Parko pirtyse nedraudžiama kaitintis nuogiems

Parko pirtyse nedraudžiama kaitintis nuogiems

Populiariame tinklalapyje "Delfi" paskelbtas pono Valdo staipsnelis "Aš - už pirtis be sintetinių „maudymukų" apie Druskininkų vandens pramogų parko pirčių kompleksą sulaukė daugybės atsiliepimų (diskusijoje dalyvavo apie 1000 interneto skaitytojų). Spausdiname jo ištraukas:

"Abu su žmona esame dideli akvaparkų gerbėjai. Daugelį kartų teko būti Vakarų Europoje ir vienas geriausių pailsėjimo būdų mūsų šeimai būdavo vandens pramogų parkų lankymas. Vaikus palikdavome turkštis bendruose baseinuose, skraidyti vamzdžiais, o patys keliaudavome į saunariumus - tikras ramybės, atsipalaidavimo ir poilsio oazes. Praleidę ten keletą valandų išeidavome tarsi naujai gimę su svajomis, kad ateis laikas, Lietuvoje pasibaigs „sovietinių saunų" era, bus pastatyti tikri vakarietiški akvaparkai, nereiks blaškytis po pasaulį.
Su džiugesiu laukėme naujojo Druskininkų akvaparko atidarymo, nes reklamuojama buvo, kad jis įkūnys geriausias Vokietijos vandens parkų idėjas. Teko būti keliolikoje tokių akvaparkų Vokietijoje. Visi jie buvo skirtingi, žavėjo savo tvarka ir išmone, bet visi jie atspindėjo ir bendrą aukštą Vokietijos pirčių kultūrą. Esminis dalykas, kuo jie skyrėsi nuo sovietinių saunų - įeinant į pirčių zoną kabodavo užrašas: teritorija be tekstilės. Visi vaikščioja be „maudymukų", gali būti apsisukę rankšluosčiu, tačiau į pačią pirtį ar į vandenį eina kaip Dievas sutvėrė.
Iš esmės, tai reiškia, kad žmonės nusimeta visas kaukes ir kompleksus, ištrūksta nors kuriam laikui iš pasaulio daiktų ir drabužių, kurie, beje, yra pagrindiniai mados ir vartotojiškumo varikliai. Niekas nesideda net papuošalų, nes jie degintų, nėra jokio makiažo, nes jis bjauriai nuvarvėtų. Ypatinga grynumo, tikrumo atmosfera. Žmonės ramūs, atsipalaidavę, jokių pretenzijų, įėję į pirtelę pasisveikina - kaip kokiam tėviškės kaime. Tiesiog palaima.
Šiurpas nukrėsdavo nebent prisiminus saunas Lietuvoje, kur visi eina su sintetiniais „maudymukais", ir dega 110 laipsnių karštyje.

