Į festivalį sukvietė pirtis

Į festivalį sukvietė pirtis

 Į kuršėniškių suorganizuotą pirties mėgėjų festivalį savaitgalį suvažiavo daugiau kaip šešiasdešimt įvairių šalies miestų ir miestelių atstovų.

Pirtis — dalykas rimtas

Kalniškių, esančių Kelmės rajone, prie šio ir Šiaulių rajono ribos, pirtyje surengtas pirmasis šalies pirties mėgėjų festivalis prasidėjo paskaita, nežinantiems paaiškinančia, o žinantiems — primenančia, koks rimtas dalykas yra pirtis ir jos procedūros.

Pranešėjas vilnietis Rimas Kavaliauskas, viešosios įstaigos Pirties akademija vadovas, žinomas pirties kultūros puoselėtojas, jos procedūrų žinovas, susirinkusiuosius supažindino su įvairių šalių tradicijomis, pirties poveikiu sveikatai.

Prieš kelerius metus pradėjęs tyrinėti, kokia pirtis geriausia, R. Kavaliauskas daro išvadą: visos jos geros, visos naudingos žmogui.

Pirties karštis psichologiškai atpalaiduoja, suaktyvina kraujotaką, teigiamai veikia sąnarius, mažina stresų padarinius, išvalo odą, grūdina organizmą... Pirtyje sudega pyktis ir neapykanta.

Suomiai sako, kad moteris gražiausia pusantros valandos po pirties.

Senovės romėnai sveikindavosi tardami: „Kaip prakaituoji?" Jei gerai, vadinasi, tavo sveikata gera.

Ir nesvarbu, kokia pirtyje temperatūra — tarkime, ar 60, ar 120 laipsnių karščio — kiekvienas pasirenka, kiek jam reikia.

Ir vanta gera bet kokia. Pasak R. Kavaliausko, kai kurie suomiai jas sūdo, kad gerai išlaikytų žiemą.

Festivalio dalyviai R. Kavaliauską apibėrė įvairiausiais klausimais — apie medaus, aliejų panaudojimą prieš kaitinantis pirtyje bei kitais, bylojančiais, kad ir jie yra sukaupę pakankamai daug šios srities žinių.

Vanta — kokybės ženklas

Festivalio dalyviai dalijosi savo patirtimis, prisiminimais iš tų laikų, kai pirtelėse būdavo rūkoma mėsa, o po to į ją einama pertis.

Pakruojietis Jonas Grigaliūnas pasakojo, kad pirmiausia, kai pats aštriausias karštis, į pirtį eidavo vyrai. O grįžus būdavo paskanaujama ruginukės, lašinių su svogūnais.

Vis dėlto pirtis pirčiai nelygu.

Pirties mėgėjų festivalyje prabilta apie tai, jog viešąsias pirtis reikėtų vertinti, jų savininkams — įteikti sertifikatus.

Jau numatyti ir pirčių vertinimo kriterijai.

Būtų vertinamos persirengimo vietos, garinės, poilsio po pirties vietos įrengimas, dušas, pečius, per kiek laiko pasiekiamas atitinkamas karštis. Labai svarbu, ar 100 metrų nuo pirties atstumu yra vandens telkinys.

Jau sumanytas ir ženklas, kuriuo būtų žymima sertifikuota pirtis — vanta. Kuo daugiau vantų — tuo geresnė pirtis. Kilo diskusija, kas turėtų jas vertinti.

Jei pirtys būtų taip žymimos, pirties mėgėjai dar nesileidę kelionėn bent maždaug žinotų, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje pirtyje.

Varžytuvės

Po šnekų festivalio dalyvių laukė varžytuvės, kuris iš jų ištvermingiausias.

Dvylika vyrų ir moterų, ištraukę kiekvienam jo vietą nustatančius burtus, susėdo ant aukščiausio garinės laiptelio. Žemai įsitaisė teisėjas, stebintis varžytuvių dalyvius.

Kiti du teisėjai, stebintys laikmatį, susėdo kitoje durų pusėje, kad beldimu į duris praneštų, kada ant akmenų užpilti vandens.

Pradėjus varžytuves, termometras garinėje rodė 110 laipsnių.

Ant akmenų kas 30 sekundžių pilama po 100 gramų karšto vandens. Teisėjas vantas suka virš galvos link varžytuvių dalyvių.

Teisėjas garinėje stebi varžytuvių dalyvius. Jiems draudžiama kalbėtis, liesti veidą, kūną. Pažeidusieji nustatytąsias taisykles būtų diskvalifikuojami.

Leidžiama alkūnėmis remtis į šlaunis, kartą per minutę, po teisėjo komandos, nuo veido delnais nubraukti prakaitą, bet kuriuo metu išeiti iš garinės.

Teisėjui paklausus, „kaip jaučiatės", dalyviai, iškeldami nykščius, turi pranešti, kad gerai, arba nuleisdami žemyn — kad blogai.

Pirmosios karščio neištvėrė moterys. Paskui pro duris ieškoti vėsos ėmė veržtis ir vyrai.

Ištvermės varžytuvių nugalėtoju tapo klaipėdietis Jonas Savickis, garinėje išbuvęs 6 minutes ir 20 sekundžių. Nugalėtojas sako galėjęs iškęsti dar ir ilgiau.

Pirties mėgėjų festivalio idėjos autorius ir organizatorius kuršėniškis Jonas Novogreckis sako, kad ištvermės varžybų taisyklės būna griežtesnės: ant akmenų pilama žymiai daugiau vandens, garinėje laikosi aukštesnė temperatūra. Pasitaiko, kad varžybų dalyviai be pagalbos nebepajėgia išeiti į priešpirtį.

Todėl šis renginys pavadintas ne varžybomis, bet varžytuvėmis, pabrėžiant, jog čia svarbiausia ne rezultatas, bet nuotaikingai praleisti laiką. Sukurti gerą nuotaiką padėjo dainininkai ir muzika.