Odos valymas

Pirtyje veikiama drėgmės ir šilumos oda atmirksta ir galima lengvai pašalinti viršutinį negyvų ląstelių sluoksnį, o drauge su juo – ir susikaupusius nešvarumus. Nušveista oda tampa lygi, glotni, poros atsiveria – dabar ji pasiruošusi priimti maitinančias priemones, kaukes. Sausą ir ploną odą šveisti reikėtų atsargiai, naudojant švelnesnes priemones, o riebiai, spuoguotai, užterštai odai šveitimas tiesiog būtinas – tai padeda paikyti jos švarą, riebalų pusiausvyrą. Visgi piknaudžiauti šia priemone nereikėtų. Per dažnai ir per stipriai šveisdami odą rizikuojame ją sudirginti, išbalansuoti jos natūralius pusiausvyros mechanizmus. Švelnaus odos šveitimo daugeliui (nepamirškit – mūsų oda skirtinga) pakaktų kartą per savaitę, o gilaus – kartą per dvi savaites ar net mėnesį.

Kada geriausia šveisti odą?

Paprasčiausias atsakymas – tada, kai ji tam pasiruošusi, pakankamai sušilusi ir atmirkusi. Tai nesunku patikrinti tiesiog perbraukus pirštais per petį ar šoną. Pagaliau ir mūsų kūnas pats duoda signalą, kad metas jį nušveisti – pabuvus pirtyje natūraliai kyla noras kasytis, trintis. Štai tada ir metas. Paprastai tas metas būna trečio, ketvirto ar net penkto užėjimo metu. Bet tikrai ne pirmojo ir ne antrojo. Tačiau nukelti odos šveitimą į pačią pirties procedūrų pabaigą taip pat būtų klaida. Logiška seka tokia: odą iš pradžių šildome, skatiname prakaitavimą, tada valome, šveičiame, o po to – maitiname. Taigi jokiu būdu nereikėtų pirma tepti kaukės, o po to – šveisti. Nebent naudotume priemonę, derinančią abu šiuos elementus, valymą ir maitinimą. Tačiau apie tai jau atskira kalba. Dar vienas ginčų objektas – kada geriau odą šveisti, prieš vanojimą ar po. Kadangi tiek viena, tiek kita nuomonė turi savų pliusų ir savų minusų, matyt, geriausia šį klausimą palikti kiekvieno asmeninei nuožiūrai. Nei taip, nei kitaip, nebus klaida. Darykite taip, kaip jums atrodo malonu ir logiška.

Druska: šveitiklis ar ne?

Druska – viena dažniausiai pirtyje naudojamų priemonių. Daugelis kaip tik druską laiko pagrindiniu odos šveitikliu. Ir dažniausiai – klaidingai. Esmė ne pati druska (ji gali ir šveisti), bet tai, kaip ir kada ji paprastai naudojama. Dažniausiai druska trinamės pirties pradžioje, antrojo užėjimo metu. Kaip jau minėta anksčiau, odai reikia pakankamai laiko, kad negyvos ląstelės atmirktų. Pirties pradžioje oda dar nėra pasiruošusi šveitimui. Be abejo, šiokį tokį valantį poveikį turės ir tokia procedūra (ypač jei į druską pridėsite kokių nors papildomų valančių komponentų, pvz., beržų ekstrakto ar rūgščių uogų), tačiau vadinti tradicinę druskos procedūrą odos valymu visgi klaida. Kita vertus, druska gali būti šveičiančių valančių mišinių komponentas – tačiau tada, kai tie mišiniai naudojami jau gerai atmirkusiai odai šveisti.

Odos valymo priemonės ir metodai

Jei druska – ne šveitiklis, kas tuomet šveitiklis? Kokiomis priemonėmis gali būti valoma oda pirtyje? Be abejo, pirmas dalykas, kas ateina į galvą – visos grūdėtos, mechaniškai šveičiančios priemonės. Bene populiariausia iš jų – kavos tirščiai. Paprasta, pigu (tinka ir tirščiai iš kavos aparato), veiksminga, nors... ne visiems patinka kavos kvapas pirtyje, jautresniems žmonėms gali jaustis, kad kavoje esama kofeino, todėl po pirties sunku užmigti ir pan. Kiek rečiau naudojamos priemonės – rupaus malimo kukurūzų miltai, maltos gilės, kaštonai ir net... upės smėlis! Fantazijai ribų nėra. Dar vienas, grynai „pirtinis“ odos šveitimo būdas – tiesiog nutrinti išmirkusią odą minkšta ir švelnia vanta. Idealiai tam tinka beržas. Beržinė vanta minkšta, švelni, kvapni, o jo lapai turi natūralių saponinų, kurie taip pat valo ir švarina odą. Dėl šios priežasties beržo lapų ekstraktas neretai pats savaime naudojamas kaip natūrali odos valymo priemonė, muilo pakaitalas. Ypač veiksminga ir maloni „lietuviško hamamo procedūra“, kurioje naudojamos šiurkščios lininės pirštinės, karštas vanduo ir beržų ekstraktas. Be abejo, reikia ir truputėlio žinių, įgūdžių. Odos šveitimo judesiai kitokie nei įprasto masažo – aktyvesni, energingesni, labiau paviršiniai nei einantys gilyn. Mechanines priemones, šveitimą, trynimą verta derinti su specialiai parinktomis valančiomis priemonėmis. Jų yra daug. Valantį poveikį turi visi rūgštūs vaisiai bei daržovės, jau minėtas beržų ekstraktas, molis, medus ir kt. Žinant pagrindinius principus, odos valymo priemonę nesunku susikurti pačiam. Arba patobulinti jau esamus receptus. Tačiau kol kas galite pabandyti tai, ką sugalvojo kiti...

Receptai

Kukurūzai su medumi

Rupiai malti kukurūzų miltai sudrėkinami vandeniu. Pridedama šiek tiek medaus, išmaišoma.

„Laukinis šveitiklis“

Ypač tiks indėniškoje pirtyje ar jei nieko po ranka neturite. Reikės gero molio (ypač tiktų kosmetinis molis ar gasulo molis, tačiau jei jo nėra, tiks ir paprastas). Molis praskiedžiamas vandeniu iki grietinės konsistencijos, pridedama švaraus upės ar ežero smėlio.