Šilumos kontrastai

Pagrindinis pirtyje veikiantis faktorius, be abejonės, yra karštis. Tačiau daugelis pamiršta, jog vien kaitintis neįmanoma (ir negalima), būtina ir atsivėsinti. Taigi pirtis pačia savo esme – kontrastinė procedūra. Ir kalbant apie karščio poveikį pirtyje visada reikia turėti omenyje ir tai, kad jis glaudžiai susijęs su atsivėsinimu.

Svarbiausia kontrastinių pirties procedūrų taisyklė – viskas turi vykti palaipsniui. Kontrastas – visai ne būtinai ausis svilinantis karštis, o po to pasinėrimas į ledinę eketę. Klysta ir tie, kurie pirtyje elgiasi taip, tarsi per vieną užėjimą norėtų „atsėdėti“ visą pirtį. Mūsų kūnas – gyva ir pakankamai inertiška sistema. Juk jeigu reikia išjudinti sunkiasvorį traukinį, jis irgi pajuda ne iš karto visu greičiu, bet pamažu, po trupučiuką... Pirmą kartą užėjus į pirtį, pakanka pabūti tiek, kiek malonu, iki pirmo prakaito. Lengvai sušilus, lengvai atvėstama priepirtyje. Užėjus kitą kartą, sušylama stipriau – tada jau galima apsipilti vėsiu vandeniu ar išeiti į lauką. Tai vadinama biorezonanso principu – kuo labiau sušylama, tuo stipriau atvėstama. O po kelių užėjimų, kai kūnas stipriai ir tolygiai įkaista, jau galima ir sniegu išsitrinti ar į eketę niurktelėti... Tačiau pasinerdami į šaltą vandenį, būkite atsargūs – tokiu atveju išsiplėtusios kraujagyslės staigiai susitraukia, kraujo spaudimas šokteli ir gali gerokai apsvaigti galva. Todėl įkaitusį (pvz., po vanojimo) ir atsivėsinti einantį žmogų reikia palydėti, paduoti jam ranką, kad apsvaigęs neslystelėtų ir t.t. Kontrastinių procedūrų turėtų vengti turintys itin aukštą kraujospūdį, segantys kai kuriomis širdies ir kraujotakos ligomis. Sveikiems (ar bent apysveikiams) žmonėms kontrastinės pirties procedūros – tik į sveikatą. Jos teigiamai veikia ne tik širdies-kraujagyslių sistemą, bet ir odą, kaulus, sąnarius bei raumenis, imuninę bei nervų sistemas ir apskritai tonizuoja, stiprina, grūdina visą žmogaus organizmą.