Atsakome

Ar būtina pirkti langą į pirtį su grūdintu stiklu? Ar užtenka ir paprasto stiklo paketo?

Pirties lango stiklo grūdinimas gali praversti tik netikėtai jį iškūlus - grūdintas stiklas subyra i stiklo „kruopas“, kurios gali smulkiai sužeisti, tačiau tikrai giliai neįpjaus. Daugiau skirtumų nėra. Tai galioja nedidelio ploto langams - iki 1m2.

Dideli „stiklo sienos“ tipo langai turėtų būti daromi iš dviejų kamerų stiklo paketo, siekiant sumažinti šilumos nuostolius, o tokie, kiek žinome būna negrūdinti.

Sode rūsyje yra įrengta pirtis, mažoje apie 10m2 pirtelės patalpoje yra ir krosnelė. Šalia yra kita maža patalpa. Ar teisingas sprendimas būtų iškirsti angą sienoje, krosnelės "darbinę" dalį paliktį pirty, o pakurą iškišti į kitą patalpą?

Klausimas yra apie tai, iš kur kurenama pirties krosnelė - iš garinės ar kitos patalpos. Abu sprendimai yra galimi. Krosnį kurenant iš kitos patalpos neteršiama garinė, tačiau reikia dažnai vaikščioti „aplinkui“. Kurenant iš garinės rizikuojame sušlapinti malkas, tačiau galime grožėtis liepsnojančia pakura. Yra ir daugiau skirtumų, tačiau galutinį sprendimą galima padaryti tik žinant konkrečią situaciją.

Ar galima garinę iškalti SBA drėgmei atsparia plokšte?

Jokiu būdu. OSB - cheminiu būdu gauta statybinė apdailinė medžiaga yra saugi naudoti tik normaliomis sąlygomis. Aukštoje pirties temperatūroje ji ne tik išskiria chemines medžiagas, bet ir žmogus joms yra „imlesnis“.

Gal galite parašyti kokį receptą kaip pačiam pasigaminti užpilą ant akmenų.

Visai neblogas yra užpilas iš tuopos pumpurų. Kaip tik jie greitai ir pradės sprogti. Tinka įvairios tuopos, o ypač balzaminė, pasižyminti ypatingu kvapu. 2 val. š. šių pumpurų užpilkite litru verdančio vandens ir palaikykite kuo ilgiau šiltai, kad suspėtų išsiskirti kvapiosios medžiagos.

Neblogus rezultatus gausite sumaišę lygiomis dalimis kvapiuosius žolynus: mėtą, šalaviją, ramunėlę, medetką. Galite paeksperimentuoti ir su įvairiais šių žolynų mišiniais. 2 val. š. sausos susmulkintos žaliovos užplikykite litru verdančio vandens ir palaikykite apie 30 min. Nukoškite. Tokį nuovirą galite šaltije vietoje išlaikyti apie savaitę.

Norime įsirengti nedidelę periodinio veikimo krosnį, kai akmenys tiesiogiai kaitinami ugnies. Neramina du klausimai:

• Kiek laiko tokioje krosnyje užtrunka įkaitinti akmenis iki vyšnios spalvos?

• Kiek laiko galima pirtintis krosniai užgesus, t.y. per kiek laiko įkaitinti akmenys atvėsta pilant ant jų vandenį?

visų pirma periodinėse krosnyse visiškai nereikia akmenų kaitinti iki „vyšnios spalvos“. Visose jose apatiniai akmenys įkaista iki raudonumo, o viršutiniai - būna visaip. Jeigu krosnis gera, tai ją iškurenti trunka 2,5 - 3 val. Kiek laiko ji „laiko“ priklauso jau nuo pylimo intensyvumo. Bet pabandykime paskaičiuoti.

Tarkim, turime standartinę „Rimo periodinio kurenimo krosnį“, kurios akmenų įkrovos skersmuo 0,6 m, o aukštis 0,5 m. Cilindrinės įkrovos pripildymo akmeninis koeficientas yra maždaug 0,6, granito tankis 2700 Kg/m3. Taigi akmens užpildo masė m yra apie 230 kg.

