Uždaryti

Lietuviai Suomijoje ieško pirčių dvasios ir pragariško karščio

Jūs esate čia: Namai » Kultūra » Publikacijos » Lietuviai Suomijoje ieško pirčių dvasios ir pragariško karščio

„Respublika“ straipsnis. 2005 m. Ramunė Žukauskienė

Toleruojamas tik santūrus elgesys

Šiemet įsteigtos pirtis tyrinėjančios visuomeninės organizacijos Pirties akademijos nariai Suomiją suspėjo aplankyti jau du kartus. Abiejų išvykų dalyvius domino Šiaurės Europos pirčių įranga ir pirtinimosi kultūra. "Pabuvęs pirtyje drauge su suomiais, šiai vietai pajunti didelę pagarbą. Suomiai ne šiaip sau deklaruoja, kad sauna - vieta susikaupti ir medituoti", - tikina Pirties akademijos vadovas Rimas Kavaliauskas.
Tuo tautiečiai galėjo įsitikinti apsilankę Helsinkio pirčių komplekse. Šis kompleksas Suomijos sostinei priklausančioje Lautasario saloje iškilo 1952 metais SSD iniciatyva. Įdomu, kad 1959-aisiais šiomis pirtimis naudojosi NASA, čia buvo treniruojami būsimi kosmonautai. Būsimi erdvėlaivių pilotai pirtyse buvo išmėginami 130 laipsnių karščiu.
Kompleksą sudaro dvi garinės, trys tradicinės dūminės ir viena elektra kaitinama sauna. Kiekvienoje iš pirčių palaikoma skirtinga temperatūra ir galioja savos naudojimosi taisyklės. Pasikaitinus galima atsivėsinti ir pasigrožėti įlankos vaizdais komplekso lauko terasoje, pūkštelėti į jūrą arba atsigaivinti stikline mineralinio vandens nedidelėje kavinukėje.
"Nors komplekse vienu metu gali kaitintis apie 80 žmonių, triukšmo jame gerokai mažiau nei mūsų pirtyse, kuriose kaitinasi šeši septyni tautiečiai. Jautėme nepaprastą suomių pagarbą pirčiai, jų susikaupimą. Pirčių lankytojai klausosi savo vidinių ritmų, atsigaivina gėrimais, paskaito laikraščių, pasišnekučiuoja", - įspūdžiais dalijosi R.Kavaliauskas.
Teisę nuolat naudotis kompleksu turi tik Suomijos saunos draugijos nariai. Kiti gali patekti svečių teisėmis, tačiau taip pat tik lydimi draugijos narių. Dar vienas būdas praverti komplekso duris - įsigyti Helsinkio kortelę, kuri dienai kainuoja 25 eurus.
Pirties akademijos vadovo žiniomis, SSD praeityje buvo elitinė organizacija. Tapti jos nariu nėra lengva ir šiomis dienomis. Į draugiją priimami tik asmenys, kuriuos rekomenduoja mažiausiai du tikrieji organizacijos nariai. Teisę ką nors rekomenduoti turi tik 5 metus draugijai priklausantys asmenys. "Taip apsisaugoma nuo atsitiktinių žmonių", - organizacijos uždarumo priežastis komentuoja R.Kavaliauskas. Anot jo, suomiai yra labai kultūringi žmonės, tad ir jų svečių elgesys pirtyje turi būti itin santūrus.

Eksponatai - veikiančios pirtys

Dar vienas Pirties akademijos organizuotų išvykų tikslas buvo aplankyti Centrinėje Suomijoje, netoli Jyveskylos miesto, veikiantį saunų muziejų po atviru dangumi - Muramės saunų kaimą. Toks muziejus, R.Kavaliausko spėjimu, vienintelis ne tik Suomijoje, bet ir visame pasaulyje.
Lietuvi ų liaudies buities muziejų Rumšiškėse primenančiame saunų kaimelyje galima aplankyti net 27 pirtis, suvežtas iš skirtingų Suomijos regionų. Seniausias muziejaus pastatas - 18-ojo amžiaus pirtis, o ekspozicija įamžina laikotarpį nuo žeminės pirties iki šių dienų elektrinės saunos.
"Čia tikrai įdomu tiems, kurie rengiasi statyti pirtis ar domisi jų konstrukcijomis. Tai ne disneilendas, vizitas čia šiek tiek primena apsilankymą bibliotekoje. Galima rinkti informaciją arba džiaugtis skirtingų pirčių dvasia", - įspūdžius apibendrina R.Kavaliauskas.
Egzotiškiausiais eksponatais pirčių žinovas pavadino Vakarų Suomijai būdingas dviaukštes pirtis, kuriose periamasi ant pakylų. Jos tvirtinamos apie 1,5 metro aukštyje virš pirties grindų.
Įdomiausia, kad dalis iš muziejaus pirčių iki šiol naudojamos pagal paskirtį. Jos iškūrenamos iš anksto užsakius. Pasinaudoti pirtimi grupelei garo mėgėjų kainuoja 100-130 eurų.
Muziejaus bilietai parduodami po 4 eurus, o vaikai įleidžiami nemokamai.

