Trakiškis išsiaiškino suomiškos pirties ir saunos skirtumus

Trakiškis išsiaiškino suomiškos pirties ir saunos skirtumus

Patalpas dezinfekuoja dūmai
Tam, kad pasistatytų išsvajotą pirtį, trakiškiui verslininkui Nikolajui Aleksejevui prireikė dešimt metų.
„Tiek laiko brandinau mintis, kokia turi būti ta neįprasta pirtis, kaip viską padaryti. Prieš tai turėjau ne vieną pirtį, bet jos nebuvo tos, kuriose kūnas patirtų tikrą palaimą", - pasakojo N.Aleksejevas.
Subrandinti pirties projektą verslininkui padėjo architektas Gediminas Gaivenis. Jis ne tik patarė, kaip viską išdėstyti, bet ir pats padėjo statyti.
„Kai galvojome apie išskirtinę pirtį, supratome, kad nieko naujo ir geresnio nesugalvosime, ką jau yra sugalvoję senoliai. Mes tik šiek tiek viską patobulinome, kad būtų patogiau", - sakė N.Aleksejevas.
Prieš metus pastatyta pirtis yra dūminė. Šeimininkas ir jo pagalbininkai virš ugniakuro sumeistravo varinį dūmtraukį.
Norėta, kad didžioji dalis dūmų iš patalpos pasišalintų per dūmtraukį, o ne pro duris.
Tačiau dalis dūmų būtinai turi pasklisti pirtyje ir tik po to pasišalinti pro duris. N.Aleksejevo teigimu, dūmai geriausiai dezinfekuoja patalpą, joje nesiveisia jokie parazitai. Tokia pirtis yra sveikiausia.

Sienos - vos iš trijų rąstų
N.Aleksejevas pirtį statėsi pagal suomiškos pirties modelį.
Tai sakydamas jis patarė skirti du dalykus - suomišką pirtį nuo suomiškos saunos. Jos viena nuo kitos labai skiriasi.
„Suomišką pirtį turbūt nedaugelis matė, todėl kai pasakau, kad čia suomiška pirtis, keistai susižvalgo", - kalbėjo N.Aleksejevas.
Dėl atšiauraus klimato vieną dalį pirties suomiai įkasdavo į žemę. Tokioje savotiškoje žeminėje neperšaldavo sienos. Statinio stogas paprastai būna vienšlaitis.
N.Aleksejevas pasakojo, kad pirtis, kuriose vanojamasi, daugelis vadina rusiškomis.
Tačiau į Rusiją pirtį, kaip naujovę, atvežė caras Petras I. Skirtingai nuo suomių, rusai pirtis patobulino vietoj vienšlaičio stogo dengdami dvišlaitį.
N.Aleksejevo pirties sienos - akmenų ir rąstų. Viena siena beveik visa akmeninė, o kai kurie didžiuliai rieduliai kartu atstoja ir suolą. Kiti pamatams naudoti akmenys irgi įspūdingo dydžio. Kaip ir rąstai. Sienai užteko vos trijų didžiulio skersmens rąstų.
Stogo atraminėms konstrukcijoms panaudoti du statmenai pastatyti ąžuoliniai rąstai. Nepjauti ir įsirėmę į lubas, jie atrodo tarsi augę toje pat vietoje.
O lauke augantys alksniai imituoja laikančiąsias konstrukcijas. Vienas medis netgi įkomponuotas į priešpirčio interjerą.

Akmenis kaitina iki raudonumo
Pirties statytojai prisipažino, kad visas jų darbas būtų nieko vertas, jeigu nebūtų pavykę tinkamai sukonstruoti akmenis kaitinantį ugniakurą.
Šis darbas pavyko. Pirtis kūrenama maždaug devynias valandas. Nors virš ugniakuro sukrauta nemažai akmenų, kai kurie jų įkaista iki raudonumo. Todėl kaitros užtenka ilgai.
Nors vandens ant įkaitusių akmenų pilama nemažai, kvėpuoti nebūna sunku, trumpai pabuvus nesinori tuoj pat sprukti atvėsti.
„Ši pirtis nėra komercinė, todėl neskaičiavau, kiek žmonių po vieno iškūrenimo gali kaitintis.
Tačiau šešiese kaitintis nuolat pilant vandenį ant akmenų galima tris valandas ar net ilgiau. Ne bėda, jeigu ir durys dažnokai būna varstomos", - pasakojo N.Aleksejevas, kuriam kūrenti pirtį bent kartą per savaitę jau tapo taisykle.
Šalia pirties įrengta šašlykinė. Devynias valandas kūrenant pirtį susidaro nemažas kiekis žarijų. Baigus kūrenti pirtį, žarijos išnešamos į šašlykinę. Nereikia kūrenti naujo laužo norint išsikepti šašlykų ar dešrelių.

Kaina - entuziazmas
Iš pradžių N.Aleksejevas pagalbininkais visą pirties pastatą buvo padaliję į dvi dalis. Vienoje buvo pati pirtis su priešpirčiu persirengti. Kita dalis buvo skirta pasėdėti ir atsipūsti po kaitinimosi.
Į pastarąją dalį iš priešpirčio nebuvo galima patekti.
Reikėdavo eiti pro atskirą įėjimą. Vėliau kilo mintis iškirsti duris tiesiai iš priešpirčio.
Gultus pirtyje, suolus ir stalą priešpirtyje šeimininkas su pagalbininkais darėsi pats. Pagrindinis baldų gamybos įrankis - benzininis pjūklas.
Kol sugabeno didžiulius akmenis pamatams ir sienoms, pirties statytojai sugadino nemažai technikos.
Mat yra panaudota tokių akmenų, kurie sveria daugiau kaip tris tonas.
Paklaustas, kiek kainavo pastatyti ir įsirengti tokią pirtį, N.Aleksejevas tik nusijuokė.
„Jos kaina - entuziazmas. Jeigu nebūtų šalia tokių pat entuziastų, vargu ar būtų pavykę įgyvendinti šią svajonę",- prisipažino N.Aleksejevas.