsnis apie tyrinėtoją Stasį Daunį, pasakojantį apie pirties papročius. Toliau
Nei rusiška, nei suomiška, o lietuviška
"Kelionės ir pramogos", 1999 m. Nr.9. Martynas Užpelkis. "Įdomus paradoksas - kadaise suomiai, karelai ir lapiai pirtis vadino baltiškos kilmės žodžiu „pirtti", o nūnai kiek prakutęs lietuvis giriasi sode ar vasarnamyje įsirengęs „suomišką sauną". Toliau
Be ironijos: likimas pirtyje...
Aštuoni žinomi ir populiarūs Lietuvos žmonės vienoje pirtyje – neįtikėtina! Padalyti į dvi draugiškas „komandas", kone visi prisipažino, kad geras išsipėrimas – ne tik atgaiva kūnui, bet ir savotiškas nuodėmių išvarymas. Toliau
Ant Galvės ežero - žiemos pramogos su karštu šokoladu
"Lietuvos rytas", 2004 01 23. Ligita Valonytė pasakoja apie Trakų laisvalaikio centrą "Slėnis". Natūrali čiuožykla, pirtis su medumi ir druska, maudynės eketėje, nakvynė - laisvalaikio centro siūlomas "meniu". Toliau
Pirtyje
"Sveikas žmogus", 2004 m. Nr.12, Veronika Pečkienė. Romėniška, rusiška, turkiška, suomiška, japoniška, lietuviška pirtis. Kaip elgtis pirtyje? Kaip vanotis? Kodėl į pirtį eiti sveika? Toliau
Trakiškis išsiaiškino suomiškos pirties ir saunos skirtumus
"Lietuvos rytas", 2004 12 20, Darius Babickas. Entuziastas N. Aleksejevas pastatė ir įrengė dūminę pirtį. Toliau
Vantų masažas - maloni investicija į ateitį
"Kauno diena", 2005 08 31, Jurgita Murauskaitė. Pirtis nesuderinama nei su alkoholiu, nei su moterimis. Tokios nuostatos pareigingai laikosi 44 metų kaunietis Laimis Runkevičius, atsisakęs itin įtemptos verslininko dienotvarkės, jau 8 metus neberūko, o valandos pirtyje yra virtusios jo hobiu ir sveikatos šaltiniu. Toliau
Kokia pirtis geriausia?
"Lietuvos aidas", 2005 11 25. Nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kokia pirtis yra geresnė. Tam reikia žinoti, koks pirties lankymo tikslas - pasimaudyti, išsiperti, suliesėti, pailsėti po įtemptos darbo dienos, atsikratyti emocinio ir nervinio nuovargio, fiziškai ar protiškai pavargus ar dar kitoks. Toliau
Pati juoda, o baltai prausia. Dūminė pirtis
"Geras skonis", 2006 m. Nr.2, Rimas Kavaliauskas. Neigiamai apie dūminę pirtį paprastai atsiliepia joje nesimaudę, o tie, kuriems teko ją išbandyti, susižavi jos ypatingu aromatu ir romantika. Šįkart, mieli skaitytojai pasiūlysime ir jums apsilankyti dūminėje pirtyje. Toliau
Pirtyje negalima pyktis, keiktis ir liūdėti
"Klaipėda", 2006 10 12, Laima Valentaitė. Kaitinimasis pirtyje virsta ne tik kūno, bet ir sielos valymo ritualu. Suomiai sauną vadina "socialiniu įvykiu ir neatsiejama kultūros dalimi". Tokia "kultūra" sparčiai atžingsniuoja ir į Lietuvą. Toliau
Vieta, kur atgimsta ir kūnas, ir dvasia
"Druskonis", 2007 01 19, Artūras Zurlys. Garo mėgėjai vieningai tvirtina, kad Druskininkų miesto pirtis M.K.Čiurlionio gatvėje turi ypatingą aurą, kuri savaitgaliais čia atvilioja geros pirties gerbėjus net iš pajūrio, šalies didmiesčių ir kaimyninių miestų, užsienio. Toliau
Parko pirtyse nedraudžiama kaitintis nuogiems
"Druskonis", 2007 02 02. Lankytojų atsiliepimai apie Druskininkų vandens pramogų parko pirčių kompleksą. Toliau
Sauna - sėkmingiausiai eksportuotas Suomijos simbolis
Suomiams sauna reiškia ne tik laisvalaikio užsiėmimą ar švarinimąsi – tai yra gyvenimo būdas, ištisa filosofija, iš kartos į kartą perduodama tradicija. Toliau
Kvapų pažinimas