Iki „vyšninio raudonumo“ iškurenus krosnį, apatinių akmenų temperatūra yra apie 800 laipsnių C, viršutinių - apie 300 laipsnių. Paprastumo dėlei sakykime, kad akmenų temperatūros vertikalus gradientas yra tiesinis. Iš čia galime laikyti, kad visa įkrova yra įkaitinta iki vidutinės (300+800)/2=550 laipsnių temperatūros. Mano temperatrūros matavimo patirtis leidžia laikyti, kad šie įvertinimai yra labai arti teisybės.
Daugelį kartų pilant vandenį ant akmenų jie atvėsta. Krosnį laikykime „išbaigta“, kai viršutiniai akmenys teturi 100 laipsnių, o apatiniai - 300 laipsnių, tokiu atveju vidurkis - 200 laipsnių C. Tokia krosnis vis dar gebės garinti vandenį, ypač mokant tai daryti.

Akmenys aušta dėl vandens garinimo ir dėl šilumos nuostolių per sieneles bei krosnies dureles. Iš patirties žinime, kad per 4 valandas nepilant vandens ant akmenų krosnies akmenys atvėsta maždaug 100 laipsnių. Taigi skaičiuodami energijos kiekį, kurį akmenys atidavė vandeniui laikome, kad temperatūrų skirtumas tarp įkaitusios ir atvėsusios krosnies yra ΔT=550-200-100=250 laipsnių.
Specifinė granito šiluma c yra 850 J/(K*kg). Taigi akmenys vandens šildymui iki virimio ir garinimui atiduos šilumos kiekį Q=c*m*ΔT= 850 J/(K*kg)*230 kg*250 K= 48,9 MJ (48,9 megadžaulius).

Kiek gi energijos reikia 1 litrui vandens paversti pirties garais?
Tarkime, kad esame rūpestingi šeimininkai ir ant akmenų pilame tik karštą 70 laipsnių vandenį. Natūralu, kad kiekvieną litrą vandens reikės:
a) įkaitinti nuo 70 iki 100 laipsnių,
b) išgarinti iki dujinio būvio,
c) vandens garo ir oro mišinys kosnyje bus pakeiitntas iki kažkokios, didesnės nei 100 laipsnių temperatūros.

Šiems 3 procesams reiks tokių energijos kiekių Qa,Qb, Qc (skaičiuojat 1 vandens kilogramui):

a) Qa=4190J/(K*kg) *30 K*1 kg= 125 700 J. Kur 4190J/(K*kg) - specifinė vandens šiluma.
b) Qb=2260kJ/kg*1kg=2,26MJ. Kur 2260kJ/kg - vandens garavimo šiluma.
c) Laikykime, kad pilant garą vidutiniškai susidaro 70% santykinės drėgmės garas. Sauso oro specifinė šiluma c=1020 J/(K*kg), vandens garų c=1820 J/(K*kg). 30/70 santykio oro-vandens garų mišinio c=(0,3*1020+0,7*1820)=1580 J/(K*kg).
Taigi Qc=1580 J/(K*kg)*1kg*50K=79 kJ.

Bendros energijos sąnaudos 1 kg vandens paversti į pirties gara tokiu būdu yra Q=Qa+Qb+Qc=125 700 J+2,26MJ+79 kJ=2 465 kJ=2,465 MJ.

Dabar jau matome, kad krosniai pakaks energijos paversti garu M=48,9 MJ/2,465 MJ=19,8 kg vandens.

Tai yra maždaug 2 kibirus vandens.
Iš praktikos žinome, kad vienam geram užėjimui su vantomis išnaudojame vieną pirties kubiliuką, tai yra apie 3 l vandens. Iš čia matome, kad krosnis „atlaikys“ 6 pilnaverčius „užėjimus“ su vantomis. Iš savo praktikos žinome, kad panašiai ir yra. Dažniausiai daromi 7-8 užėjimai, iš kurių bent 3 nesivanojama.

