Galvos masažas

Nors pirtis – malonumas visam kūnui, tačiau procedūrų metu galva itin dažnai pamirštama. Ir tai suprantama – garinėje ją tenka saugoti nuo karščio. Masažo metu galvai taip pat retai skiriama pakankamai dėmesio. Reta išimtis – indiškas galvos masažas, kuris, nors ir atkeliavęs iš tolimos egzotiškos šalies, kuo puikiausiai papildo lietuviškos pirties procedūras.

Indiškas galvos masažas čampi turi senas ir gilias tradicijas ir iki šiol tebėra praktikuojamas indų šeimose, perduodant tas žinias iš kartos į kartą. Dažniausiai šį masažą mamos daro savo dukroms – kad plaukai būtų gražūs, stiprūs ir žvilgantys, jie kiekvieną dieną įtrinami aliejumi (dažniausiai tam naudojamas kokoso aliejus), drauge pamasažuojant galvos odą, sprandą, pečius, veidą. Aliejus saugo plaukus nuo kaitrios saulės, maitina, neleidžia jiems išsausėti, masažas aktyvina galvos odos kraujotaką, šalina įtampas. Ko gero tai yra viena iš priežasčių, kodėl indės dažniausiai turi nuostabiai gražius, tankius ir stiprius plaukus. Ir būtent todėl šis masažas itin gerai dera su pirtimi – čia taip pat karšta, o procedūrų pradžioje aliejumi ištepti plaukai ne tik apsaugomi, bet ir pamaitinami, drauge pašalinamos įtampos, stresai, su kuriais ateiname. Galva lengva, mintys šviesios – ir kitos pirties procedūros kur kas malonesnės, galima lengviau atsipalaiduoti ir džiaugtis...

Tačiau teigiamas indiško galvos masažo poveikis toli gražu neapsiriboja vien tuo, kad jis sveika plaukams. Galbūt net svarbiau yra tai, kad jis itin greitai ir veiksmingai šalina stresus ir įtampas, ypač tinkamas tiems, kas daug laiko praleidžia nejudriai, viena poza (pvz., prie kompiuterio ar automobilio vairo), dirba fizinės ar emocinės įtampos reikalaujančius darbus. Jis padeda atsikratyti nerimo, nemigos ir galvos skausmo, sunkumo sprando ir pečių zonoje, sureguliuoti kraujospūdį (tiek per aukštą, tiek per žemą) ir t.t.

Dar vienas šio masažo privalumas – jo lankstumas ir universalumas. Seansą galima daryti ir visai trumpą, masažuojant tik galvos odą (tam pakaks maždaug 10 minučių), ir ilgą, kai masažuojamas ir sprandas, kaklas viršutinė nugaros dalis, veidas, viršutinė krūtinės dalis (apie 40 minučių). Jei nesinori naudoti aliejaus, galima jį atlikti ir „sausai“. Kitas svarbus dalykas – jam nereikia jokių ypatingų sąlygų. Pakanka to, kad žmogus galėtų atsisėsti. Taigi jį galima daryti praktiškai bet kur: masažo salone, kirpykloje, namuose, kelionėje, biure. Ir, aišku, pirtyje. Net tuo atveju, jei priepirtis visai mažutis ir jokiam kitam masažui vietos nėra. Įdomus atradimas – procedūra „du viename“, kai vienu metu daromas ir masažas, ir kojų vonelė. Atpalaiduojantis poveikis ir pojūtis išties fantastiškas! Kojos sušilo, galva atsipalaidavo – dar kiek apšilus, galima eiti vanotis. Žodžiu, puikus dalykas tuo atveju, jei norisi maksimalaus poveikio per minimalų laiką. Nors dažniausiai galvos masažo norisi pirties procedūrų pradžioje, kai kuriais atvejais jis visai tinka ir viduryje ar pabaigoje – ypač jei žmogui sunku atsipalaiduoti, jei kaklo, sprando ir pečių zonai reikia ypatingo dėmesio ar tiesiog jei nėra pakankamai vietos įprastam masažui. Jau nekalbant apie tai, kad šis masažas puikiai dera su kitomis masažo technikomis bei grožio procedūromis (pvz., įvairiomis plaukų kaukėmis ar visai nepelnytai nepopuliaria ir itin retai atliekama procedūra – galvos odos šveitimu).

Kadangi indiškas galvos masažas ateina iš gyvos šeimos masažų tradicijos, jo žavesys dar ir tai, jog jis yra tikrai lankstus ir intuityvus, lengvai pritaikomas konkrečiam žmogui ir konkrečioms aplinkybėms. Galima improvizuoti, „džiazuoti“, naudoti įvairias priemones. Pvz., per lietuviškos žiemos šalčius naudoti ne kokosų, bet sėmenų ar kanapių aliejų. Čia jau kiekvieno asmeninės fantazijos reikalas. Tačiau išbandyti šį masažą tikrai verta. Pirtyje ar kur nors kitur. Tik gali nutikti kaip toj reklamoj, kur „kartą paragavęs, negali sustot“. Nes kartą ar dukart pabandęs, pirties procedūrų be šio masažo jau nelabai įsivaizduoji – taip paprastai ir natūraliai tas „egzotiškas“ masažas pritampa prie to, kas mums įprasta. Galimas dalykas, mūsų senelės irgi kažką panašaus turėjo? Juk lietuvaitės irgi garsėjo gražiomis kasomis. Tad kodėl tos tradicijos neatgaivinus – tegul ir su indišku prieskoniu!