Mus remia

Vanojimas

Jūs esate čia: Namai » Patirtis » Vanojimas

Vanojimasis šviežiomis ar džiovintomis vantomis – tai labai sena pirties technika, daug šimtų metų džiuginanti jauną ir seną, sveiką ir ligonį, turtingą ir vargšą. Kas nors kartą patyrė švelnų ir galingą vantos prisilietimą, jos skleidžiamą gaivų ir šiltą miško kvapą, užsimiršo klausydamasis jos paslaptingo šnarėjimo sutiks, kad vanta pelnytai vadinama pirties karaliene. O sugebėjimas vikriai valdyti ją, suteikiant gulinčiam ant plautų kolegai nepakartojamą malonumą yra vertas tikros pagarbos. Jau nekalbant apie tai, kad tai yra tikrai nelengvas ir pasiaukojimo reikalingas darbas.
Kiekvienas vanotojas turi savų įpročių ir paslapčių. Tas pats vanojimo būdas skirtingų žmonių atliekamas gali duoti skirtingus rezultatus. Todėl, net ir perskaitę žemiau parašytus patarimus, nepalaikykite jų vieninteliais teisingais ir niekada nepamirškite mokytis iš gyvų šio amato meistrų. Kantrybė ir pasiaukojimas jums bus atlyginti – jūs tapsite savo nepakartojamo metodo autoriais ir atlikėjais.
Temperatūrą ir drėgmę vanojimo metu parenkame pagal „kliento" skonį ir savijautą. Žmonės yra įvairūs – vieniems tinka žemesnė temperatūra ir didesnė drėgmė – tai ypač pasakytina apie širdininkus, kitiems geriau tiks karštesnė ir sausesnė garinė. Taip pat ir su pėrimosi laiku – patyręs „pirčiuolis" išbus ilgiau, naujokas – trumpiau. Geras pirtininkas yra tik tas, kas jaučia garinės temperatūrą. Jei karšta – reikia veikti atsargiau, palengva, sulėtintai, o prie galvos visai sustoti. Kūnui įšylus ir pasirodžius prakaitui galima pertis aktyviau.

Taip pat skaitykite