Kvapų pažinimas

Kvapų pažinimas

Prancūzų chemikas Gattefosse'as, smarkiai nusideginęs ranką, atsitiktinai įkišo ją j indą su levandų eteriniu aliejumi. Ir nustebo, nes skausmas nurimo greičiau negu jis tikėjosi. Taip prasidėjo aromatų gydomųjų savybių tyrimas. 1928 m. Gattefosse'as išleido knygą „Aromaterapija"; nuo tada šis terminas ir prigijo. Nuo to laiko aromatų poveikis žmogui ištyrinėtas skersai išilgai, įrodytas teoriškai, taikytas praktiškai, aprašytas daugybėje knygų.

Ką jis mums reiškia šiandien, nuolat linksniuojamas TV reklamos ir žurnalų? Manau, kad mes to net negirdime. Antraip pradėtume ieškoti diplomuoto kvapais gydančio specialisto terapeuto ar kokio nors žolininko. Tikriausiai neapsiriksiu sakydama, kad sudėtingiausias alternatyvus mūsų dienų itin standartizuotos medicinos gydymas kaip tik yra aromaterapija, ir gal dėl jo nepaprastumo Lietuvoje jis nepraktikuojamas (labai norėčiau susipažinti su praktikuojančiu gydytoju aromaterapeutu).
Ir vis dėlto - ką norime pasakyti tuo slaptažodžiu „aromaterapija", vartodami jį grožio verslo pasaulyje? O jei sakytume „aromatų (kvapų) kosmetologija" arba „kvapų kosme-tologija"?Tada nebereikėtų aiškintis, ką turime omenyje, nes šis terminas nusakytų sritį, kurioje odos ir plaukų priežiūros specialistai naudoja aromatus.
Šiandien beveik kiekvienas kosmetikos profesionalas yra mokęsis arba ruošiasi susipažinti su kvapiųjų eterių savybėmis bei mokytis juos taikyti, ir galimybių tam, ko gero, yra pakankamai. Pradedant dirbti, be žinių, reikalinga dar viena darbo priemonė - eterinis aliejus. Neturėdami šių dviejų kokybiškų dalykų, negalėtume kalbėti apie profesionalų darbą su kvapais.
Sudėtingiausia šiandienos rinkoje gauti grynų, kokybiškų eterinių esencijų (beje, taip pat kaip ir tikros duonos, tikro žodžio ir pan.). Taigi užsibrėžėme tikslą šiek tiek panagrinėti, kaip atrodo kvapusis eteris kaip prekė. Į klausimus paprašiau atsakyti dviejų Moters instituto bendradarbių. Vienas jų - Moters instituto kosmetikos studijų mokslinis konsultantas ir globėjas, medicinos chemijos hab. dr. prof. R. Glinka, antroji - aromatų ekspertė, aromatų vartojimo kultūros konsultantė L. Kiškūnė.

Kodėl kartais atrodo, kad beišeinanti mūsų tėvų ir senelių karta yra labiau susijusi su natūraliais kvapais?

Prof.R.Glinka: Ne atrodo, o taip yra iš tiesų. Paklauskite apie sodo, kiemo, gėlių darželio apsodinimo tradicijas - iš kartos į kartą buvo perduodama, koks augalas kurturi augti. Ir nors Lietuva nėra paslaptingų eterių distiliavimo tėvynė, tai nereiškia, kad tautoje nebuvo kvapų naudojimo kultūros. Vien jazmino sodinimas po langu daug sako. O dar radastos, rūtos, mėtos, bijūnai, akacijos... Kas galite, prisiminkite, kuo kvepėjo kaimo namo aukštas. Bičių koriais, pikiu, medumi, žolelėmis! Ar tai ne aromaterapija? Šiems kvapams išnykus iš mūsų namų (ir naujoviškais būdais jų niekuo nepakeitus), uoslės pojūtis neturi kaip lavėti, o žmogus netenka saugios užuovėjos prisiminimų.

