Patirtis
Jūs esate čia: Namai » Patirtis
Pirtis, kokia ji gera būtų, nesuteiks jums naudos ir malonumo, jei nemokėsite jos taisyklingai paruošti ir jąja naudotis. Visais laikais mokantys suorganizuoti pirties procedūrą buvo labai gerbiami. Tikras pirtininkas moka ne tik iškūrenti pirtį, bet ir paruošti visas reikalingas priemones – karštą vandenį, vantas, pirties gėrimus ir maistą. Jis turi žinoti pagrindines saugaus elgesio pirtyje ir pirmosios pagalbos sutekimo būdus, turi sugebėti patarti pirties naujokams, padrąsinti juos suteikdamas jiems pasitikėjimo savo jėgomis ir tuo pačiu nepamiršdamas senų pirties „asų", kurių poreikiai gali būti šiek tiek skirtingi. Tačiau ir to dar maža – pirtininkas turi intuityviai jausti pirties atmosferą, žmonių nuotaiką, krosnies šilumos atsargą ir laiku „padaryti" atitinkamos temperatūros ir drėgmės garą. Pirtininko rūpesčiai nesibaigia ir visiems išsimaudžius – jam priklauso taip sutvarkyti garinę, kad ji tarnautų ilgai, nepūtų ir nepelytų pirties inventorius.
Taigi, naudojantis pirtimi tenka išmokti kūriko, valytojo, masažuotojo amatų ir dar būti gana geru režisieriumi ir diplomatu. Ir svarbiausia – yra labai pageidautina, kad pirties svečiai nepajustų jūsų dominavimo, kad jiems atrodytų, tarsi viskas vyko savaime, lengvai ir paprastai, be jokių pastangų, tarsi taip ir turėtų būti. Tada jie liks patenkinti ir ilgai geru žodžiu minės viešnagę jūsų pirtyje, o jūs jausitės surengęs jiems karališką priėmimą.
Kad taip ir būtų, reikia daug žinoti. Niekada nevėlu pasimokyti pirties gudrybių iš patyrusių pirtininkų. O pradėti semtis patirties galite ir šiame www.pirtis.lt skyriuje.
Pirties garas
Gero garo buvimas skiria gurmanišką garinę pirtį nuo sauso oro „džiovyklos“, žmonių vadinamos „sauna“. Įdomu, kad suomiai lygiai taip, kaip lietuviai ir rusai vertina drėgną pirties garą. Toliau
Vanojimas
Vanojimas šviežiomis ar džiovintomis vantomis – tai labai sena pirties technika, daug šimtų metų džiuginanti jauną ir seną, sveiką ir ligonį, turtingą ir vargšą. Vanojimas c tai ne mušimas, tai greičiau švelnus masažas, išnaudojantis karštą garą. Toliau
Vanojimo menas
Vanojimo menas. Su vanta reikia elgtis pagarbiai ir jautriai, tada ji darys stebuklus. Pirmiausia, reikia atminti, kad vanta yra gyva, turi savo lauką ir veikia periamąjį net per atstumą. Antra – vanta veikia ne tiek mechaniškai, kiek termiškai. Jei ji pakankamai įkaitusi, pakanka švelnaus prisilietimo. Trečia – vanojimo stilius kinta procedūros eigoje, nes keičiasi periamo žmogaus būsena. Toliau
Vanojimasis
Jei pirtininko nėra, jis užsiėmęs ir niekas nugaros nepakaso, nenušveičia, o pačiam tai padaryti –nepatogu, natūralu, kad ši procedūra „susilieja“ su vanojimusi, nes jo metu rankos prailginamos „įrankiais“ t.y. vantomis – pirmykščiais „šepečiais“. Vanojimosi metu ne tik kaitiname kūną, bet ir kasome, šveičiame , triname įšildytą odos paviršių. Toliau
Masažas
Pirtyje ne tik vanojamės, bet ir kitaip lepiname ir puoselėjame kūną, stengdamiesi jį kuo labiau atpalaiduoti, suaktyvinti kraujotaką, paskatinti prakaitavimą. Viena iš efektyviausių papildomų technikų yra įvairių rūšių masažas. Pirtyje galimas porinis arba savimasažas. Porinis labiau atpalaiduoja, nes masažuojamasis gali ramiai gulėti ir mėgautis procedūra... Toliau
Masažo technika
Masažo technika gali būti labai įvairi, tačiau masažo efektyvumas priklauso daugiau nuo masažuotojo sąmoningumo ir pojūčių išlavinimo. Būtent todėl pirma mokome masažo filosofijos, o tik paskui - technikos. Toliau
Medicina senovės Lietuvoje ir vėlesniais laikais
Pirtininkai visada buvo šiek tiek maištaujantys "beigi prieš valdžią". Tai atskleidžia ir kelis šimtmečius trukusi konkurencija tarp pirtininkų ir kirpėjų-chirurgų ir pirtininkų cecho. Buvo draudžiama iškabinti prie pirties ar savo buto varinę lėkštę — kirpėjų simbolį. Tačiau nepavyko... Barzdaskučių cechas išnyko, o pirtininkai gyvuoja iki šiol. Toliau
Pastabos administratoriui
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“