Kiek užėjimų galima daryti į infraraudonųjų spindulių pirtį. Ir kokias procedūras galima joje atlikti?

Infraraudonųjų spindulių pirtis – tai švelni pirtis, kurios oro temperatūra yra 40-50 l C, o kūnas daugiau šildomas šiluminiais spinduliais, sklindančiais iš specialių elementų. Tai netgi ne visai pirtis, o švelni fizioterapinė procedūra, teigiamai veikianti žmogais kraujotaką, paskatinanti gerus pokyčius endokrininėje sistemoje.  Norint pajusti pastebimą terapinį inraraudonųjų spindulių pirties poveikį svarbiau ne užėjimų kiekis ar ilgis, bet jo lankymo reguliarumas. Rekomenduojama ja naudotis 2-3 kartus per savaitę, darant vieną ilgą 20-25 min. užėjimą. Žinoma, galima vieno vakaro metu užeiti ir 2 kartus, tarpe pasiilsint. Šiuo taveju užėjimai turėtų būti trumpesni, tokie, kad bendras kaitinimosi laikas neviršytų 30-40 min.

Po kiek laiko persirgus plaučių uždegimu ar bronchitu galima maudytis pirtyje?

Jei plaučių uždegimas ar bronchitas jau persirgtas, galima eiti į pirtį. Dar nepasveikus nuo plaučių uždegimo, eiti į pirtį nerekomenduotume. Bronchitas gali būti ir lengvesnis ir sunkesnis, todėl spręsti klausimą reikėtų individualiai. Jei temperatūra normali, galima bandyti pirties procedūras ir sergant, tikvertėtų vengti kontrastų ir laikyti kojas šiltai.

Darau pirtelę laisvose ūkinio pastato patalpose. Sienas apšiltinau, iškaliau juodalksnio lentutėmis. Gultai taip pat iš juodalksnio. Ar reikia dailylentes bei gultus kuo nors impregnuoti, ar dengti kokiomis kitomis medžiagomis?

Sienas bei gultus kartais dengia vadinamuoju „saunos laku“ norėdami, kad jos visada liktų baltos. Tačiau pamirštama, kad natūralūs mediniai paviršiai, ypač, jei kartais nuplaunami ir išdžiovinami, yra tiesiog baktericidiniai. Ant jų mikroorganizmai neišgyvena. Taigi nelakuoto  medžio plautai yra higieniškesni. O nelakuotos sienos – sugeba sugerti drėgmę ir vėl ją atiduoti, tai yra „kvėpuoja“. Natūralaus medžio garinė yra gyvesnė, malonesnė, geriau kvepia. Nėra joko reikalo sveiką natūralų medžio paviršių kažkuo tepti.

Kiek vidutiniškai kainuoja pasistatyti kaimiskšką pirtį (iki 25 metrų)?

Jei kaimiškos pirties statybą atiduotumėte smulkiam rangovui, jos kaina galėtų tilpti į 40-50 tūkst litų.

Sodyboje turime didelį, nenaudojamą, 1900 metu statybos, dviejų skliautų rūsį, kuris pastatytas iš akmenų ir betono. Ar gera mintis būtų ten įsirengti pirtelę?

Ne. Rūsyje bus mažai oro. Pirtelei vieta geresnė lauke, pamiškėje. Jei tokios galimybės nėra - tik tada rūsyje. 

norint tapti pirties akademijos studentu nuo ko reikia pradeti ir koks mokestis?

