Plautai
Jūs esate čia: Namai » Įrengimas » Garinė » Plautai
Plautas – tai vienintelis stacionarus garinės pirties baldas. Jo tiesioginė paskirtis – pakelti žmogaus kūną gerokai aukščiau grindų, ten, kur tvyro karštas pirties garas, kur galima intensyviai išprakaituoti, ir atlikti kitas pirties procedūras. Tačiau tai dar ne viskas, plautas dar atlieka šias funkcijas:
- papildomai šildo gulinčio ar sėdinčio žmogaus kūną
- leidžia patogiai bendrauti, socializuotis
- tarnauja kaip masažo ir vanojimo stalas – darbinė „plokštuma“ pirtininkui
- vieta patogiai pasidėti pirties dubenis, vantas, kitas priemones
- vieta prausimuisi atsisėdus
- tai taip pat pakopa arba suoliukas atsistoti aukščiau vanojant ar lipant aukščiau
- atrama kojoms kaitinantis
- reprezentacinis garinės objektas, demonstruojantis šeimininko statusą
- tarnauja kaip pirties priemonių, o kartais ir sodo ir miško gėrybių džiovykla
Taigi, garinės plautai yra labai sudėtingas daugiafunkcinis įrenginys, adekvatus plautų išdėstymas iš esmės nulemia ar pirtimi bus galima naudotis pagal jos paskirtį. Jei pirties krosnį palygintum su šautuvo vamzdžiu, tau plautai būtų buožė. Net gera krosnis netenka prasmės, jei garinėje nėra tos pirties „pirčiuolių“ poreikius atitinkančių plautų. Tad pakalbėkime apie tuos poreikius plačiau.
Aukštyn paskui garą
Garas ir visada kyla į viršų ir mes sekame paskui. Palei grindis, priešingai, susidaro vėsesnė ir zona, kurioje kūnas ne šyla, bet vėsta. Todėl pirtyje privalo būti platforma kaitinimuisi ir prakaitavimui, pakelta bent iki pusės garinės aukščio. Pačiu paprasčiausiu atveju – tai yra platus aukštas stalas, ant kurio ir vyksta visos pirties procedūros. Senose suomiškose pirtyse platforma užimdavo beveik visą garinės plotą, ant jos statydavo vandens kubiliukus ir neaukštus suoliukus atsisėsti. Vanodavosi ir prausdavosi gulėdami ant plauto ar sėdėdami ant suoliukų. Lietuvoje panašų plautą-platformą teko matyti senoje Musteikos kaimo dūminėje pirtyje.
Geriau, jeigu tokia platforma/stalas yra plati, - kad galėtų vienu metu atsigulti visi beimaudantieji. Jei numatoma, kad žmonės vanos vieni kitus, būtina palikti ir pakankamai grindų ploto vanotojui sukiotis. Plauto aukštis tokiu atveju turi būti ne didesnis kaip 70 cm skaičiuojant nuo tos vietos, ant kurios stovės vanotojas. Ant 70 cm aukščio plauto vis dar patogu užlipti be tarpinių pakopų.
Paskutiniais metais būtent tokie stalai - vanojimo platformos išpopuliarėjo Lietuvos pirtyse.
Jei vanotojo ūgis didesnis nei 175 cm, teks daryti bent 80 cm aukščio stalą, o tai reiškia, kad prireiks tarpinės pakopos atsistoti. Vienok ši tarpinė pakopa negali būti platesnė nei 25 cm, kitaip vanotojui tampa nepatogu.
Žemyn paskui vandenį
Užėję į garinę lipame į viršų. Tačiau pavargę nuo karščio su ne mažesniu malonumu leidžiamės žemyn. Po vanojimo nusileidusiam žmogui būtina atsisėsti ir pasėdėti, kol atsistato širdies ritmas ir nustoja suktis galva. Todėl plautas – suoliukas garinėje būtinas. Geriausia 40-50 cm aukščio, bent 60 cm pločio. Šis žemas plautas tarnauja kaip poilsio ir prausimosi vieta. Čia gali būti atliekamos ir kūno šveitimo, muilinimo procedūros, kurios yra ne mažiau malonios, nei vanojimas. Todėl platus apatinis plautas yra tikras moterų, mėgstančių namų SPA procedūras džiaugsmas. Be to, jis būtinas, jei šeimoje yra mažų vaikų, garbaus amžiaus ar neįgalių žmonių. Jei ant viršutinio plauto žmogus kaista, vanojasi, tai ant apatinio – daugiau vėsta, prausiasi.
