Ventiliacija
Jūs esate čia: Namai » Įrengimas » Mikroklimatas » Ventiliacija
Garinės pirties ventiliacija yra vienas iš pačių sudėtingiausių ir tuo pačiu paprasčiausių pirties mikroklimato klausimų. XX a. pabaigoje, paplitus „pseudosaunoms“, tai yra garinėms, kuriose būdavo mėgaujamasi karščio rekordais, ventiliacija kartais būdavo specialiai neįrengiama arba padaroma juokingai maža. Būdavo baiminamasi to, kad „išeis karštis“. Šiuolaikinio pirties specialisto požiūriu tai yra negeras paprotys, prieštaraujantis sveikos pirties principams, ją paverčiant kūno kankinimo ir išbandymų vieta. Karščio perversijos neturi nieko bendra su sveika, tradicine pirtimi.
Kartais, dirbdamas garinėje suvoki, kad be tavęs pirtyje veikia dar kažkas nematomas...
Kas yra ventiliacija?
Ventiliacija yra oro apykaitos tarp uždaros patalpos ir išorinės atmosferos užtikrinimo priemonių visuma. Oras – stichija judri. Ir nematoma. Net ir patyrusiam pirtininkui yra sunku, o kartais net neįmanoma tiesiogiai pajusti lengvą oro srautą, atnešantį deguonies į įkaitintą pirtį. Apie ventiliacijos buvimą ar nebuvimą dažniausiai sprendžiame iš šalutinių požymių:
- Greito paviršių džiūvimo garinėje
- Drėgmės kaupimosi
- Greito kvapų sklidimo
- Nuolatinės karščio koncentracijos (ar jo nebuvimo) garinės kampuose
- Temperatūros „išsisluoksniavimo“ garinėje
- Regimo garo (rūko) atsiradimo garinėje,
- Pasunkėjusio kvėpavimo ir troškumo jausmo
- Garinės kvapo – gaivaus ar sunkaus, užsistovėjusio
- Šąlančių kojų garinėje
- Greito garo išnykimo arba išsilaikymo
Oro srautai pirtyje turi gebėjimą išsklaidyti per didelę drėgmę ir karštį, nes ventiliacija beveik visada sumaišo šviežią ir vėsų orą, patenkantį pro ventiliacijos padavimą su garinėje tvyrančiu garu. Jei oro srauto nėra – garinėje gali būti jaučiami dideli karščio kontrastai kylant nuo plauto link lubų, o pati pirtis yra dažniausiai per karšta. Jei oro cirkuliacija per didelė – yra sunku ilgesniam laikui sukurti malonaus karščio poveikį. Būtent todėl ventiliacijos poreikis yra gana individualus – lygiai kaip poreikis pašildyti ar atvėsinti sriubą. Vieni mėgstą ją deginančiai karštą, kiti – atvėsusią. Su ventiliacija yra panašiai.
Dauguma sutinka tik su vienu teiginiu – garinėje ji privalo būti. O toliau prasideda kūryba... Apibendrintai galima išskirti kelias pagrindines garinės ventiliacijos schemas.
Ventiliacija su elektrine krosnele
Tai įprastos garinės su elektrine krosnele ventiliacijos schema. Ją rekomenduoja dauguma krosnelių gamintojų. Įdomu tai, kad ventiliacijos oro padavimas suprojektuotas šiek tiek virš kronelės (apie 50 cm virš akmenų). Tai yra pakankamai nauja schema, jos nerasime daugelyje senų pirčių. Taip padaryta todėl, kad tokiu būdu sumažėja oro cirkuliacija palei garinės grindis. Be to, kylantis nuo krosnelės dažnai per karštas oras susimaišo su šviežiu ir nebūna toks karštas. Šios schemos trūkumas yra tas, kad zona po plautais ir ties grindimis yra prastai vėdinama. Jei ventiliacija veikia intensyviai– ji gali „ištraukti“ ir per daug karšto garo iki jam pasiekiant sėdinčius, taigi karščio jiems gali šiek tiek pritrūkti.
Tokių trūkumų beveik neturi pirties ventiliacija su ištraukimu apačioje. karštas oras yra priverstas nusileisti žemyn, nes ten ties ištraukimo anga susidaro išretėjimas. Tokiu būdu karštas garas leidžiasi palei sieną ir šildo sėdinčiųjų nugaras. Šios schemos privalumas – gera karšto oro cirkuliacija, tačiau jai dažniausiai prireikia priverstinio ištraukimo, arba gerai traukiančio ventiliacijos kanalo. Be galingo ištraukimo ši schema gali veikti silpniau.
Garinės pirties ventiliacija
Tradicinės šiuolaikinės lietuviškos ventiliacijos sistema susideda iš ventiliacijos įėjimo bei išejimo. Išėjimas paprastai daromas priešingame nuo krosnelės kampe, palubėje, 20-30 cm žemiau lubų. Įėjimas daromas po krosnele arba po garinės durimis.
Reguliuojamas tik ištraukimas, nes padavimas reikalingas ir pirties krosnelei, be to, uždarius padavimą, ištraukimas irgi nustoja veiki.