* * *

Taigi išsiruošėme su žmona į naująjį Druskininkų akvaparką, pasiskaitę internete apie ypatingą pirčių ramybės zoną, kur netgi vaikų neįleidžia (niekur Vokietijoje neteko matyti tokių apribojimų).
Kantriai atstovėjome porą valandų eilėje, studijuodami lankstinukus ir žiūrėdami reklaminius filmukus, kaip reikia elgtis akvaparke. Viskas žadėjo naują erą vandens kultūroje Lietuvoje. Pirmieji žingsniai akvaparke liudijo - tikrai surinktos geriausios idėjos ir moderniausios technologijos.
Pinigų nepagailėta. Bendrojoje triukšmingoje baseino dalyje neužtrunkame - traukiame į ramybės oazę - pirčių zoną, už kurią susimokėti reikėjo žymiai brangiau. Na bet pinigai, matyt, bus verti paslaugų. Bet koks čia pokštas? Saunariume sutinkame visus apsimuturiavusius sintetiniais „maudymukais". Na jau ne, mes taip nepratę. Žmonių ne per daugiausiai, įėję į vieną iš keliolikos pirčių, nusimetame paskutines drapanas ir bandome panirti į šilumos ir vandens stichiją.
Pirtyje prietema ir maloni 65 laipsnių šiluma - vokiški standartai. Užeina daugiau lankytojų, bando įsikurti, bet pamatę mus be „maudymukų", tiek vyrai, tiek moterys nepatogiai susimuisto ir neria pro duris lauk. Iš pradžių tai sukelia juoką, bet kai tai kartojasi, situacija darosi erzinanti.
Žmona neapsikentusi prisitaiko prie sovietinio modelio ir apsirengia. Aš nutariu išlikti ištikimas vokiškai pirčių tradicijai iki galo. Po teritoriją vaikštau apsijuosęs rankšluosčiu, kurį įėjęs į pirtį pasitiesiu. Na, dabar neria lauk tik moterys, viena kita ir pasilieka. Niekas nesikabinėja, nekomentuoja situacijos, bandau drybsoti ant gultų užsimerkęs, tačiau įtampa tvyro garuose, malonumo ir atsipalaidavimo nėra. Jaučiu, kad mano nebylūs pirties draugai jaučiasi idiotiškai pirtyje su „maudymukais", nes žino, kad normaliame pasaulyje būtum durniaus vietoje. Man malonumo irgi jokio.
Dar viena nemaloni staigmena - pirčių ramybės zonoje visu garsu įjungti garsiakalbiai, iš kurių kažkokia mergina pastoviai mūsų atsiprašinėjo, kad negali įsileisti mūsų į akvaparką, nes nėra laisvų vietų. Matyt davė susiprasti - nėra ko čia voliotis, eik lauk, užleisk vietą kitiems, nors tavo išpirktas laikas dar nepasibaigęs.
Niekada lietuvių tradicijose nebuvo mados maudytis pirtyje apsirengus. To nėra niekur normaliame pasaulyje. Čia problema žymiai gilesnė negu žmogus nuogas ar ne. Čia klausimas eina apie nevisavertiškumo kompleksus, baimes ir minties laisvę. Visiems žinoma, koks statistinis lietuvis - susikaustęs, stresuotas ir kompleksuotas. Garsėjame savižudybėmis, bėgimais iš savo šalies ir nepasitikėjimu. Netgi katalikiškame bastione – Lenkijoje, naujausiame Varšuvos baseine, įeinant į pirčių zoną tarnautojas paprašo nusirengti nuogai. Tokios taisyklės. Visi jų laikosi. Jokių problemų, pirtyse pilna žmonių. Kartu ar atskirai vyrai su moterimis - kitas klausimas. Pagal kiekvieno mentalitetą. Kitokios yra čiukčių pirties tradicijos. Jie užsikuria laužą ir apsimuturiavę kailiais smarkiai bėga aplink ugnį ratus, kol išpila prakaitas".

* * *

Šią situaciją pakomentavo Druskininkų vandens parko atstovė ryšiams su visuomene Diana Rakauskaitė: "Juk turbūt sutiksite, kad nuosavoje suomiškoje ar rusiškoje pirtelėje dauguma lietuvaičių būna Ievos ir Adomo kostiumais, dažnai nesigėdijama savo nuogo kūno rodyti ir draugų kompanijoje, kai būni pirtyje… Tačiau problema, o čia jau mentaliteto dalykai - išsinuoginti viešoje vietoje.
Nors Vakarų Europoje pirčių kultūra tokia, kad įprasta tiek viešose, tiek nuosavose pirtyse kaitintis nuogiems. Niekas dėl to nesuka galvos. Tarkim, vokiečiai, skirtingai nei lietuviai, nemėgsta gurkšnoti alaus ar garsiai diskutuoti pirtyse… Pirtys – ramybės oazė, žmonės čia susirenka pailsėti.
Druskininkų vandens parko pirčių erdvėje "Alita" nuo pat pradžios nebuvo ir nėra draudžiama būti be tekstilės. Ypač, kai vykdomos pirtininkų programos ir kūną reikia išsitrinti medumi, žmogui patogiau būti nuogam. Maudymėlius reikia dėvėti tik vandens pramogų dalyje, kur pramogauja daug vaikų ir nepilnamečių. Kiekvieną dieną pirčių erdvėje "Alita" pasitaiko lankytojų, kurie kaitinasi vienoje ar kitoje pirtyje nuogi. Anot pirčių vedėjo Gintaro Svirsko, dažnai "nuogalių" pasitaiko garinėse, kai vykdomos pirtininkų programos ir reikia visą kūną išsitrinti medumi ar druska. Aplinkinių reakcija būna įvairi: vieni į išsirengusius pirties kaimynus nekreipia dėmesio, kiti išeina iš pirties, treti mėgina replikuoti… Artimiausiu metu prie kai kurių pirčių atsiras lentynėlės, kur bus galima padėti maudymosi kostiumėlius ir eiti į pirtį nuogam. Laikas parodys, ar bus atskiros pirtys, skirtos nuogaliams.
Mums derėtų mokytis europietiškos pirčių kultūros, jeigu jau esame Europoje. Danijoje ar Suomijoje į Jus keistai pažiūrėtų, jeigu į karštą pirtį ateitumėte su sintetiniu maudymėliu. Esmė – ne mūsų kūno, o mūsų minčių grynume".

"Druskonio" inf