Pirčių lankymo tradicija

Pirčių lankymo tradicija, nuo seniausių laikų paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje, nepriklausomybės pradžioje buvo atsidūrusi ties išnykimo riba. Jos atsigavimą ir išplitimą iš esmės lėmė Lietuviškos pirties akademijos prieš 20 metų pradėti rengti pirtininkų kursai, įvairios tradicinės pirties entuziastų vykdomos visuomeninės iniciatyvos. Per gana trumpą laiką pagausėjo formalių ir neformalių tradicinės pirties bendruomenių, populiarinančių šeimyninį ir bendruomeninį, apeiginį, proginį ir kt. pirties lankymą, sparčiai pradėtos statyti tokiam maudymuisi tinkamos pirtys. Pasikeitė ir išaugo pirtininko vaidmuo – dabar jis ne tik pirties kūrentojas ar prižiūrėtojas, bet ir žmogus, mokantis paruošti pirties reikmenis, atlikti tradicines pirties procedūras, pasirūpinti pirties dalyvių saugumu, dalytis savo žiniomis ir įtraukti į šią veiklą naujų žmonių.

Lietuviškos pirties akademijos organizuoti teoriniai ir praktiniai mokymai davė impulsą tradicijos tyrinėjimui, jos praktikų kūrybiniam augimui, tradicijos perdavimui bendruomenėse. Akademijos veikla nuo keliolikos edukacinių seminarų per metus išsiplėtojo iki tarpdisciplininės neformaliojo ugdymo sistemos, siūlančios įvairaus pobūdžio ir lygio mokymus – įvadinius edukacinius seminarus, „Šeimos pirtininko“ mokymus norintiesiems tradiciją praktikuoti artimųjų rate, „Profesionalaus pirtininko“ kursą, baigiamą teoriniu bei praktiniu egzaminu.

2023 m. „Lietuviškos pirties akademija“ buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.