Uždaryti

Vanojimo psichologija

Jūs esate čia: / » Pirtininkams » Vanojimas » Vanojimo psichologija

Vanojimas yra toks keistas veiksmas, kurio metu vienas žmogus kitam padeda pasiekti specifinę nestandartinę būseną, nuo normalios besiskiriančią daugelių parametrų. Dažnai vanojimas lyginamas su masažu. Be abejo, masažo elementas vanojime visada yra, tačiau skirtingai nuo masažo, kuriame dažniausiai pasitenkinama paprasčiausiu kliento atpalaidavimu ir švelniu sušildymu, vanojime einama kur kas toliau. Vaizdžiai kalbant jei masažą palygintume su kūno glamonėmis, tai vanojimas būtų... patys nujaučiate kas.

Vanojimo intymumas

Be jokios abejonės toks aktyvus veiksmas su savo artimo kūnu turi pastebimą psichinį poveikį vanojamajam ir vanotojui. Jie sueina į tam tikrą specifinį, retai gyvenime randamą santykį. Apie tai paliudija ir tradicinėse visuomeninėse pirtyse paplitęs paprotys apsikeisti vanojimo paslaugomis. Tai rodo, kad kito žmogaus vanojimas peržengia įprastus buityje bendravimo rėmus ir yra suvokiamas kaip geroką intymumo dalį turinti paslauga. Kitaip, nei seksualinis intymumas, vanojimo intymumas yra tradiciškai priimtinas ir tarp tos pačios lyties asmenų.

Galima netgi drąsiai teigti, kad vanojimas tradicinėje pirtyje yra vienintelė švelnumo forma, kurią vyras gali parodyti vyrui be rizikos būti apkaltintu homoseksualizmu. Dar daugiau – vanoti labiau įprasta tos pačios lyties asmenis. Tai rodo, kad vanojimas neverbalinėje plotmėje gali reikšti daugelį dalykų: lojalumą, paklusnumą, norą įsiteikti, dėkingumą.
Vis tik reikia pripažinti, kad vanojant tikrosios intymios zonos paprastai neliečiamos. Tik labai dideli profesionalai, o ir tai tik vienas kitas iš jų kartais prabraukia vanta per nuogą tarpkojį.

Vanojimas ir emocijos

Vanojimas sukelia nemažai emocijų. Iš vienos pusės – tai malonus procesas, taigi žmogų apima savotiška euforija, jis jaučia šilumą ir komfortą. Iš kitos pusės, jis gali jausti baimę būti nuplikytas ar nuplaktas. Dažnai ta baimė yra tik pusiau suvokta – žmogus sako „nebijau“, o kūnas įsitempęs. Dalis žmonių negali tiesiai atsigulti – jiems kliudo raumenų įtampa juosmenyje, sprande.

Kur raumenų įtampa – ten kažkas giliai užslėpta ir viduje. Šiuolaikinėje psichoterapijoje kalbama apie „kūno šarvus“ – individą ginančią raumenų įtampas. Žinoma, raumenys turi būti tiek tiek įsitempę, tačiau dalis raumenų pas daugelį yra chroniškai sutrumpėję ir kieti. Pirties šiluma ir švelnūs vantų prisilietimai juos atpalaiduoja ir dažnai kartu atsipalaiduoja ir emocijos, sukėlusios tas įtampas. Žmogus gali pradėti kūkčioti ar šaukti. Tai yra spontaniška reakcija, sąlygota žmogaus praeities įvykių ir jokiu būdu ne pirtininko veiksmų. Dar daugiau – toks emocijų protrūkis greičiau demonstruoja efektyvų vanotojo darbą.

Vanojimas ir agresija

Be jokios abejonės vanojime yra tam tikra agresijos dalis. Vis tiktai vanojant yra suduodama per kito žmogaus nuogą kūną. Tai daroma ritmiškai, palaipsniui kylant drėgmės procentui , kai nuolat užpilamas vanduo ant akmenų. Kvėpuoti darosi vis sunkiau, kyla abiejų vanojimo ritualo dalyvių kūno temperatūra, tankėja kvėpavimas... Visa tai labai primena lytinio akto fiziologiją. Galima sakyti, kad kūnui netgi nėra didelio skirtumo – jis reaguoja panašiai.

Todėl vanojant natūraliai kyla panašios emocijos, tarpe jų ir tam tikro lygios agresija. Vanojimo metu, ypač kai perkaista galva ir smegenų žievės funkcijos dėl kraujotakos galvoje stygiaus prislopsta, pasireiškia gilesnės, emocijomis grįstos programos. Vanojimas greitai parodo, kokios emocijos žmoguje yra užslėptos. Jeigu jis nešioja savyje neišreikštą pyktį (ypač artimam žmogui) yra didelė tikimybė, kad šio nevalingo pykčio protrūkį jis pajus vanodamas kitą žmogų.