Reikėtų apsilankyti Įvadiniame kurse „Sveikos pirties ABC“.  Paskui pareikšti norą būti „studentu“ ir patvirtinti jį 150 Lt depozitu, kuris pasiskirsto taip: 50Lt - už paskutinį masažo užsiėmimą, 50 Lt - už paskutinį vanojimo užsiėmimą, 50 Lt už paskutinį teorinį užsiėmimą. Depozitą reikia „išnaudoti“ 2 metų bėgyje, skaičiuojant nuo Įvadinio kurso. Ir darreikia tapti Pirties meistriškumo klubo nariu. Metinis Klubo nario mokestis - 50 Lt.

Buvimas Klubo nariu garantuoja nuolaidas visuose renginiuose, prieigą prie Akademinio Forumo.
 

Ar pirtyje reikalingas tualetas ir dušas? Dušas lyg ir reikalautų „sudėtingesnio“ nuotekų sistemos sprendimo, tualetas taip pat, plius tikimybė „nemaloniems“ kvapams.

Dušo tradicinėje pirtyje galima sėkmingai nedaryti, pakeičiant jį prausykliniu suolu su šalia esančia šilto (karšto + šalto) vandens talpa. Prausiamasi apsipilant. Tai netgi malonu, be to – parasčiau įrengti.

Jeigu dušas daromas – geriau pasirinkti „tropinio lietaus“ tipo galvutę, plačiau liejančią vandenį. Toks – geriau vėsina, greičiau nuplauna prilipusius lapus.

Tualetas būtinas, jeigu pirtis yra „civilizuota“ bei nuomojama. Jeigu – savo šeimos reikmėms, maža, tradicinė – tada galima apsieiti be tualeto. Vis tik jis sunkiai telpa į oficialiai „leidžiamus“ 25 m2 pirties metrus.

Virš pirties krosnelės ant lubų (nekaliau dailylenčių) o uždejau karščiui atsparią plokštę, o ant jos norėčiau dėti skardą kuri atmuštų garus. Ar yra svarbu kokią skardą dėti, ar cinkuotą ar nerudyjančią. Ir ar yra koks reikalavimas atstumams tarp dailylenčių ir skardos?

Šiaip skarda tokiu atveju visai nereikalinga. Karščiui atsparios plokštės visiškai pakanka. O jeigu ten bus dailylentės, o toliau - per atstumą skardą – ji nieko „neatmuš“, garas už jos laisvai cirkuliuos, tik jūs nematysite, kas darosi už jos. Skarda atliks tik vieną vaidmenį – atspindės dalį šiluminių spiundulių nuo krosnelės. Tačiau tai nelabai aktualų, nes didžioji dali spindulių sklinda ne nuo krosnies viršuje esančių palyginus vėsių akmenų, o nuo perkaitusių šoninių metalinių sienelių.

Kaip gydyti anginą pirtyje

Dažnai užduodamas klausimas „kaip gydyti ką nors pirtyje“. Noriu pasakyti, kad pirtis nėra ir niekada nabuvo ūmių susirgimų gydymo priemonė. Ji gera kaip profilaktinė, sveikatinamoji, organizmą valanti. Jeigu turite temperatūros, skauda galvą, nekalbant apie ūmius uždegimus – į pirtį NEIKITE. Galėsite švelnioje pirtyje kaitintis kai pasveiksite, valysitės toksinus, grūdinsitės. Tada kitą kart susirgti šansų bus mažiau...

kodėl išputė pirties sienas iškaltas drebulinėm lentelėm

Priežastys dvi: sukalta be tarpų ir garinėje yra prasta ventiliacija,k uri neišdžiovina dailylenčių. Jos sudrėko, išsiplėtė ir išpūtė sieną.

Kaip jūs žiūrite į tai - kai dabar Lietuvoje į pirtį kai kas eina ne nuogi , o su maudymosi apranga ?
Vokietijoje ar Suomijoje man su tokiais atvejais neteko susidurti .

