Kokia pirtis geriausia?

Kokia pirtis geriausia?

Nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kokia pirtis yra geresnė. Tam reikia žinoti, koks pirties lankymo tikslas - pasimaudyti, išsiperti, suliesėti, pailsėti po įtemptos darbo dienos, atsikratyti emocinio ir nervinio nuovargio, fiziškai ar protiškai pavargus ar dar kitoks. O gal siekiate stiprinti sveikatą ir užsigrūdinti? Svarbiausia, kad pats pajaustum, kokia pirtis tavo organizmui geriausiai tinka. Ir to tikrai nesuvoksi viena karta apsilankęs pirtyje. Tam reikia laiko. Organizmas pats geriausiai atsirenka, kas jam yra geriausia. Labai paprasta atskirti, kada iš pirties išėjęs jautiesi kaip ant sparnų, o kada lyg dar labiau pavargęs.

Pirčiu tipai - pagal temperatūrą ir oro drėgnumą
Svarbiausia pirtyje visada buvo ta jos dalis, kur išmūryta krosnis, iki norimos temperatūros įkaitinanti orą, ir plautai, ant kurių prakaituojama ir periamasi. Paprastai ši patalpa vadinama vanotuve, garine. Pavyzdžiui, sauso oro patalpos, skirtos prakaitavimui, taip pat vadinamos garinėmis, vanotuvėmis, bet oras jose sausas (apšildoma elektrine krosnimi arba vamzdžiais teikiamu karštu oru).
Sugalvota daugybė įvairiausių pirčių-garinių formų, rūšių ir konstrukcijų. Jas galima suskirstyti į tris svarbiausius tipus, atsižvelgiant į temperatūrą ir oro drėgnumą:
1) sauso oro pirtys (miesto visuomeninė pirtis su akmenų krosnimi, rusiška, sauna ir t.t.), kai oro temperatura - 60-1 ir oro drėgmė – 5-25 proc.;
2) drėgnos pirtys (rytietiška, rusiška, suomiška garinė ir t.t.), kuriose oro temperatūra svyruoja nuo 50°C iki 70 C, o drėgmė - nuo 80 iki 100 proc;
3) vandens arba japoniškos pirtys.
Kiekvieno tipo pirtis turi savo privalumų (kaip ir trūkumų, kuriuos, beje, galima kompensuoti). Įprastoje miesto pirtyje orą kaitina akmenų krosnis, kūrenama dujomis, anglimi, malkomis, kurioje glūdi iki raudonumo įkaitę akmenys arba metaliniai virbai - prireikus ant jų galime šliukštelėti truputį vandens. Jei vandens nepilsime, tokia pirtis savo parametrais bus artima sauso oro pirčiai.
Šiuolaikinėje suomiškoje saunoje oras šildomas elektrine krosnimi, aprūpinta centriniu valdymu ir termostatu, reguliuojančiu oro temperatūrą garinėje. Apipilant vandeniu tam tikslui įrengtus akmenis ar paprasčiausiai sienas ir lubas, temperatūrą galima sumažinti ir labai pakelti drėgnumą (iki 70-80 proc.). Pirtis taps drėgna, joje galėsime pertis vanta.
Drėgna (garinė) pirtis šildoma karštais garais, tiekiamais vamzdžiais. Tokioje pirtyje nereikėtų buti ilgiau kaip 20-30 min., kitaip - gal ne iš karto, o po 2-3 val. - pajusite nuovargį, kurį laiką būsite fiziškai ir protiškai nedarbingas.
Stebėjimai liūdija, kad sveikiausios sausos pirtys, kuriose oro temperatūra-90- 120°C, o santykinis oro drėgnumas - iki 25 proc. Mėgėjai pasiperti vanta patvirtins, kad tokiomis sąlygomis vanta išdžiūva per 1,5-2 min., lapai tampa lyg pergamentinis popierius ir ima byrėti. Kad šitaip neatsitiktų ir kad sausas oras neišdžiovintų nosiaryklės (tai nemalonu ir nesveika), garinę reikia truputi pašlakstyti vandeniu, bet nedaug, kad netaptų drėgna.
O vis dėlto kokia pirtis geresnė?
Vienas Rytu išminčius į šį klausimą atsakė taip: "Geriausia pirtis ta, kuri pakuriama žinant, kas joje maudysis". O kitas paaiškino: "Geriausia pirtis ta, kuri seniai pastatyta, erdvi ir aprūpinta minkštu vandeniu".
Tiesa ta, kad, protingai ir tinkamai naudojantis bet kurios rūšies (garinė, sausa, drėgna) pirtimi, stipriname sveikatą, grūdiname organizmą, geriname nuotaika, pakeliame gyvenimo- tonusa, tampame protiškai ir fiziškai darbingesni.

Vonia - irgi pirtis
Karšta vonia - labai veiksminga procedūra. Karštame (40°C ir daugiau) vandenyje išsiplecia paviršines ir kai kurios gilumines kraujagysles, daugiau kraujo patenka i kuno paviršiu, suaktyveja medžiagu apykaita, stipriai prakaituojant, iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos. Taciau vonioje prakaitas kuno neatvesina, nes beveik neišgaruoja, o organizmas gauna vis naujos šilumos porcijas, todel reflektiškai padažneja širdies plakimas ir kvepavimas.
Štai kodel maudytis karštoje vonioje reikia protingai. Ilgai joje nebukite. Prieš maudydamiesi, vonios kambari gerai išvedinkite. Pasistenkite, kad vanduo neapsemtu krutines lastos. Net sveikam žmogui nepatartina karštoje vonioje buti ilgiau kaip 10 min. Jei širdies ir kraujagysliu veikla sutrikusi, karštos vonios geriau atsisakykite, bent jau iki tol, kol pasikonsultuosite su gydytoja Na, o sergantiems hipertonija, kardioskleroze, stenokardija, tuberkulioze, turint polinki kraujuoti, nusilpus organizmui, esant bendram išsekimui, karšta vonia apskritai draudžiama. Be karštu, yra ir tokiu
voniu: šiltu (37-39°C), vidutines temperaturos (34-36°C), vesiu (20-33°C) ir šaltu (iki 20°C).
Vidutinės temperatūros vonioje galima buti 10-15 min. Jos atgaivina, tonizuoja kūną. Vandens temperatūrą galima lengvai pakesti, nes ji panaši i kūno temperaturą. Jei norite suliesėti, gulėdami vonioje padarykite 5-8 pratimus. Ypač efektyvūs pilvo raumenų pratimai. Vidutinės vonios veikia nervų, širdies kraujagyslių, endokrinines ir kitas sistemas, gerina riebalų ir prakaito liaukų funkcijas, oda tampa švelnesnė ir elastingesnė. Daugelis žmonių šia procedura atsikrato irzlumo, ramina nervus, gerina miegą. Į vonią įpylus, pušies spyglių ekstrakto, efektas bus dar didesnis: ekstrakto eteriniai aliejai gerai veikia odos nervus, vaistinės medžiagos, per poras patekusios i organizmą, padeda funkcionuoti centrinei nervų sistemai, kartu gerėja vidaus organų darbas.
Šiltos vonios, kurių trukmė - 10-15 min., mažina skausmą, atpalaiduoja raumenis, ramina nervų sistemą, gerina miegą. Tai puiki padidėjusio jautrumo, neurozių gydymo priemonė.
Šaltos (1 -2 min.) ir vėsios (3-5 min.) vonios tonizuoja, stimuliuoja širdies kraujagyslių, nervų sistemas, skatina medžiagų apykaitą. Labai naudingos sergantiems neurozėmis.