Kaminas ir ventiliacija
Jei pirties krosnelės pakura yra garinėje, tai įkaitęs kaminas veikia kaip aktyviai veikiantis ventiliacijos ištraukimo kanalas. Jei kaminas yra platus ir pakuros durelės didelės - tai kamino trauka greičiausiai bus didesnė nei ventiliacijos kanalo ir ištraukimo anga ims orą paduoti, o ne traukti. Tai nebus blogas variantas. Blogesnis - jei kamino kuriama trauka yra panaši kaip ir ventiliacijos kanalo. Tokiu atveju kaminas ir kanalas bus apyligiai varžovai ir ventiliacija oro visiškai neištraukinės.
Ventiliacijos intensyvumas
Lietuvoje galiojanti Pirčių higenos normą (HN 39:2005) ventiliacijos intensyvumo nenustato, ji tiesipg teigia, kad tokia turi būti. Suomijoje galiojantys saunos įrengimo standartai nustato 12 garinės tūrių per valandą oro apykaitos normą. Tai yra gana daug. Paskaičiuokime...
2,5x2,5x2,2=10,6m3 tūrio garinėje ventiliacijos intensyvumas turėtų (pagal suomišką normą) siekti 10,6x12=127,2 m3 oro per valandą.
Jeigu pirtyje įrengsime ventiliacijos ištraukimo kanalą „per pusę plytos“, kurio skerspjūvis yra 0,125x0,125=0,015625 m2, tai oro greitis tokiame kanale turėtų būti 2,26 m/s. O tai yra gana daug. Palygimui - tai yra oro srautas kurį jaučiame judėdami = 8,14 km/h greičiu.
Realiai toks intensyvumas nėra reikalingas. Užtektų ir dvigubai mažesnio.
Ventiliacijos skaičiavimas pagal garinės dydį
Pateikiame įdomią suomių naudojamą ventiliacijos intensyvumo skaičiavimo metodiką pagal garinės tūrį arba grindų plotą. Ši metodika gerai tinka garinėms, kur žmonės daugiausiai tik sėdi ir kaitinasi - ypač didelėms.
Gūsinė garinės ventiliacija
Jei garinėje vanojamasi (vanojama) tai ventiliacija veikia kitaip - periodiškai. Vanojimosi pradžioje, užsipylus garo norima, kad garo pagalvė kuo ilgiau laikytųsi. Ventiliacija sklaido garo pagalvę ir trumpina laikotarpį, kurio metu įmanomi malonūs karšto garo pojūčiai. Todėl vanojantis ventiliacijos ištraukimo anga yra uždaroma.
Baigiant vanotis žmonės paprastai pavargsta ne tiek nuo oro trūkumo, kiek nuo karščio. Tada ventitliacijos anga atidaroma, kad karštas ir drėgnas garas greitai pro ją išeitų, užleisdamas vietą naujam, sausesniam, šviežesniam. Tokia ventiliacija yra vadinama „gūsine“. Akivaizdu, kad ventiliacijos anga tokiu atveju turi būti didesnė nei nuolat veikiančios konvekcinės ventiliacijos atveju. Vidutinio dydžio garinei kurioje venojamasi reiktų bent jau 1200 cm2 ploto, 30x40 cm dyždio ventiliacijos angos.
Sveikos lietuviškos pirties ventiliacija
Tinkama ventiliacija lietuviškai pirčiai laikoma tokia, kuri sudaro malonias pojūčiams, saugias fiziologiškai ir patogias pirtinkui sąlygas tradicinių lietuviškos pirties procedūrų atlikimui bei užtikrina ilgą pirtis eksploatavimo laiką. Ventiliacija turi būti tinkama tokių procedūrų ar etapų metu:
- Grupės svečių pasyvus šildymasis
- Aromatinės pirties procedūros
- Grupės svečių garinimas ir pėrimas
- Individualus vanojimas- lengvas, vidutinis, intensyvus
- Ilgiau užsitęsiančios prausimo, kosmetinės procedūros bei ritualai
- Garinės džiovinimas ir saugojimas
Šiuos reikalavimus gerai atitinka ventialiacija, susideanti iš:
- Ventiliacijos įėjimo angos (ar kelių angų), kurios gali būti nereguliuojamos ir neturi atsiverti tiesiai į prausimosi zoną
- Aklinai uždaromos (-ų) išėjimo ventiliacijos angos (-ų).
- Bent viena iš išėjimo angų privalo būti gūsinė - santykinai didelio ploto, lengvai pasiekiama iš vanotojo darbo vietos ir būti lengvai uždaroma/atidaroma viena ranka. Šios angos sklendė ar langinė turi stabiliai laikytis atviroje ir uždaroje padėtyje be papildomų atramų.
- Bent viena iš išėjimo angų privalo būti nuolatinė konvekcinė - nedidelio bei nesunkiai reguliuojamo ploto. Reikalavimas, kad ji būtų nesunkiai pasiekiama iš vanotojo darbo vietos nekeliamas.
