Uždaryti

Ventiliacija

Jūs esate čia: / » Įrengimas » Mikroklimatas » Ventiliacija

Garinės pirties ventiliacija yra vienas iš pačių sudėtingiausių ir tuo pačiu paprasčiausių pirties mikroklimato klausimų. XX a. pabaigoje, paplitus „pseudosaunoms“, tai yra garinėms, kuriose būdavo mėgaujamasi karščio rekordais, ventiliacija kartais būdavo specialiai neįrengiama arba padaroma juokingai maža. Būdavo baiminamasi to, kad „išeis karštis“. Šiuolaikinio pirties gurmano požiūriu tai yra pasityčiojimas iš pirties, ją paverčiant kūno kankinimo ir išbandymų vieta. Karščio perversijos neturi nieko bendra su sveika, tradicine pirtimi.

Garas pirtyje. Ventiliacija. Dūminė pirtis. www.pirtis.lt.
Kartais, dirbdamas garinėje suvoki, kad be tavęs pirtyje veikia dar kažkas nematomas...

Kas yra ventiliacija?

Ventiliacija yra oro apytakos uždaroje patalpoje valdymo priemonė ar priemonių rinkinys. Oras – stichija judri. Ir nematoma. Net ir patyrusiam pirtininkui yra sunku, o kartais net neįmanoma tiesiogiai pajusti lengvą oro srautą, atnešantį deguonies į įkaitintą pirtį. Apie ventiliacijos buvimą ar nebuvimą dažniausiai sprendžiame iš šalutinių požymių:

  1. Greito paviršių džiūvimo garinėje
  2. Drėgmės kaupimosi
  3. Greito kvapų sklidimo
  4. Nuolatinės karščio koncentracijos (ar jo nebuvimo) garinės kampuose
  5. Temperatūros „išsisluoksniavimo“ garinėje
  6. Regimo garo (rūko) atsiradimo garinėje,
  7. Pasunkėjusio kvėpavimo ir troškumo jausmo
  8. Garinės kvapo – gaivaus ar sunkaus, užsistovėjusio
  9. Šąlančių kojų garinėje
  10. Greito garo išnykimo arba išsilaikymo

Oro srautai pirtyje turi gebėjimą išsklaidyti per didelę drėgmę ir karštį, nes ventiliacija beveik visada sumaišo šviežią ir vėsų orą, patenkantį pro ventiliacijos padavimą su garinėje tvyrančiu garu. Jei oro srauto nėra – garinėje gali būti jaučiami dideli karščio kontrastai kylant nuo plauto link lubų, o pati pirtis yra dažniausiai per karšta. Jei oro cirkuliacija per didelė – yra sunku ilgesniam laikui sukurti malonaus karščio poveikį. Būtent todėl ventiliacijos poreikis yra gana individualus – lygiai kaip poreikis pašildyti ar atvėsinti sriubą. Vieni mėgstą ją deginančiai karštą, kiti – atvėsusią. Su ventiliacija yra panašiai.

Dauguma sutinka tik su vienu teiginiu – garinėje ji privalo būti. O toliau prasideda kūryba... Apibendrintai galima išskirti kelias pagrindines garinės ventiliacijos schemas.

Ventiliacija su elektrine krosnele

Ventiliacija elektrinėje pirtyje. Pirtis.lt.Tai įprastos garinės su elektrine krosnele ventiliacijos schema. Ją rekomenduoja dauguma krosnelių gamintojų. Įdomu tai, kad ventiliacijos oro padavimas suprojektuotas šiek tiek virš kronelės (apie 50 cm virš akmenų). Tai yra pakankamai nauja schema, jos nerasime daugelyje senų pirčių. Taip padaryta todėl, kad tokiu būdu sumažėja oro cirkuliacija palei garinės grindis. Be to, kylantis nuo krosnelės dažnai per karštas oras susimaišo su šviežiu ir nebūna toks karštas. Šios schemos trūkumas yra tas, kad zona po plautais ir ties grindimis yra prastai vėdinama. Jei ventiliacija veikia intensyviai– ji gali „ištraukti“ ir per daug karšto garo iki jam pasiekiant sėdinčius, taigi karščio jiems gali šiek tiek pritrūkti.

Elektrinės pirties ventiliacija. Pirtis.lt.Tokių trūkumų beveik neturi pirties ventiliacija su ištraukimu apačioje. karštas oras yra priverstas nusileisti žemyn, nes ten ties ištraukimo anga susidaro išretėjimas. Tokiu būdu karštas garas leidžiasi palei sieną ir šildo sėdinčiųjų nugaras. Šios schemos privalumas – gera karšto oro cirkuliacija, tačiau jai dažniausiai prireikia priverstinio ištraukimo, arba gerai traukiančio ventiliacijos kanalo. Be galingo ištraukimo ši schema gali veikti silpniau.

Garinės pirties ventiliacijaGarinės pirties ventiliacija. Pirtis.lt.