Ar tai gali sietis su aromafobijomis?

R.G.: Šiek tiek taip, nes nepatiriamas kvapų pažinimo malonumas. Galima išvesti paralelę su maistu: išlavinę skonį gurmanai mėgaujasi viskuo, kas geriausia, o ne atvirkščiai. Eterio baiminasi nežinantys, kas tai yra. Beje, jo vibracijos atitinka žmogaus smegenų vibracijas... Tad norintiems tobulėti eteriniai aliejai yra malonus stimulas smegenims prikelti iš miego, jas valyti ir gaivinti atmintį.

Kas yra tas lakusis kvapas iš buteliuko?

R.G.: Nuskintos rožės vysta, sudžiovinti jazminų žiedlapiai kvepia ne taip kaip gyvi, o žiemą jie po langu nežydi... Žmonės išmoko surinkti augalų „dvasią" ir išsaugoti jų stebuklingas savybes. Eteriniai kvapai - tai tik koncentruota forma, kurią įgyja augalas, iš jo skysčio išvalius priemaišas. Eterinis aliejus tarsi pakartoja augalo savybes, jas „sukonkretindamas". Todėl eterinė medžiaga buteliuke turi kvepėti kaip augalas, iš kurioji gauta. Jei natūralus kvapas jums buvo pažįstamas, tai rinkdamiesi aliejų pasikliaukite savo uosle. O jei ne - eikite į kursus pažinti kvapų...

Ką turi žinoti pradedantis žengti kvapų pasaulin?

R.G.: Kur gauti tikrą eterinį aliejų! Tikro aliejuko, tokio, kuris buvo gautas distiliuojant plantacijoje, nusipirkti sunku. Net geriausieji maišomi su prastesniais arba klastojami pigesniais priedais jau supirkimo punktuose. Galima sakyti, kad tik populiarieji citrusiniai aliejukai, gaunami pramoniniu būdu kaip šalutiniai sulčių gamybos produktai, nefalsifikuojami. Ir dėl šios priežasties, ir dėl to, kad visi besimokantys esame vaikai, patarčiau pradėti nuo „vaikiškų", citrusinių eterinių aliejų. Iš jų mandarinų ir apelsinų, taip pat ir medaus kvapai yra vieni iš nedaugelio eterinių kvapų, kuriuos drąsiai galima skirti vaikams.Turbūt verta juos pristatyti išsamiau.

Kvėpuok giliau: dvasiai pamaitinti reikia aromato...