Tikiuosi, kad šie patarimai padės Jums geriau suprasti garinės pirties ventiliacijos reikšmę bei veikimą. Plačiau ventiliacijos klausimai nagrinėjami Pirties meistriškumo kursų temoje Pirties mikroklimatas.
Atsakymai į klausimus
Įrengiu sauną ir noriu pasitikslinti dėl ventiliacijos. Oro įtraukimas bus pro durų apačią ir taip pat po krosnele. O dėl ištraukimo labiausiai neramu. Planuoju daryti ištraukimą viršuje ir link apacios. Kokie atstumai turėtu būti nuo lubų ir grindų?
Rimas Kavaliauskas
2018-09-25, 07:14:53
Jūsų rūpestis labai suprantamas. Įtraukimas po durimis ir po krosnele - gerai. Tačiau po krosnele - geriau. O štai ištraukimo angos aukštis džaniausiai rekomenduojamas maždaug 50 cm žemiau viršutinio plauto lygio. Tačiau tokiu atveju ventililiacijos kanalas arba turi turėti savo natūralią trauką (būti tiesus ir aukštas) arba reiktų jame montuoti tylų ištraukimo ventiliatorių. Nes jei aukščių skirtumas tarp įtraukimo ir ištraukimo angų mažas - mažas ir slėgių skirtumas nuo kurio tiesiogiai priklauso trauka ir būsimos ventiliacijos intensyvumas.
Norėčiau sužinoti specialistų nuomonę šiuo klausimu: Ar galima pirties vėdinimą jungti į bendrą namo rekuperacijos sistemą? Jei taip, kur geriausiai įrengti oro padavimą ir ištraukimą. O gal užtenka tik ištraukimo angos? Pirties krosnelė elektrinė. Rekuperatorius rotacinis. Vėdinimo sistemą montuojantys specialistai tvirtina, kad niekada nėra to darę ir nerekomenduoja.
Rimas Kavaliauskas
2018-03-13, 10:31:09
Teoriškai nėra kliūčių tai daryti jei rekuperatorius yra idealus. Tačiau paprastai jų galimybės nėra begalinės. Vėdidnat pirtį reikia žinoti, kad užpylus garo absoliutus oro drėgnumas sieks 70g/m3. Toliau reikia žiūrėti kokiu greitumu orą „trauksite“. Suomiai rekomenduoja 12 garinės tūrių per valandą. Jei jūsų garinės matmenys vidutiniai - tai jos tūris bus 12m3. Ventiliacijos srautas bus lygus 144 m3/h arba 2,4 m3/min. Internete radau, kad rotacinis rekuperatorius gali apdoroti apie 630m3/h. Reiškia - su tūriu viskas gerai. Tačiau negerai su drėgme. Pirties garas lengvai neša savyje 70 g/m3 drėgmės prie sakykim 70°C. Tokios temperatūros ir drėgmės orą paduoti tiesiogiai į rekuperatorių negalima. Pasak specialistų rotacinis rekuperatorius netinka VISIŠKAI, nes jis net nepritaikytas surinkti kondensaciniam vandeniui ir jame įeinančio ir išeinančio oro srautai dalinai maišosi. Jie yra matę tokių atvejų - įrenginys varva, koroduoja, šalia elektros instaliacija... Negerai... Plokštelinės konskrukcijos rekuperatorius turi vandens nubėgimą. Tai daug, ir net plokšteliniai taip pat nepritaikyti naudoti prie temperatūrų didesnių nei 40°C. Dings garantija.
Vadinasi vienintelė likusi galimybė - ištraukinėti orą palei pirties grindis, kur jis bus atvėsęs iki 40°C arba dar geriau - iš gretimos prausyklos patalpos. Tačiau tada reikia atidžiai žiūrėti kokia bus temperatūra po rekuperacijos ir kokia bus išeinančio pirties oro rasos taško temperatūra. Jei išeinančio oro temperatūra daugiausiai bus didesnė nei rasos taško temperatūra ties ventiliacijos ištraukimu - eksploatuoti galima ir net garantinio aptarnavimo taisyklės nebus pažeistos.
Reikia daugiau duomenų apie pirtį, rekuperatorių ir montavimo schemą, kad būtų galima pasakyti tiksliau. Ventiliacijos specialistų abejonės yra suprantamos - jie negali rekomanduoti jums negarantinių režimų.
Pirtyje galvuoju statyti ventiliatorių. Kokioje vietoje reikėtų statyti?
Rimas Kavaliauskas
2016-02-26, 13:37:18
Tikriausiai turite galvoje priverstinę ištraukiamąją ventiliaciją. Tik neaišku ko klausiate - kur turi būti išėjio anga ar kur fiziškai turi stovėti ventiliatorius. Angą pabandykite įrengti po plautais, apie 60 cm nuo grindų, na o patį ventiliatorių - kuo toliau nuo garinės, kad nesigirdėtų. Žinoma tai tik bendri patarimai, konkrečiu atveju galimi ir kitokie sprendimai.
Komentarai
Pastabos administratoriui
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“
Straipsnis neturi komentarų. Būk pirmas!
(Reikia prisijungti, kad galėtumėte rašyti komentarą.)