"Kosmetik", 2007 m. Nr. 3. Interviu apie eterines esencijas su Moters instituto kosmetikos studijų moksliniu konsultantu ir globėju, medicinos chemijos hab. dr. prof. R. Glinka, ir aromatų eksperte, aromatų vartojimo kultūros konsultante L. Kiškūne. Toliau
Pirtys grįžta į amžių glūdumą
"FORTUNA privata", 2007 m. Nr.7, Vidmantas Užusienis. Pirčių tradicijos ir naudojimosi ypatumai. Toliau
Vantos gydo ne tik kūną
"Vlastiečių laikraštis", 2007 09 15, Meilė Taraškevičienė. Nežinia, kas sugalvojo pirtyje naudoti medžių, krūmų šakas ir lapus, bet šis atradimas puikiai papildė garinės pirties galimybes. Apie vantas ir kitas pirties gydrybes. Toliau
Infraraudonųjų spindulių galia
"Ieva", 2007 11 11, Greta Kazlaitė. Naujausia mada pirčių pasaulyje – infraraudonųjų spindulių sauna. Kuo ji tokia ypatinga? Ar visi gali ja mėgautis? Toliau
Metų nuoskaudų nuplauti - į pirtį
"Kauno diena", "Vilniaus diena", "Klaipėda", 2007 12 29, Lina Bušinskaitė. Geros vantos, gyvas garas, akmuo, ugnis ir gėlas ežero vanduo – neatsiejami pirties elementai. Į tokią pirtį ypač verta užsukti prieš šv. Kalėdas ir apvalyti kūną bei sielą nuo prisikaupusių blogų minčių, neigiamų emocijų. Toliau
Į festivalį sukvietė pirtis
"Šiaulių kraštas", 2008 01 22, Algimantas Brikas. Į kuršėniškių suorganizuotą pirties mėgėjų festivalį savaitgalį suvažiavo daugiau kaip šešiasdešimt įvairių šalies miestų ir miestelių atstovų. Įspūdžiai iš šio festivalio. Toliau
Pirties atgimimas: karščio terapija ir filosofija
"Sveikatos ABC", 2008 m. Nr.2. R. Kavaliauskas pasakoja apie pirties rūšis, jų naudą, istoriją, vardina geros ir sveikos pirties principus. Toliau
Turkiška pirtis – lengvo karščio mėgėjams
"Ieva", 2008 02 07, Greta Kazlaitė. Manoma, kad pirmosios tokios pirtys atsirado visai ne Turkijoje, o Romoje. Iš romėnų idėją pasiskolino arabai ir tik vėliau – turkai. Turkų pirties papročiai, privalumai. Toliau
Į pirtį be arbatos eiti nevalia
"Valstiečių laikraštis", 2008 02 15, Nijolė Petrošiūtė. Dauguma vyrų net neįsivaizduoja pirties be alaus, kuris, pasak žinovų, iš tikrųjų nėra pirties gėrimas. Arbata nuo amžių vertinama kaip geriausias gėrimas pirtyje. Iš ko geriausia pirties arbatas ruošti? Toliau
Indėniška pirtis: karšti akmenys tamsoje
"Ieva", 2008 03 12, Ina Kučinskė. SMalonumas, patiriamas garinantis savomis rankomis gamtoje pastatytoje tamsioje palapinėje su iki raudonumo įkaitintais akmenimis, daugelį visiems laikams padaro ištikimais šios garų pirties gerbėjais. Toliau
Gydanti pirtis
kaime.puslapiai.lt Patarimai norintiems suliesėti, pirties poveikis širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemoms, centrinei nervų sistemai, šilumos apykaita. Vaikai pirtyje. Toliau
Pirtis: Švaros ir sveikatos oazė
turkiskospirtys.lt "Prieš kelias valandas tiksliai galėjau pasakyti, kiek man metų. O dabar suabejočiau. Jaunas. Tik tiek. Kūnas ir dvasia susiliejo. Nugara atsišliejau į senos obels kamieną..." Toliau
Vanojimo čempionas vanta pers tol, kol pamiršite savo vardą
Lietuvoje lapkričio 8-ąją pirmą kartą vyko tarptautinis vanojimo čempionatas. Druskininkų vandens parko 18-os pirčių erdvėje „Alita“ vanojimo meistrai iš įvairių Lietuvos regionų, svečiai iš Suomijos, Latvijos ir Rusijos varžėsi dėl geriausio pirtininko vardo. Tarptautinio vanojimo čempionato organizatoriai - Druskininkų vandens parkas ir VšĮ „Pirties akademija“. Toliau
2-asis Lietuvos vanojimo čempionatas
Atsiliepimai žiniasklaidoje apie 2-ąjį Lietuvos vanojimo čempionatą. Toliau
Pastabos administratoriui
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“