Maudymosi kostiumėlis pirtyje žmogui praktiškai nekenkia. Nekenkia jis ir kaimynams besimaudantiems. Tai daugiau nusistovėjęs paprotys. Suomijoje ir Japonijoje (kurių pirties tradicijos kur kas gilesnės nei vokiečių, kurie saunose kaitinasi tik paskutinius 30-40 metų) bendrose pirtyse ir baseinuose maudymosi kostiumėliai naudojami, o atskirose - ne. Kiek teko lankytis Lietuvos pirtyse - tvarka tokia pati. Daugumą piliečių tokia tvarka tenkina :)

Tačiau prieš gulant po pirtininko vantomis patarčiau nusirengti kuio labiau – bus didesnė šventė kūnui. Tačiau ir tai - asmeninis kiekvieno reikalas. Taip pat pastebėjau, kad „susicementavusiose“ kompanijose nuogų maudalių procentas didesnis. Manau, tai sveika pirties tendencija. Nusirengus pirtyje – patogiau.

noriu įsirengti visai paprasta, lengvai išardoma pirtelę ant ežero kranto,ar tai įmanoma su mažomis investicijomis.

Mažą, lengvai išardomą pirtelę galima pasisityti net keliais būdais. Yra nelengva trumpame atsakyme nuodugniai išdėstyti visas galimybes. O jos tokios:

1. Indėniška pirtis palapinėje. Labai tinka, jei naudosite ją 2-3 dienas. Pirtelės ugniakuras galėtų likti ir kitiems metams.
2. Lengva plonasienė lentų ar tąšų konstrukcija pastatyta ant akmenų. Tinka, jei planuojate eksploatuoti 1-2 mėn. Gali peržiemoti ir laukti jūsų kitais metais.
3. Šiaudų pirtis. Nors paprasta įrengnti, tačiau išardžius vėl nebesurinksi. Tinka, jei naudositės 2-3 mėn.
4. Pirtis po tento konstrukcija. Lengvai surenkama - išrenkama, tačiau atrodo neekologiškai.
5. Pusiau žeminė pirtis. Tinka ten, kur yra lengvai kasamas žemės šlaitas. Tačiau kasinėti vandens telkinių šlaitus paprastai draudžiama!

Pirtis.lt kviečia susidomėjusius tokiomis konstrukcijomis susisiekti su mumis el paštu info[et]pirtis.lt. Bus galima surengti mokymus ta tema.

Kada artimiausi ivadiniai kursai ?

Atrimiausi įvadiniai kursi įvyko 2010 06 23-14 d. Kaune.

AR GALIMA IS GARINES ISVESTI VENTILIACIJOS KANALA I PRIEPIRTI?

Tai nepatartina. Iš garinės į priepirtį pateks daug vandens garų, kurie kondensuosis ant lubų ir sienų. Patirta žala bus didesnė nei abejotinos vertės sušildymas. Šiuo atveju labai efektyvi būtų nebrangi lietuviška rekuperacijos sistema ar bent elementarus priešpriešinio srauto ventiliacijos šilumokaitis.

Sveiki, ūkiniame pastatėlyje planuoju įsirengti pirtį. Numatomoje garinės vietoje yra nedidelis langelis plastikiniais rėmais. Ar labai blogai yra plastikinis langas?

Pirtis ir plastikas - sunkiai suderinama. Platikinis rėmas gali: persisukti, deformuotis, prarasti sandarumą, išskirti nelabai sveikas medžiagas...

Kurį variantą patartumėte pasirinkti:
1. Palikti langą su plastikiniu rėmu.
2. Iš vis panaikinti langelį garinėje.
3. Pakeisti į langą medinių rėmu.

Naikinti – nepats geriausias sprendimas, nes langas šviesą įleidžia, ventiliaciją daro įvairesnę. Geriau būtų pakeisti rėmą.

Kas yra priverstine ventiliacija ir kaip ja irengti?

Priverstinė ventiliacija - tokia pati kaip ir visos, tik ištraukimo kana yra įtaisomas ventiliatorius, sukuriantis išretėjimą ir taip siurbantis orą.