Alchemikai eterinius aliejus vadino penktąja esencija ir pasitelkdavo ją mąstymui žadinti, dvasiniam gyvenimui skatinti. Penktoji Žemės stichija - eteris - yra kitų keturių tarpusavio ryšio palaikytojas. Ar ne čia būtų atsakymas į klausimą, kodėl apimtas nerimo, nesuprasdamas, kas su juo dedasi, žmogus sako:„leškau penkto kampo"?.. Su eteriu bendrauti nesunku, šis gamtos eliksyras lengvai prisiderina prie mūsų ir mūsų civilizacijos „rojaus". Su juo lengviau ir greičiau atsikratome aplinkos, kūno ir smegenų balasto. Tad jei jūs skiriate rožės kvapą nuo svogūno, kviečiame pasinerti į paslaptingą aromatų pasaulį ir patirti gyvenimo kokybę. Pradėkime nuo mandarino. Tai saulės vaisius, jo eterinė energija lengva, jis yra gelsvos ar net aukso spalvos. Pagrindinis mandarino kvapas šiltas, saldus, vaisinis - tai šventinis kvapas. Jo atspalviai linksmi, šviežių morkų, purūs, taip pat primena vasarą.Tai padeda adaptuotis aplinkoje. Mandarino kvapas - tai lyg žmogaus organizmo cheminių reakcijų katalizatorius. Ir kodėl juo nekvepia ligoninės, medicinos centrai? Jo savybė – palaikyti kuo geriausią organizmo savireguliaciją, o kosmetinė - strijų profilaktika.
Mandarino aromatas:
• skatina vaizduotę,
• žadina energiją,
• nuvalo dulkes nuo širdies,
• užmezga ryšį tarp motinos ir embriono,
• šalina iš organizmo toksinus,
• skatina organizmo kraujotaką,
• neleidžia priaugti svorio,
• nugali šoko būseną.
Eterinis mandarinų aliejus padeda palaikyti gerą savijautą trūkstant saulės, stimuliuoja vitaminų įsisavinimą, didina organizmo atsparumą.
Jo privalumas yra tai, kad jį gali naudoti nėščios moterys per visą nėštumo laiką virškinimo sutrikimams slopinti bei norėdamos išvengti odos strijų. Mandarino aromatas ramina mažus vaikus, padeda jiems užmigti.
Kosmetikos priemonės su eteriniu mandarinų aliejumi tinka jautriai odai, masažas su juo padeda nuo celiulito ir strijų.
Mandarinas kilęs iš Kinijos. Dabar jų daug auginama Italijoje, Sicilijoje, Kalabrijoje, Ispanijoje, Andalūzijoje, Šiaurės Afrikoje. Derlius renkamas nuo spalio iki sausio mėnesio. Iš 100 kg mandarinų vaisių išspaudžiama 850 g eterinio aliejaus. Jo kvapas panašus į apelsinų, mielas ir saldus, su gėlių aromato gaida.Tačiau viršutinė kvapo nata yra ne gaivinanti, kaip kitų citrusinių aliejukų, bet amininė. 96-97 proc. aliejaus sudaro lakioji frakcija. Pagrindinė sudedamoji dalis yra limonenas (65-75 proc), kita -gamaterpinenas (16-23 proc). Nuo 0,8 iki 2,2 procento sudaro aldehidai, alkoholiai, esteriai. Cheminė aliejuko sudėtis kinta priklausomai nuo vaisių prinokimo laipsnio, auginimo regiono.
Eterinis mandarinų aliejus naudojamas kaip apelsinų aliejaus modifikatorius, ypač aromatizuojant gaiviuosius gėrimus. Saldumynų pramonėje jis vartojamas karamelėms, įdarams, karčiajam šokoladui aromatizuoti.
Eterinis mandarinų aliejus yra svarbi parfumerijos žaliava. Svarbiausią vaidmenį jis atlieka kaip modifikatorius citrusinėse kompozicijose, daugiausia apelsino ir karčiojo apelsino; jis papildo ir suintensyvina apelsino aromatą. Jo taip pat yra nerolio ir fantazinėse kompozicijose. Parfumerijai jis naudojamas be terpenų frakcijos. Eterinis mandarinų aliejus yra sudedamoji viršutinės natos dalis tokiuose moterų tualetiniuose vandenyse ir fantazi-niuose kvepaluose, kaip Mitsonko (Guerlain 1919), Joya (Myrurgia 1950), Le de Givenchy (Givenchy 1957), Votre (Jourdan 1978), Odyssey(Avon 1981).
Atsižvelgiant į charakterį, mandarino aromatas rekomenduojamas sangvinikams ir cholerikams.
Mandarinas - vaikystės kvapas.
Mandarinas - ryte ir dieną naudojamas kvapas.
Mandarinas - žiemą naudojamas kvapas.
Mandarinas - ydingų jausmų šalintojas.
Mandarinas - aromatas bičiulis. Jis ugdo komunikabilumą, moko pakantumo kitiems, kantrybės, objektyvumo.
Dėmesio: priemonių su eteriniu mandarinų aliejuku negalima tepti prieš einant į saulę.