Šiluminė saviagresija

Emocijas patiria ir vanojamasis. Jis dažniausia jaučia kylančią šiluminės įtampos bangą, ir laukia kažkokio katarsio. Ne visi pojūčiai vanojimo metu yra vienareikšmiškai malonūs. Vanotojas dažnai netgi prašo ir reikalauja „būti išluptas“, „įkaitintas“. Augant temperatūrai ir vanojimui artėjant prie fiziologinių ribų, vanojamą žmogų gali apimti savotiškas azartas, toks kokį galbūt patiria save žalojantys religiniai fanatikai.

Spėju, kad gilų kaltės kompleksą turintys žmonės nesąmoningai gali būti linkę į aktyvų vanojimą aukštoje temperatūroje. Jie būtinai prašys gerai nuplakti juos iki tol, kol kils nenumaldomas noras pasinerti į šaltą vandenį (o geriausia – eketę). Vanojimas vyksta pagal schema įtampa – vanojimas – įtampos auginimas vanojant – kliento atvėsinimas, kontrastinės procedūros – visa apimantis gerovės jausmas. Toks vanojimas turi ryškai išreikštą giluminių emocijų kaitos schema:
įtampa – įtampos augimas – pojūčių riba – katarsinė iškrova – svaigulys – gerovės jausmas.
Ši schema labai primena religinių fanatikų saviplaką ir savęs žalojimą, siekiant „išpirkti“ kaltes. Savo kūno kankinimas leidžia žmogui nusimesti įsivaizduojamos kaltės naštą.

Taigi vanojimas yra susijęs su agresija ir perėjimu per „katarsį“ arba „simbolinę mirtį“ į „naują gyvenimą“. Tokiam įtampos sukėlimui reikalingas žymus fizinės ir emocinės energijos kiekis. Emocinės energijos pirtininkas dažniausiai semiasi iš pamatinių instinktų – griovimo ir pykčio bei seksualinio. Yra pastebėta, kad lengviau vanoti dviese – tada energija tarsi įsisiūbuoja ir patiriamas rezonanso efektas.

Dažnai vanotojas išvis netgi neturi pasirinkimo, nes vienintelė jam prieinama energija ir yra griovimo arba sekso. Taip atsitinka, jeigu vanotojas neturi arba turi labai silpną širdį, neturi pakankamai atjautos, silpna jo vertybių sistema. Ir priešingai – dažnai tenka stebėti, kaip vanotojas gražiai ir harmoningais dirba šviesios, stiprios žmogiškos energijos „kanale“, o jo vaide yra visiškai ramus, akys šypsosi. Tai nuteikia optimistiškai, kad vanojimas ne visada yra „lupimas“ ar „plakimas“, bet labiau panašus į stiprų ir švelnų masažą. Būtent tokio vanojimo mokome Lietuviškos pirties akademijoje.

Vanojimo dokumentika

Žemiau noriu pateikti tipišką vanojimo agresijos pavyždį, kuris gana aiškiai iliustruoja agresyvių emocijų rezonansą.

Taip pat skaitykite

 

Pirtis ir gerovės pojūtis

Pirtis ir gerovės pojūtis

XXI a. pirties supratimas visame pasaylyje staiga pasikeitė. Iš higieninio prausimosi ir sveikatinimosi vietois ji virto vieta,… Toliau

Vanojimas

Vanojimas

Vanojimas šviežiomis ar džiovintomis vantomis yra labai sena pirties technika, daug šimtų metų džiuginanti jauną ir seną, sveiką… Toliau

Komentarai

Straipsnis turi 1 komentarą

Birutė Masiliauskienė

2013-03-06, 23:35:18

Rezonansu to niekaip nepavadinčiau. Reiškinys nedažnas, bet pasitaiko - kai vanojamasis "išprievartauja" pirtininką. Paprastai taip nutinka tada, kai tas, kuris vanojamas, turi labai stiprų polinkį kontroliuoti, menkai jaučia savo kūną (todėl tam, kad pajustų, reikalingas drastiškas poveikis) ir turi labai daug agresijos, kurios pats nesuvokia. Panaši dinamika dažnai būna poroje, kai vienas partneris užgniaužia ir nenori ar negali suvokti savo jausmų, Tada antrasis ima reikšti tuos jausmus vietoj jo. Tarkim, vyras laiko save "prašvitusiu" ir "nejaučiančiu pykčio". O žmonai kuo toliau, tuo labiau "važiuoja stogas" ir prasideda agresijos priepuoliai. Nesakau, kad tiksliai taip - niuansų yra ir daugiau. Bet panašumų esama.

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

Užduokite klausimą

Prisijunkite ir klauskite pirties žinovų ir pirtininkų.