Vanotojo požiūris į apatinį plautą yra nevienareikšmis. Jei vanotojas stovi ant grindų, platus apatinis plautas jam labai trukdo prieiti prie kliento. Jei jis tarnauja kaip pakopa – viskas tvarkoje. Tačiau pastaruoju atveju pristinga patogios vietos susidėti vantoms ir kitoms priemonėms. Šio prieštaravimo sprendimas pagimdė daugybę transformuojamų - laikinai užlenkiamų ar pastumiamų plautų konstrukcijų. Tampa lyg ir patogiau, tačiau nukenčia išvaizda, stabilumas, patikimumas.
Plautų konstrukcija
Pirties platforma - senoviniai plautai
Plautus dažniausiai daro profesionalios firmos. Jų padaryti plautai yra gražūs, bet brangoki ir dažniausiai nelabai patogūs nes skirti „kolektyviniam sėdėjimui“, reprezentacijai, bet ne įvairioms pirties procedūroms atlikti. Dėmesys kreipiamas į medienos kokybę (lygi, be šakų), surinkimo kokybę, vyrauja iš Suomijos ir Vokietijos nusižiūrėti dizaino sprendimai, tikrai gražūs pažiūrėti, tačiau neturintys tiesioginės įtakos maudymosi kokybei. Įmonės net ir neslepia, kad orientuojasi į reprezentacinių pirčių užsakovus.
Nuosavai sodybos pirčiai įrengti nežinau geresnio sprendimo už „kabančius plautus“. Jų konstrukcija yra labai paprasta – plauto paviršius formuojamas iš kelių skydų, primenančių gridų groteles, paguldytų ant 2 lygiagrečių balkiukų. Balkiukų galai įtvirtinti priešingose sienose vienodame aukštyje. Gauname tokį „kabantį“ suolą, kurį labai lengva aptarnauti – valyti, džiovinti, prireikus – taisyti. Tokie plautai visai neturi atramų (kojų), tad garinės grindų šlavimas ir plovimas tampa labai lengvas, be to galima visai išvengti medžio lietimosi su drėgnomis grindimis. Kad tai yra gerai, įrodinėti nereikia.
Žinoma, čia irgi yra daugybė niuansų, kurios įmanoma suvokti tik pastačius kelias pirtis, tačiau iš esmės tokia plautų konstrukcija dar nėra nuvylusi nei vieno. Ji gali būti netgi reprezentatyvi, jeigu gerai parinksime detalių proporcijas.
Mediena plautams
Yra vienas mitas, kad plautams negali būti naudojama kieta bei spygliuočių mediena. Gali. Švelnioje garinėje pirtyje kur temperatūra niekada nepakyla aukščiau 80°C. Aukštesnėje temperatūroje kietos medienos paviršiai plikina, tačiau žemesnėje – maloniai šildo. Na, o spygliuočiai taip pat tiks, tačiau mediena turi būti nusakinta, geros kokybės, džiovinta.
Vis tik dažniausiai naudojama minkšta ir vidutinio minkštumo lapuočių mediena.
Apie plautų medieną išsamiau.
Liepa
Labai minkšta, lengva mediena. Lengvai apdirbama, šviesiai geltonos spalvos, tačiau prastai laiko medsraigčius. Pirtyje skleidžia labai malonų kvapą, išskiria aromatinius junginius, turinčius priešuždegiminį poveikį. Džiūdama stipriai traukiasi (tangentinis traukimasis iki 9%), deformuojasi, tačiau vienąkart gerai išdžiovinta toliau išlieka stabili. Lengvai drožinėjama, apdirbama. Liepos trūkumas – drėgnose patalpose labai greitai pažeidžiama grybelio ir pelėsio, todėl visiškai netinka plautų balkiams ir atramoms. Ir dar – vinys, sukalti į liepos lenteles labai greitai sukelia gerai matomas pilkas dėmes.
Drebulė
Lengva kaip liepa, tačiau išdžiūvusi ir pastovėjusi yra sunkokai pjaunama ir šlifuojama nes įgauna monolito savybių. Džiūdama deformuojasi nedaug. Struktūra lygi, minkšta, porėta, pirtyje mediena neįkaista. Įdomu, kad pažeista grybelio drebulė ima skleisti nuostabų vanilės kvapą ir įgauna labai gražia, dekoratyvią išvaizdą. Šią savybę galėtumėte panaudoti ir pirtyje.