Apelsino eteris atveria širdį džiaugsmui

Jo aromatas, kaip ir mandarino, yra priskiriamas adaptogenų grupei. Ryškiausia jo gydomoji savybė - galia stabdyti dantenų kraujavimą, o kosmetinė - celiulito naikinimas.
Eterinis apelsinų aliejus yra geltonos arba gelsvai rudos spalvos. Jis gaunamas iš saldžiojo apelsino medžio vaisių. Pagrindiniai jo komponentai: limonenas, linalolis, terpineolis, citralis, citronelalis, geraniolis. Naudojamas išoriškai (ne grynas, o mišinyje), eterinis apelsinų aliejus regeneruoja odą, gleivinę, slopina uždegimą. Dėl šių savybių jis taikomas stomatitui, poodinių ląstelių uždegimui, sausai, šiurkščiai odai gydyti, mikrocirkuliacijai suaktyvinti.
Dėl savo savybių šildyti, stimuliuoti, atkurti harmoniją apelsinų aliejukas padeda nuo nervingumo, nerimo, depresijos, pervargimo, tachikardijos, nemigos, įtampos. Aromatizavus aplinką masažuojant kūną, jis veikia kaip raminamoji priemonė. Tinka vaikams. Gerina miegą - šiuo atveju galima derinti su eteriniu levandų aliejuku.
Masažui 7 lašai apelsinų aliejuko ištirpinami 10 ml augalinio aliejaus. Dar labiau praskiestas, šis eterinis aliejus tinka mažiems vaikams ir naujagimiams kaip raminamoji ir migdomoji priemonė. Kad geriau miegotų, švelni inhaliacija gali būti (ypač vaikams) apelsinų aliejukas, užlašintas ant popieriaus juostelės ar servetėlės ir padėtas prie lovos.
Receptas dezinfekuoti ir kvėpinti: 8 lašai eterinio apelsinų aliejaus, 2 lašai eterinio cinamono aliejaus.
Garinti specialiame keraminiame židinėlyje 1-3 valandas per dieną. Pusę šio kiekio galima naudoti oro gaivintuvuose ir drėkintuvuose.
Grožio receptas: 8 lašai eterinio apelsinų aliejaus, 21 lašas eterinio snapučių aliejaus.
Abu eteriniai aliejai sumaišomi, mišinys pilamas į augalinį (normaliai odai - į vynuogių kauliukų, o sausai - į simondsijų, avokadų ar muskatinių erškėtrožių) aliejų ir juo kiekvieną vakarą tepama veido ir kaklo oda. Šis mišinys jaunina, gaivina odą, pašalina įtampą.
Apelsinų aromatas - geriausia aplinkos aromatizavimo priemonė.
Dėmesio: po masažo, vonios ar kitų kosmetinių procedūrų naudojant
eterinį apelsinų aliejų negalima būti saulėje.
Atsižvelgiant į charakterį, apelsino aromatas rekomenduojamas melancholikams ir flegmatikams.
Apelsinas - vaikystės kvapas.
Apelsinas - ryte ir dieną naudojamas kvapas.
Apelsinas - žiemą naudojamas kvapas.
Apelsinas - auros stiprintojas.
Apelsinas - ilgai dirbančių prie kompiuterio kompanionas. Jo eterinis kvapas gerina regėjimą, nes atpalaiduoja įsitempusius akių raumenis.
Apelsinas - organizmo toksinų šalintojas.

AROMATAI ir laiko deficitas

Bioaktyviųjų zonų veikimas - tai tikra dovana tiems, kurie jaučia poreikį tobulėti, tačiau neturi tam laiko. Kas tai? Įpratus šiai procedūrai tereikia I minutės. O poveikis didžiulis. Tokio rezultato pasiekiama dėl to, kad iš refleksų taškų į pagrindinius organus einantis impulsas, pakeliui dar paveikiantis limfos ir nervų sistemas, yra apibendrinamas. Šio metodo „šalutinis poveikis" yra ne tik ideali pėdų ir plaštakų oda, bet ir puiki energinga savijauta.
Kaip tai daroma? Tam reikia didesnės eterinių aliejų koncentracijos augaliniame aliejuje. Pagrindiniu geriau imti galinčius prasiskverbti perodąaliejus: makadamijų, simondsijų, abrikosų kauliukų. Augalinio ir eterinių aliejų santykis 2:1. Aliejinis eterio mišinys švelniai tepamas ant padų ir pėdų iki blauzdi-nio pėdos sąnario, epigastrinio kampo zonoje (taškas trimis centimetrais žemiau krūtinkaulio), pakaušio duobutėje, ant delnų ir plaštakų iki riešo.