Pirtyse priverstinė ventiliacija garantuoja oro ištraukimą „sunkiomis“ sąlygomis, kaip antai:

• ištraukimas yra palei patalpos grindis, o padavimas - palei lubas
• ištraukimo ortakis sudėtingai „išlankstytas“, oras juo teka sunkiai
• patalpa (garinė) yra didelė palyginus su ortakio skerspjūviu

Priverstinės ventiliacijos minusai yra aukšta kaina ir keliamas trukšmas. Ji įrengiama pagan bendras ventiliacijos pirtyje įrengimo taisykles.

Esu didelis rusiškos pirties mėgėjas, mėgstu maudytis įvairiose pirtyse, tačiau beveik visada po pirties labai skauda galvą. Kai klausiu pas medikus kodėl taip yra, nieks atsakyti negali. Gal Jūs žinote kodėl taip yra? 

Migreną sukelia daug priežasčių. Karštis (kaip ir intesyvus fizinis aktyvumas) yra vienos iš dažnai pasitaikančių. Tačiau tokių medicininių tyrimų yra nedaug.

Praktiškai gali būti dvi priežastys, susijusios su Jūsų pirties konstrukcija:

Pirmoji. Per silpna ventiliacija. Jei esate tradicinis „rusiškos“ pirties gerbėjas, visai galimas daiktas nekreipiate dėmesio į tinkamą garinės ventiliaciją, periatės atmosferoje su mažiau nei 16% deguonies. O tai jau panašu į alpininzmą. Deguonies mažai ir širdis plaka sustiprintai. Aktyvuoijasi hipotalamusas - smegenų sritis, atsakingą už prakaitavimą, kraujagyslių tonusą. Tai gali iššaukti migreną - tipišką „kalnų ligos“ simptomą. Patarimas: vėdinkite garinę.

Antroji. Pirtyje stovi „buržuikos“ tipo krosnelė su plačiu įkaitusio metalo paviršiumi. Dar 1970 m Tamperes technologijos institutas ištyrė, kad tokios krosnelės „pagamina“ katijonų (poizityviai įkrtautų dalelių) perteklių ore. Štai ką rašo žymus amerikiečių pirties klasikas Mikkel Aaland (http://cyberbohemia.com/Pages/saunahealth.htm):

Conversely, scientists have found that if the air is charged with too few negative ions and too many positives, we become anxious, fatigued and tense. This condition is known as "pos-ion poisoning," and often occurs as the result of weather disturbances, central air conditioning, smog, and driving too long within the confines of an automobile. Pos-ion poisoning has, in fact, been linked to heart attacks, aggravated asthma, migraine headaches, insomnia, rheumatism, arthritis, hay fever, and most allergies.

„Mokslininkai rado, kad orui turint per daug katijonų patiriame nerimą bei įtampą. Kyla vadinamasis „poz-joninis apsinuodiojimas“... Šis apsinuodijimas gali sukelti širdies smūgius, astmos priepuolius, migreną, nemigą, reumatizmą, atritą, šienligę, alergiją ...

Patarimas: pasidomėkite gero garo krosnimis, tokiomis, kur daug įkaitusių akmenų, o metalo - mažai.

Gali būti ir priežastys, susijusios su jūsų kūno konstituciniu tipu. Jei esate cholerikas, lengvai įsiplieskiantis - karščio pertteklius gali sukelti galvos skausmą. Tokiu atveju vėsinkite galvą būdami pirtyje, bei pasitepkite galvą vėsinančiu kokoso aliejumi. Ir plaukams bus gerai ir galva vėsesnė.

Taiup pat gali būti, kad Jūsų galva tiesiog yra labai jautri. Galbūt esate Avinas pagal horoskopą? Bandykite maudytis pirtyje , mėnuliui esant Svarstyklėse - galva tuomet mažiausiai jautri. 

Bet kuriuo atveju atsakymą galima rasti tik po kruopščios pirties ir jūsų sveikatos būklės analizės.

Plačiau šie klausimai yra nagrinėjami pirties konstrukcijos bei aromaterapijos seminaruose.