Plačiai žinomos ir nekelia abejonių gydomosios drebulės savybės. Drebulė malšina skausmus, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, pasak ezoterikų sugerią negatyvią energiją iš žmogaus auros.
Juodalksnis
Derina savyje drebulės atsparumą vandeniui, malonų kvapą ir atrodo labai įdomiai, ypač vadinama „antra rūšis“, kuri dėl nepakartojamų medienos efektų kai kurių yra vertinama ne labiau už „pirmą“.
Gana skalus, todėl nepatogus kalti vinis, tačiau medsraigčius laiko gerai. Džiūdamas deformuojasi nedaug, todėl visai tinka „namudinei statybai“, kur dažniausiai naudojama prastai išdžiovinta mediena. Medienos spalvą nulemia rauginės medžiagos ir taninai, jie taip pat suteikia medienai baktericidinių savybių. Alksnio plautai labai tinka tinka tiems, kam skauda sąnarius.
Plautų padengimas ir priežiūra
Jokio lako, jokio „saunos aliejaus“. Bet koks jų naudojimas sukuria dirbtinį, slidų ir negyvą paviršių, ant kurio kenksmingi mikrobai tik lengviau dauginasi, nes jų nebeveikia natūralios medienos medžiagos ir natūrali bakterinė terpė. Lakuotas ir impregnuotas plautas yra nesuderinamas su sveika pirtimi.
Priežiūra – pirties pabaigoje nuplauti karštu vandeniu su šepečiu ir palikti gerai išdžiūti. Kartą per metus galima nušveisti švitriniu popieriumi ar aštriu dažų skutikliu. Plautas vėl bus kaip naujas.
Ir dar – jei pirtimi naudositės, plautų pirminė nekalta balta spalva dings negrįžtamai. Po 2 metų jie bus juosvi, rudi, patamsėję. Su tuo susitaikykite. Cheminių baliklių naudojimas jūsų dėmesį ir pinigus perkelia į nebūtinus ir nesveikus dalykus. Atminkite – pirtis nors juoda, bet baltai prausia.
Atsakymai į klausimus
Su parafino aliejumi ištepėme pirties gultus, sienas, lubas ir dabar savaitę kaitinam pirtį, kad aliejus isigertų, aliejus įsigėrė, bet kiekvieną kartą įkaitinus pirtį iki 100 laipsnių, atsiranda daug kažkokių dūmų. Gal mes per daug pritepėm parafino aliejaus? Kodėl tie dūmai vis atsiranda? Ką darome ne taip? Ką patartumėt?
Rimas Kavaliauskas
2018-03-06, 10:09:48
Labai pamokanti situacija. Visų pirma - kodėl neskaitoje Pirtis.lt skyriaus „pirties įrengimas“? Ten jau seniai atsakyta į panašius klausimus. Atsakysime ir dar kartą. Pradėsu nuo jūsų klaidų, nes pati to klausiate. Taigi, jūsų klaidų sąrašas:
- Nesidomite savo pirtimi, nebendraujate su mąstančiais pirtininkais
- Pirties paviršiams, kurie lies jūsų kūną, perkate neorganinės kilmės medžiagas. Šiuo atveju - skystą parafiną, kuris iš esmės tėra išgrynintas žibalas, arba aviacinis kuras.
- Pritepėte jo tiek, kad neįsigėrė ir jums prireikė kaitinti medieną, kaip tai daro staliai impregnuodami dirbinius sėmenų aliejumi.
- Kaitinate pirtį iki 100°C. Tiek nereikia ir tai pavojinga jūsų sveikatai (Skaitykite „Karščio poveikis“ ir „Pirties garas“)
- Tepėte „aliejumi“ ne tik plautus, bet ir sienas bei lubas (!!!) - labiausiai kaistančias garinės vietas
Dabar situacija tokia. Pakaitinus pirtį, skystas parafinas dalinai garuoja, dalinai reaguoja su oro deguonimi, sudarydamas dūmus. Dūmų sudėtyje esantys skysto parafino garai kondensuojasi pirtyje esančių žmonių kvėpavimo sistemoje (trachėja, broncahai, mažiau- plaučiai). Skystas parafinas plaučiuose kelia lipidinės pneumonijos riziką. Kadangi „aliejus“ dar ir dega (lėtai reaguodamas su deguomimi), tai garinėje atsiranda CO - anglies monoksido. Yra didelė tikimybė, kad viršyjate leidžiamą 40 ppm (0,04%) CO kiekį. Anglies monoksidas reaguoja su kraujo hemoglobinu, sudarydamas karboksihemoglobiną, kuris nebeleidžia kraujui pernešti deguonies. Blogiausia, kad CO yra besikaupiantus nuodas, nes jo pašalinimo iš organizmo pusperiodis yra 5-6 val. Jis kaupiasi jūsų kraujyje kiekvieną kartą kai tik sėdite savo garinėje, prikaitintoje iki 100°C. Rezultatas - garinė jus po truputį nuodija. Didelė tikimybė, kad skaudės galvą, bus papildomai apkraunamos kepenys.