Eterinių aliejų kokybės klausimas, arba kodėl rozmarinas kvepia citrinžole?

Kaip Jūs atskiriate tikrą (gryną ir kokybišką) eterinį aliejų nuo prasto? Pasitaiko, kad eteriniai aliejai falsifikuojami. Esama tam tikrų metodų ir specialios aparatūros tikram aliejui nuo falsifikato atskirti. Bet tai labai brangios priemonės, kuriomis tegali pasinaudoti stiprios parfumerijos įmonės. Dauguma tų metodų ir analitinė aparatūra yra „neįkandamii" ne tik aromaterapeutams, bet ir prekybos tarpininkams. Stambios firmos taip pat turi dar vieną neabejotiną būdą grynam produktui atskirti - tai kva lifikuoti parfumeriai ir analitikai, vadi namosios „nosys" O kaip eilinis vartotojas? Kokie kriterijai gali padėti jam susi gaudyti perkant eterinį aliejų?

Laimė Kiškūnė: Eterinių aliejų kokybės klausimas aktualus visame pasaulyje. Eteriniai aliejai ir kitos natūralios kvapiosios medžiagos yra brangūs produktai, reikalaujantys ne tik itin švarios ir ekologiškos aplinkos augalui augti, labai kokybiškos žaliavos, bet ir milžiniško rankų dar bo, labai ištobulintų žmogaus, distiliuojančio kvapiąsias medžiagas, uoslės, skonio pojūčių... Kuo subtiles nis eterinio aliejaus kvapas, tuo rečiau jis pasitaiko rinkoje.
Šiuolaikinėse laboratorijose at liekama eterinio aliejaus analizė dujų chromatografijos ir masės spektro metrijos būdais. Dujų chromatogra fija tiria, per kiek laiko eterinis alie jus išgaruoja, ir pagal cheminio ele mento garavimo laiką nustato sudedamąsias aliejaus dalis. Šis me todas yra geras tada, kai žinote, kokių cheminių elementų ieškote. Tačiau jis neparodo, ar tas elementas yra atsiradęs natūraliai iš augalo, ar su sintetintas ir pridėtas į eterinį aliejų. Taigi šis metodas nelabai vertingas sprendžiant apie eterinio aliejaus kokybę. Laboratorijose juokaujama, jog šis metodas labiau parodo, ar tiekėjas yra „rimtas", nes, pavyzdžiui, Anglijoje kiekvieno eterinio aliejaus spektrometrinis testas kainuoja apie 30 svarų... Masės spektrometrijos me todas yra gerokai sudėtingesnis. Tai analitinis metodas, kuriuo matuoja mas medžiagos jonų masės ir krūvio koefidentas. Juo nustatoma medžiagos sudėtis, sukuriant masės spektrą, kuriame matyti tiriamosios medžiagos sudedamųjų dalių masės. Jos matuojamos specialiu prietaisu - masės spektrometru. Kaip matote, tai sudėtingi metodai, reikalaujantys gebėjimo interpretuoti gautus rezultatus.
Svarbu prisiminti, kad puiki spektrometrinė ar chromatografinė išklotinė nieko nepasako apie ete rinio aliejaus kvapo kokybę. Kvapo ypatingumą, taurumą nulemia tokie komponentai, kurių minėtieji metodai dažniausiai nenustato. Eteriniai aliejai yra itin sudėtingos medžiagos, kuriose šiais metodais galima „atpažinti" nuo 8 iki 14 procentų visų sudedamųjų dalių. Likusi įvairiausių sudėtingų fermentų bei aromatinių junginių masė yra sudaryta iš tokių mažų kiekių, kad jų kol kas negali išskaidyti net patys jautriausi apara tai. Tačiau tie maži komponentai yra lemtingi eterinio aliejaus kvapui ir jo savybėms.
