Pirties stovykloje jaunystės eliksyrą atstoja vantos

Elvyra Sabalytė „Lietuvos ryto" korespondentė

Patarimus dalija specialistai

Jeigu eidami į pirtį pamirštate išjungti mobilųjį telefoną, o prieš pradėdami pertis imate gurkšnoti alų, jus galima drąsiai vadinti nieko apie pirties teikiamus malonumus neišmanančiu žmogumi.
Kad ilgiau netektų būti neišmanėliu bei kaskart raudonuoti prieš tikrus pirtininkus, patariama apsilankyti pirmą kartą šalyje surengtoje pirties vasaros stovykloje.
Mačiutiškių kaime, prie Lūšių ežero Ignalinos rajone, įsikūrusioje stovykloje laukiami ne tiktai geros pirties, tačiau ir ramaus poilsio pasiilgę žmonės.
Kaip reikia taisyklingai pertis ir tinkamai pasinaudoti pirties teikiamais malonumais, pataria kursus Vilniaus pirties akademijoje baigę pirtininkai.
Jie atlieka ir visokias viliojančias kūno procedūras.
Stovyklautojams siūloma ne tik išsiperti pirtyje, bet ir dalyvauti jogos pratybose, pirties masa˛o kursuose bei pirties kosmetikos pamokose, išmokti meditacinio kvėpavimo ar pačiam susirišti vantą.
„Pernai mes taip pirtyje nupėrėme vieną amerikietį, kad šis net persikėlė gyventi į Lietuvą", - juokais didžiavosi stovyklos sumanytojas, Vilniuje įsikūrusios viešosios įmonės Pirties akademijos vadovas Rimas Kavaliauskas.
Vaido Žilėno kaimo turizmo sodyboje iki rugpjūčio pradžios veiksiančioje stovykloje laukiama ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų. Kol tėvai periasi pirtyje, jų atžalos laiką leidžia vasaros kino teatre.

Svarbiausia - nepersistengti

Kai žmogus eina į pirtį gerai nusiteikęs, jos poveikis organizmui būna kelis kartus veiksmingesnis nei įprasta.
R.Kavaliauskas įspėjo per ilgai neužsisėdėti garinėje, o ypač nepersistengti pratinant kūną prie karščio. Bendras kaitinimosi laikas joje neturi viršyti 40 minučių.
Garinėje, kurioje temperatūra turi siekti plius 70-80 laipsnių Celsijaus, patariama vidutiniškai kaitintis nuo keturių iki penkių kartų.
Apie keturias valandas trunkanti pirties procedūra su maudynėmis ežere kainuoja nuo 30 iki 40 litų. Jos metu pirtininkas ne tik išvanos, bet ir nušveis kūną.
Besirengiantiems į pirtį R.Kavaliauskas siūlo neužmiršti, kad joje nieko negalima daryti prievarta, o įžengti į ją patartina tik susikaupus vidiniam dialogui su savimi.
„Pirtis ir filosofija yra neatskiriami dalykai. Neatsitiktinai senovės Romos termose išminčiai filosofuodavo ištisas dienas", - teigė Pirties akademijos vadovas.

Iš ryto - kaip naujai gimęs

„Pirtis nėra koks nors čempionatas, kur siekiama rekordų. Į ją
einama atsipalaiduoti, patirti jos privalumus bei stebuklingą augalų galią.
Organizmas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo, todėl pertis reikia vaikščioti cikliškai", - įsitikinęs vilnietis pirtininkas Egidijus Žukauskas.
Į pirtį vyras dažniausiai nešasi stiprybės suteikiančią beržinę vantą. Ne mažesnį malonumą jam teikia ir pėrimasis kūną masažuojančia kadagio šakelių šluota.
Kaitintis pirtyje pirtininkas pratina ir savo šešerių metų sūnų Norvilą. Berniukas garinėje jau gali ištverti apie 10 minučių.
„Po tokios pirties kitą rytą žmogus atsikelia visiškai kitoks, tarsi būtų iš naujo gimęs", - tikino E.Žukauskas.

Rinko akmenis krosniai

Panevėžietė Daiva Daunoravičienė į pirties vasaros stovyklą atvažiavo kartu su savo vyru Jaroslavu. „Lietuvos ryto" korespondentės kalbinama moteris paežerėje kruopščiai šepečiu šveitė akmenis.
Tarsi atspėjusi klausimą, kam reikalinga akmenų krūva, juos laukuose kartu su kitu stovyklautoju surinkusi pašnekovė paaiškino, kad akmenys bus panaudoti stovykloje statomos pirties krosniai.
Krosniai statyti tinka tik raudonos ar juodos spalvos, vyro kumščio dydžio mechaniškai nepažeisti akmenys.
Moteris prisipažino iki šiol neturėjusi jokio supratimo apie pirtį ir niekada joje nesipėrusi.
Ne ką daugiau apie pirtį iki šiol išmanė ir jos vyras.
Apsilankyti čia sutuoktinius paskatino atsitiktinai Kernavėje savo knygą „Pirtis" pasiūlęs R.Kavaliauskas.
„Kadangi savo dedikacijoje jis mums palinkėjo išbandyti pirties malonumus, vieną dieną kartu su vyru susikrovėme lagaminus ir atvažiavome čia", -pasakojo D.Daunoravičienė.
Ypač Pirties akademija susižavėjo jos vyras.