Įtariu, kad situacija gali būti tokia bloga, kad garine nebagalima naudotis visai. Tiksliau galima būtų pasakyti tik atlikus garinės atmosferos testą. Deja. net mes čia padėti negalime, nors ir užsiimame garinės mikroklimato tyrimais. Mes tik rengiamės atitinkamos aparatūros įsigijimui (rašyta 2018 m. kovo 6 d.), kad galėtume pamatuoti ore esantį CO kiekį.
Aš rekomenduočiau perkalti bent jau garinės lubas ir kurenti pirtį tik iki 70-80°C bent pirmus 20-30 kartų, o paskui iškūrenti iki 100°C ir pamatuoti CO arba bent pasikviesti testavimui patyrusius Lietuviškos pirties akademijos pirtininkus. Esu tikras, kad po tam tikro laiko, kai skystas parafinas išgaruos garine bus galima naudotis.
Ar yra algoritmas apskaičiuoti plautų aukščius (atstumus vienas nuo kito) jei numatomi trijų lygių plautai ir įtakos neturi lubų aukštis.
Laimis Gerulaitis
2016-02-25, 16:49:47
Formulės kaip skaičiuoti gultų aukštį, plotį nėra. Naudojame bendri principai, kad būtų patogu naudotis. Aukštis tarp gultų įprastai nebūna didesnis nei 50 cm, nes aukščiau kelti koją nepatogu. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti individualiai.
Mes statomės pirtį ir norėčiau sužinoti, kuo reikia impregnuoti ar lakuoti pirties liepines sienas ir gultus.
Laimis Gerulaitis
2016-02-25, 16:48:17
Pirtyje galima naudoti tik tuos produktus, ant kurių etiketės yra parašyta skirta pirčiai. Sienoms rekomenduojame naudoti pirties laką, gultams pirčiai skirtą aliejų. Didžioji dauguma prekyboje esančių aliejų yra pagminti parafino aliejaus pagrindu. Lakas uždeda nedidelį apsauginį sluoksnį ant medienos, tad patartina naudoti ten kur nėra trinties - sienoms, o gultams naudojame aliejų kuris įsigeria į medienos poras ir nėra jautrus trinčiai.
Pagrindinis pirtelės plautas planuojamas gaminti iš ąžuolo dilių. Kokie būtų privalumai ir trūkumai naudoti ąžuolą?
Rimas Kavaliauskas
2016-02-25, 16:47:03
Privalumas - solidus vaizdas. Taip pat didelis atsparumas drėgmei. Jei pirtis nebus labai karšta, tai ąžuolinis plautas maloniai šildys gulintį žmogų.
Trūkumai: sunki konstrukcija, galimas specifinis kvapas, aukštesnėje temperatūroje ąžuolinis plautas gali svilinti odą.
Taip pat skaitykite
Pirties garas
Gero garo buvimas skiria gurmanišką garinę pirtį nuo sauso oro „džiovyklos“, žmonių vadinamos „sauna“. Įdomu, kad suomiai lygiai… Toliau
Gurmaniška pirtelė, 9m2
Tokioje pirtyje vyras žmonai lengvai atliks pirties masažą, palengvindamas jai nugaros skausmus. Žmona vyrą išvanos vantomis.… Toliau
Pirties įrengimas. Gultai
Anksčiau niekas nenaudojo jokių apsaugos priemonių pirties medienai. Geriausia apsauga, dūminėje pirtyje, buvo karštis, dūmai ir suodžiai, kurie puikiai saugojo pirties sienas ir gultus. Pirties įrengimo tradicijos yra susiformavusios nuo senų laikų, kai visuose kaimuose stovėjo dūminės pirtys.… Toliau
Komentarai
Pastabos administratoriui
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“
Straipsnis neturi komentarų. Būk pirmas!
(Reikia prisijungti, kad galėtumėte rašyti komentarą.)