Taigi eterinio aliejaus kokybė ma tuojama ne tik pagrindinių komponentų koncentracija, bet ir jo kvapu. Iš esmės kvapas ir yra pagrin dinis kriterijus. Kuo sudėtingesnė, turtingesnė, gyvesnė kvapo puokštė, tuo geresniu laikomas eterinis alie jus. Sprendžiant apie kvapo kokybę, žmogaus nosis yra labai svarbus ir, galima sakyti, neklystantis aparatas. Žinoma, kuo nosis labiau lavinama, tuo ji yra tobulesnė, tuo geriau atski ria tikrą daiktą nuo klastotės. Yra žmonių, tiesiog gimstančių su labai jautria uosle, tačiau ją galima ir išlavinti, kaip sakoma, atverti uoslės pojūtį. Kaip ir visus kitus pojūčius - jautrumą garsui, spalvai, prisilietimui, skoniui...
Manau, kad svarbu suvokti priežastis, dėl kurių eterinio aliejaus kvapas prastas. Labai dažnai prastai, skurdžiai kvepia ir natūralus eterinis aliejus, kuris yra pagaminamas pra moniniu būdu. Pirmiausia, teiginys, kad „visiškas procedūrų automatiza vimas užtikrina augalų ekstraktų
grynumą bei puikias šių ekstraktų savybes", švelniai tariant, yra visiška nesąmonė. Paprastai fabrike pa gamintas eterinis aliejus kvepia ga na skurdžiai, primityviai, kvape vyrau ja tik vienas ar keli pagrindiniai kom ponentai. Joks save gerbiantis par fumeris ar aukštos klasės aromaterapeutas neperka eterinių aliejų iš fabriko. Jo tiekėjai laksto kur nors Alpių tarpukalnėse, Indijos džiunglėse, Somalio ar Etiopijos dykumose ir ieško pasislėpusių mažyčių distiliatorinių, kuriose pačiais primi tyviausiais būdais, mažais kiekiais, dažniausiai iš laukinių augalų distil iuojami fantastiški kvapai.
Kaip jau minėjau, eterinių aliejų gamyboje ypatingą vietą užima ne tik augalas, bet ir žmogaus gebėjimai. Prastai kvepėti eterinis aliejus gali ir dėl to, kad yra prastai, nemokšiškai išdistiliuotas, kad distiliuojantis žmogus nepažįsta augalo, nejaučia jo kvapo subtilybių, nemyli savo dar bo, o vadovaujasi tik techninėmis instrukcijomis.
Kitas eterinio aliejaus skurdinimo būdas - eterinių aliejų „standartizavimas" sintetiniais komponentais, kai į eterinį aliejų pripilama kokio nors sintetinio komponento, norint pagerinti prastą jo kvapą arba padi dinti išeigą. Išeigos padidinimas pigiais sintetiniais komponentais bene labiausiai paplitęs klastojimo būdas. Be abejo, ant tokio eterinio aliejaus etiketės rašoma „100 procentų natūralus".
Patys brangiausi eteriniai aliejai - rožių, jazminų, ramunėlių, melisų -klastojami iš kelių pigių eterinių aliejų ir jų sintetinių pakaitalų, „sukompo-nuojant" norimą kvapą. Rožė dažniausiai pakeičiama pelargonija, romantiškųjų ramunėlių eterinis aliejus - paprastųjų kiečių eteriniu aliejumi, kuris irgi turi daug azuleno, tačiau yra nuodingas ir itin pavojin gas kūdikiams bei mažiems vaikams. Melisų eterinis aliejus dažnai sukom ponuojamas iš pigių citrinžolių, citrininių verbenų eterinių aliejų ar ba tiesiog sintetinio citralio ir citri-nolelalio. Klastojama įvairiausiais būdais.