Tradicinės šiuolaikinės lietuviškos ventiliacijos sistema susideda iš ventiliacijos įėjimo bei išejimo. Išėjimas paprastai daromas priešingame nuo krosnelės kampe, palubėje, 20-30 cm žemiau lubų. Įėjimas daromas po krosnele arba po garinės durimis.

Reguliuojamas tik ištraukimas, nes padavimas reikalingas ir pirties krosnelei, be to, uždarius padavimą, ištraukimas irgi nustoja veiki. 

Kaminas ir ventiliacija

Jei pirties krosnelės pakura yra garinėje, tai įkaitęs kaminas veikia kaip aktyviai veikiantis ventiliacijos ištraukimo kanalas. Jei kaminas yra platus ir pakuros durelės didelės - tai kamino trauka greičiausiai bus didesnė nei ventiliacijos kanalo ir ištraukimo anga ims orą paduoti, o ne traukti. Tai nebus blogas variantas. Blogesnis - jei kamino kuriama trauka yra panaši kaip ir ventiliacijos kanalo. Tokiu atveju kaminas ir kanalas bus apyligiai varžovai ir ventiliacija oro visiškai neištraukinės.

Ventiliacijos intensyvumas

Lietuvoje galiojanti Pirčių higenos normą (HN 39:2005) ventiliacijos intensyvumo nenustato, ji tiesipg teigia, kad tokia turi būti. Suomijoje galiojantys saunos įrengimo standartai nustato 12 garinės tūrių per valandą oro apykaitos normą. Tai yra gana daug. Paskaičiuokime...

2,5x2,5x2,2=10,6m3 tūrio garinėje ventiliacijos intensyvumas turėtų (pagal suomišką normą) siekti 10,6x12=127,2 m3 oro per valandą. 

Jeigu pirtyje įrengsime ventiliacijos ištraukimo kanalą „per pusę plytos“, kurio skerspjūvis yra 0,125x0,125=0,015625 m2, tai oro greitis tokiame kanale turėtų būti 2,26 m/s. O tai yra gana daug. Palygimui  - tai yra oro srautas kurį jaučiame judėdami = 8,14 km/h greičiu.

Realiai toks intensyvumas nėra reikalingas. Užtektų ir dvigubai mažesnio.

Ventiliacijos skaičiavimas pagal garinės dydį

Garinės ventiliacinės angos dydis. Pirtis.lt.

Pateikiame įdomią suomių naudojamą ventiliacijos intensyvumo skaičiavimo metodiką pagal garinės tūrį arba grindų plotą. Ši metodika gerai tinka garinėms, kur žmonės daugiausiai tik sėdi ir kaitinasi  - ypač didelėms.

Vanojimo garinės ventiliacija

Jei garinėje vanojamasi (vanojama) tai ventiliacija veikia kitaip - periodiškai. Vanojimosi pradžioje, užsipylus garo norima, kad garas kuo ilgiau laikytųsi. Ventiliacija sklaido garą ir trumpina laikotarpį, kurio metu įmanomi malonūs karšto garo pojūčiai. Todėl vanojantis ventiliacijos ištraukimo anga yra uždaroma.

Baigiant vanotis žmonės paprastai pavargsta tiek nuo karščio, tiek nuo oro trūkumo, atidaro venitliacijos angą ir tikisi, kad karštas ir prikvėpuotas oras greitai išeis pro ją. Toks ventiliacijos režimas gali būti vadinamas „gūsiniu“. Akivaizdu, kad ventiliacijos anga tokiu atveju turi būti didesnė nei nuolat veikiančios konvekcinės ventiliacijos atveju. Vidutinio dydžio garinei kurioje venojamasi reiktų bent jau 1200 cm2 ploto, 30x40 cm dyždio ventiliacijos angos.

Tikiuosi, kad šie patarimai padės Jums geriau suprasti garinės pirties ventiliacijos reikšmę bei veikimą. Plačiau ventiliacijos klausimai nagrinėjami Pirties meistriškumo kursų temoje Pirties mikroklimatas.

Atsakymai į klausimus

2016-02-25, 11:00:33

Pirtyje galvuoju statyti ventiliatorių. Kokioje vietoje reikėtų statyti?

Rimas Kavaliauskas
2016-02-26, 13:37:18

Tikriausiai turite galvoje priverstinę ištraukiamąją ventiliaciją. Tik neaišku ko klausiate - kur turi būti išėjio anga ar kur fiziškai turi stovėti ventiliatorius. Angą pabandykite įrengti po plautais, apie 60 cm nuo grindų, na o patį ventiliatorių - kuo toliau nuo garinės, kad nesigirdėtų. Žinoma tai tik bendri patarimai, konkrečiu atveju galimi ir kitokie sprendimai.

 

Komentarai

Straipsnis neturi komentarų. Būk pirmas!

(Reikia prisijungti, kad galėtumėte rašyti komentarą.)

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

Užduokite klausimą

Prisijunkite ir klauskite pirties žinovų ir pirtininkų.