Pertis - už dūmų uždangos

Nuo šios savaitės pabaigos stovyklautojai jau galės pertis senoviškoje dūminėje pirtyje. Lengvai iš vienos vietos į kitą kilnojamą pirtį pastatė patys pirtininkai.
Kamino neturinčioje pirtyje dūmai išsisklaido po garinę, o vėliau pasišalina pro atvertą langelį.
Tokių pirčių Lietuvoje yra išlikę labai nedaug.
Nemačiusiems dūminės pirties nuostabą kelia ir jos velėna dengtas stogas. Velėna jis apdengtas laikantis senųjų pirčių statybos principų. Dideliu privalumu pirtininkai laiko ir joje iš akmenų pastatytą krosnį.
„Dūminėje pirtyje išsipėrę ˛monės galės savo kailiu patirti, ką reiškia tikras garas, pamedituoti ir atlikti jogos pratimus bei pasigro˛ėti saulėlydžiu", - pasakojo R.Kavaliauskas.

Panaudoja tik vieną kartą

Norint gerai išsiperti, reikia turėti gerai surištą vantą.
Ji turi būti nei per ilga, nei per trumpa, o jos šakelės dailiai gulti viena prie kitos.
Tinkamiausias laikas joms rišti prasideda prieš Jonines ir trunka iki liepos vidurio. Maloniausia pertis ką tik surišta vanta.
„Vienąkart išsipėrus, vantą reikia išmesti. Vanotis ja dukart būtų tas pats, kas dar kartą į vandenį pamerkti jau naudotą išdžiovintą arbatžolių pakelį", -juokėsi iš kai kurių žmonių suvalkietiško šykštumo R.Kavaliauskas.
Renkantis vantą būtina žinoti, kad medžio energetika labai stipri, todėl išsipėrusiam žmogui pereina to medžio ar augalo, iš kurio šakelių surišta šluota, savybės.

Ne tik valo, bet ir masažuoja

Pirtininkė Diana Sliusaraitė iš Vilniaus pirmiausia siūlo išsiperti iš drebulės šakelių surišta vanta.
Ji ypač gerai apvalo energetiką. Energetiškai stipri yra ir kraujažolių vanta.
Prislėgtą nuotaiką kaipmat išvaiko ąžuolo, o pušies bei kadagio vanta atlieka masažo funkciją.
Senolių išmintis byloja, kad 30 metų perkopusioms moterims geriausia pertis moteriškiausia - iš šermukšnio šakelių surišta - vanta. Jaunesnėms rekomenduojama pagaminta iš obels.
„Man daugiausia žavesio teikia perimasis juodųjų serbentų vanta, nuo kurios pakvimpa visa pirtis. Serbentų šakelės tarsi atplėšia nuo kūno viską, kas nereikalinga.
Išsipėrusi jaučiuosi apvalyta, o sustyguotas kūnas tarsi skamba iš vidaus", - dalijosi patyrimu elektrėniškė Nijolė Lešinskienė.
Moterys ypač vertina ir riebią odą lyg muilas valančią liepos vantą ar jautriai odai tinkančią bei malonų kvapą skleidžiančią kiečio šuotą.
Vyrams rekomenduotina vanotis ąžuolo bei uosio vantomis.

Kaukės atgaivina visą kūną

Pirties mėgėjai žino, kad garinė pirtis yra ideali vieta odos priežiūrai. Tuo galima įsitikinti joje atlikus įvairias kosmetines procedūras.
Pirtininkė Ingrida Merkevičienė iš Panevėžio ne tik meistriškai nušveičia kūną, bet ir jį palepina įvairiomis kaukėmis, po to pasiūlo atsigaivinti vaistažolių arbata.
Šveisti kūną moteris rekomenduoja tik pakankamai išbrinkus odai, tai yra maždaug pėrimosi viduryje.
Kavos tirščiais kūną apie penkiolika minučių šveičianti pirtininkė kartu atlieka ir švelnų masažą.
"Bet kokia kaukė pirtyje veikia tris kartus efektyviau nei įprasta, - priminė I.Merkevičienė. Ne veltui yra sakoma, jog gražiausia moteris būna dvi valandas po pirties".
Pirtininkė propaguoja tiktai iš šviežių ir natūralių produktų gaminamas kaukes.
Joms naudojama grietinė, pienas, avižų dribsniai, žolių sultys bei jų nuovirai, želmenys.
Į 10-20 litų kainuojančių kaukių sudėtį įeina ir braškės, kopūstai, obuoliai bei daugybė kitų komponenetų.
Tarp stovyklautojų ypač populiari statybose naudojamo raudonojo molio kaukė.
Vandeniu praskiesto ir iki grietinėlės tirštumo išminkyto molio kaukę išbandę pirtininkai teigė, kad po šios procedūros jų oda tapo glotni ir švelni tarsi šilkas.
Visą vasarą pievose ir miškuose žoliaujanti I.Merkevičienė siūlo ir daugybę vaistažolių mišinių arbatos.
ji moka paruošti arbatos ne tik sergantiems sąnarių ligomis, bet ir bronchitu, kamuojamiems nugaros skausmų arbą kitų negalavimų.