O ką daryti, nuo ko pradėti diletan tui, kuris nori raštingai naudotis aro matais ir iš to gauti ne tik malonumo, bet ir teigiamo poveikio?
Ar įmanoma šiandien Lietuvoje ant prekystalio rasti kokybiškų eterinių kvapų?

L.K: Trumpai aptardamos opų eterinių aliejų kokybės klausimą turbūt supratome, kad pačių geriausių eterinių aliejų pagamina mi itin maži kiekiai ir jie ant jokių prekystalių neatsiranda. Nei Lietu voje, nei Prancūzijoje, nei kur nors kitur... Jie patenka tiesiai į aukštosios kosmetikos ir parfumerijos bei aukštosios aromaterapijos atstovų rankas.
Aromaterapijai skirtų eterinių aliejų galima nusipirkti specializuo tose parduotuvėlėse, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau jei nesate išsamiau susipažinę su aromaterapija arba ne turite pažįstamo aromaterapeuto, kuris galėtų jus pakonsultuoti, čia te lieka pasikliauti savo nosimi, savo uoslės kultūra ir nuojauta. Bent jau pradinės žinios perkant eterinius aliejus yra tiesiog būtinos.
Reikia nepamiršti labai svarbaus dalyko, kad eteriniai aliejai yra dar ir sudėtingos farmakologinės medžiagos, kurios veikia mūsų fizinį kūną, emocinę ir mentalinę būseną. Kokybiškas eterinis aliejus sėkmingai gydo žaizdas, nudegimus, mažina skausmą ar karštį, padeda nuo gripo ar gerklės uždegimo, palaiko mūsų gyvybines jėgas, balansuoja emocijas, suteikia žvalumo arba nuramina, o prastas, suklastotas, su sintetinėmis priemaišomis eterinis aliejus nuodija, sukelia alergijas, galvos skausmą, slopina.
Ant Lietuvos prekystalių kol kas daug daugiau smirdančių eterinių aliejų nei kvepiančių. Pagrindines jų blogo kvapo priežastis jau išvardijome.

O ką patartumėte svajojantiems apie tikrąją kvapų „gurmanystę"?
Koks būtų šio vartotojo kelias į aromato pažinimo aukštumas?

L.K.: Kvapų gurmanai, ypač jeigu jie jau žinosi tokie esą, paprastai užuodžia, iš kurios pusės dvelkia malonus eteris. Jie eina ten, kur juos veda nosis... Eteris sklinda labai subtiliai ir vingiuotai, užsukdamas kartais į pačius tolimiausius plyšelius ir atnešdamas kilnų rožės ar sandalo dvelksmą ir pažadindamas ieškoti...
Galima ilgai samprotauti apie gerą kvapą, bet geriausia yra jį turėti po nosimi... Kol taip nėra, sunku išauginti tikrą kvapų gurmaną. Tik savo nosimi pažinęs tikrus aukštos kokybės Provanso levandų ar rozmarinų eterinius aliejus, žmogus stebėsis, kodėl prancūziškų kvapų parduotuvėje rozmarino ir levandos mišinys kvepia citrinžole.

Na, gerai, Lietuvoje, atrodo, sunku tikėtis eiliniame prekybos centre gauti tikrą kokybišką, pavyzdžiui, klasikinį sandalo aliejų. O kaip jo tėvynėje Indijoje? Dažnas didžiuojasi iš ten parsivežęs sandalo...

