Verslo rūpesčius pirtininkas išvanos ant plautų

Vilnietis Rimas Kavaliauskas,  įkūręs viešąją įstaigą „Lietuviškos pirties akademija", rado neužpildytą nišą  užsidirba mokydamas pirties gudrybių.

Tiriame pirties kultūrą ir istoriją, populiariname sveikos pirties tradicijas, konsultuojame apie pirties įrengimą, procedūras, organizuojame pirtininkų kursus bei pirties renginius, - veiklą vardija „Lietuviškos pirties akademijos" įkūrėjas. Jis taip pat administruoja teminį tinklalapį, kuriame kaupia informaciją apie pirčių įranga prekiaujančias įmones, įvairiose Lietuvos vietose įrengtas pirteles. Svetainėje galima sužinoti apie tautų maudymosi papročius bei pasiskaityti su pirtimi susijusių anekdotų.

Svaigina blaiviai

Ponas Kavaliauskas šmaikštauja, jog persivilioti apie pirtį išmanančių specialistų neturi iš kur, tad juos tenka išsiugdyti. Dėl tos pačios priežasties pirties populiarinimui atsidėjęs radiofizikas nebijo ir konkurentų.

Tiesiog besidomintiems ar norintiems išmokti pirtininko amato akademija rengia dviejų lygių kursus. Pirmoji pakopa trunka 20 valandų, ją sudaro 3 teoriniai užsiėmimai apie pirties istoriją, taisykles, įrangą, kitus pagrindinius dalykus bei 5 valandų praktinis užsiėmimas, kitaip sakant - pavyzdinė pirties procedūra. Antrosios pakopos kursai skirti tiems, kas nori gilintis į pirties subtilybes, tarkim, daugiau sužinoti apie gydomąsias vantas, kurios rišamos iš bene 60 rūšių žolių ar medžių.
"Pirties akademija" apsiima organizuoti pirties vakarėlius įmonių kolektyvams. Ponas Kavaliauskas įsitikinęs, jog renginys su bendru pasivanojimu gali sustiprinti komandą, išsklaidyti įtampą. Tiesa, taip pirtyje "cementuotis" galėtų santykinai nedaug - iki dešimties žmonių, o jais užsiimti turėtų bent du pirtininkai. Anot pašnekovo, vienas pirtininkas per vakarą pajėgia išperti iki penkių mauduolių.
Dalyviams tektų pamiršti ir beveik neatsiejamą tokių renginių atributą - spiritinius gėrimus.

„Pirtis ir alkoholis - nesuderinami. Aš nekalbu apie bokalą lengvo alaus, bet girtauti pirtyje yra visiškas absurdas", - griežtai nukerta pašnekovas. „Ir linksma buvo, ir apsvaigom, nors atsivežtų alaus kanistrėlių taip ir neatsukom",- pirties procedūrą išbandžiusių verslininkų įspūdžius persako p. Kavaliauskas.

Išgaruoja skirtumai

Jis įsitikinęs, jog per vakarą pirtyje žmogus gali atsipalaiduoti tiek pat, kiek per visą savaitgalį prie jūros. "Pirties akademijos" vadovas teigia, kad geras garas sklaido niūras nuotaikas, kalbant mediciniškai - stimuliuoja endokrininę sistemą ir skatina "laimės" hormonų išsiskyrimą. Su verslo partneriais ar kolegomis išsiruošti į pirtį jis patartų ir dėl to, jog šis užsiėmimas nuteikia maloniam bendravimui, sumažina psichologinį atstumą. Anot jo, nemenkas pliusas yra ir tas, kad pirtyje tarsi sustoja laikas, ir keturias valandas, kurias trunka klasikinė pirties procedūra, žmogus gali negalvoti apie darbą, pamiršti verslo ar kitokius rūpesčius.

"Ponas Kavaliauskas sako, jog senosios pirties tradicijos Lietuvoje dar išsaugotos atokiuose kaimuose, o miestuose jas reikia gaivinti. Jis apgailestauja, jog kartais į sveikatingumo kompleksą investuodami milijonus verslininkai pagaili keliolikos tūkstančių "teisingai" pirčiai. Anot pašnekovo, tipinė klaida, kurią daro ir visuomeninių, ir nuosavų pirčių statytojai, yra ta, jog neįrengiama tinkama ventiliacija, o kartais - jos apskritai nėra.

"Pirties kokybė yra garo kokybė", - svarbiausią požymį nurodo pašnekovas. Anot jo, aprūkusi dūminė pirtelė kartais esti kokybiškesnė už naują modernią. Ponas Kavaliauskas neigia stereotipinį pirčių skirstymą į suomiškas, rusiškas ar lietuviškas ir mitą, jog suomiai kaitinasi be garo, nepila vandens ant karštų akmenų.
„Pirtis nepriklauso nei Suomijai, nei Rusijai, nei Lietuvai. Didelių skirtumų nėra: kaimiška pirtis Žemaitijoje ar Novgorode yra tokia pati. Lietuvių pirtys kuo nors ypatingu gal ir neišsiskyrė, tačiau nereikia sakyti, jog mes jų neturėjome", - tautinę savigarbą gina p. Kavaliauskas.

Nors neseniai įkurtos „Pirties akademijos" veikla nėra nuostolinga, verslu savo veiklos p. Kavaliauskas vadinti nelinkęs. „Mes tenkiname visuomenės poreikį. Nors mokestį gauname, iš to kapitalo nekaupiame, o plečiame veiklą", - aiškina jis.