L.K.: Jokiame pasaulio prekybos centre nerasite kokybiškų kvapų. Tokių stebuklų nebūna.
Indijoje yra nepaprasti aromatinių augalų turtai. Mes žinome tik labai nedaugelį, nes už Indijos ribų apie juos yra labai nedaug autentiškos informacijos. Azijinis gurgulis (Anthocephalus cadamba), naktinis jazminas (Nycanthes arbortristis), paprastasis mėklainis (Mimusops elengi), lotosas (Nelumbo nucifera), vandens lelija (Nymphae nouchalii), šilkmedinė michelija (Michelia champaca), kvapusis pandanas (Pandanus odoratissimus). Tai tik keli indiškų augalų pavadinimai. Šie egzotiški kvapai vaidino labai svarbų vaidmenį Indijos kultūroje ir nuo seniausių laikų buvo naudojami tradicinėje medicinoje, parfumerijoje ir kosmetikoje. XX amžiuje plėtojantis aromaterapijai, kaip svarbiai pagalbai atkuriant fizinį, mentalinį ir emocinį balansą, kilo susidomėjimas natūralių aromatinių resursų naudojimo senosiose kultūrose būdais. Šiandien Indija ir kitos Rytų šalys atveria mums
visiškai naują ir nežinomą kvapų paletę. Be terapinio poveikio, atsiveria naujas estetinis langas, estetinė erdvė ir kelias į kitų žmonių širdis ir sielas neverbaliniu, intuityviu būdu.
Vakariečiai kvapų tyrinėtojai labai gražiai ir vaizdingai aprašė senuosius natūralius Indijos kvapus. Tuo metu Indijos parfumeriai, gerai susipažinę su Vakarų chemijos pasiekimais sintetinti įvairias kvapiąsias medžiagas, komponavo šilkmedinę michelija, paprastąjį mėklainį, nenaudodami jokios tikros esencijos. Mumbajaus arba Delio turguose galima nusipirkti visų įmanomų Indijos kvapų, bet iš tiesų - nė vieno tikro. Pačios Indijos spaudoje rašoma, kad maždaug 92 procentus visos kvapų rinkos Indijoje šiuo metu sudaro sintetiniai kvapai. Nedaugeliui vakariečių pasisekė panirti į tikrąjį Indijos kvapų ir kvepalų pasaulį. Nors tas susidūrimas tapo ne tik kvapiųjų augalų resursų tyrimu, bet ir tradicinio eterinių aliejų, esencijų, ekstraktų distiliavimo ir ekstrahavimo atsigavimu, tačiau dar ir šiandien kokybiškų natūralių indiškų kvapiųjų produktų gana sunku nusipirkti.

O brangiausias rožės aromatas. Kaip jis patenka ar nepatenka j plataus vartojimo rinką?

L.K.: Iki šiol nepavyksta susintetinti brangių rožės ir jazmino kvapų. Sintetinis rožės ar jazmino kvapas tiesiog dvokia. Indolas, pagrindinis jazmino kvapo komponentas kažkodėl virsta skatolu, pagrindiniu išmatų kvapo komponentu... Todėl netikrą rožę ar jazminą nesunkiai galima atpažinti iš jų nepakenčiamai blogo kvapo. Tačiau turbūt nieko nėra tiek daug klastojama kaip rozmarino ir jazmino. O žmonės juos perka. Vadinasi, žmonės toli gražu ne visada kliaujasi savo uosle.

Ačiū už pokalbį.

Pamąstykime. Kodėl renkantis pirkinį daugeliui žmonių, netgi teikiant pirmenybę vertingiems daiktams, sprendimą vis dėlto nulemia žemesnė kaina? Jei šalia masiškai pardavinėjamų eterinių kvapų pastatytume dešimteriopai brangesnį gryną produktą - kažin, kuris turėtų didesnį pasisekimą?..
Šią mūsų savybę trumpai komentuoja savęs pažinimo kurso „Nieko nėra atsitiktinio" konsultantė Dzikarienė: „Protingi žmonės sako: „nesu tiek turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus." O jei šį posakį prisitaikytume sau - gyvam? Ko labiausiai mums gyvenime trūksta?..
Taigi, laukiančiam meilės iš kitų, reikia pačiam save mylėti. O tai reiškia: geriau mažiau ir rečiau, kas tikra - kad pats būtumei tikras. Visiškai taip pat, kaip su grynuoju, niekaip neapčiuopiamu, tik užuodžiamu neišvengiamu mūsų Žemės elementu - kvapiuoju eteriu..."