Trys su puse minutės "pragare"

Amerikos ambasados Vilniuje darbuotoja 23 metų Marina Malachova gali pasigirti tapusi pirmąja Lietuvos atstove pasauliniame saunos čempionate "Loyly MM", kuris rugpjūčio 7-8 dienomis jau 6 kartą buvo surengtas Suomijos Heinolos miestelyje.
"Loyly" suomiškai reiškia "pirties dvasia". Kaitindamiesi saunoje ir pildami ant įkaitusių akmenų vandenį, suomiai tiki susidarančių garų galia ir dvasia.
Savo nar ę į Suomiją lydėjo 11 Lietuvos pirtininkų asociacijos (LPA) narių. Asociaciją įkūrę garo ir karščio mėgėjai panašias varžybas praėjusią žiemą buvo surengę netoli Vilniaus esančioje kaimo turizmo sodyboje "Klimkynė". "Tai buvo smagi atrakcija su maudynėmis sniege bei eketėje", - prisimena mergina. M.Malachova žinojo, jog Heinolos čempionate jai teks daug rimtesni išmėginimai.
Dalyvauti varžybose Suomijoje karščio mėgėja pasišovė iš dalies dėl to, kad tokia galimybe pasinaudoti ji pretendavo pirmoji iš Lietuvos. Atsparumą karščiui čempionate taip pat ketino išmėginti keli LPA nariai vyrai. Tačiau registruotis į varžybas jie susigriebė per vėlai. Čempionato dalyvių vyrų grupės jau buvo suformuotos. Kitaip nei stipriosios lyties atstovų, moterų j šias varžybas susirenka mažiau.
M.Malachovai teko užpildyti dalyvės anketą ir parašu patvirtinti, kad už savo sveikatos būklę čempionate atsako pati. Mergina taip pat turėjo pateikti Lietuvoje išduotą pažymą apie sveikatos patikrinimą.
Čempionatui ji rengėsi vienoje iš Vilniaus pirčių. M.Malachova teigia, jog iki 100-110 laipsnių įkaitintoje garinėje pirtyje ji lengvai ištveria 10-15 minučių. Tačiau sąlygos, j kurias pateko saunų čempionate Heinoloje, merginai buvo netikėtos.
Varžybos vyko didžiulėje vasaros estradoje, kurioje buvo įrengtos dvi šešiakampės pirtelės. Žiūrovai varžybų dalyvius galėjo stebėti didžiuliame ekrane. Į ištvermingiausio pirtininko titulą pretendavo daugiau nei 90 dalyvių iš 12 pasaulio šalių.
Drauge su penkiomis varžovėmis M.Malachovai teko sėdėti pirtyje, kurioje karštis siekė 115 laipsnių. Kas pusė minutės ant pirties krosnelės automatiškai buvo užpilama po puslitrį vandens. Žiuri nariai besikepinančias viduje stebėjo pro saunos langus. Kartkartėmis dalyvės buvo prašomos pakelti galvą ir parodyti pirštais ženklą O.K. Jo neparodžius ar pažeidus kitas varžybų taisykles, grėsė diskvalifikavimas.
Nuo varžybų suolo M.Malachova pakilo ištvėrusi tris su puse minutės. "Sklendės pirtyje buvo uždarytos. Ilgiau išbūti negalėjau dėl oro trūkumo", - pagrindinę priežastį, kodėl pasitraukė iš varžybų, nurodo mergina.
Anksčiau nei Lietuvos atstovė pirtį paliko dar dvi dalyvės. Antrąkart čempionato laureate tapusi baltarusė Natalija Tryfanova: pragariškame karštyje ištvėrė 9 minutes. Iš viso moterų grupėse varžėsi 17 karščio mėgėjų.
Mergina iš Lietuvos kitas čempionato dalyves nustebino amžiumi. Tarp karščio mėgėjų ji buvo pati jauniausia. Antros pagal amžių dalyvės metų grafoje buvo įrašytas skaičius 36.
Už savo lėšas į Suomiją vykusi ir ne itin sėkmingai čempionate dalyvavusi M.Malachova savo ištverme nenusivylė. Ji sako, jog drauge su bičiuliais iš LPA į varžybas Suomijoje važiavo dėl eksperimento. M.Malachovos patirtis asociacijos nariams pravers organizuojant panašias varžybas Lietuvoje ir rengiantis ateinančiam saunos čempionatui.
Ką apie renginį Heinoloje mano ekrane čempionatą stebėję M.Malachovos sirgaliai?
"Jokio žavesio šiame renginyje nemačiau. Tačiau reikia pripažinti, jog Suomijoje egzistuoja ir tokia ekstremali laisvalaikio rūšis", - sako Lietuvos pirtininkų asociacijos prezidentas Donatas Zaveckas. Jo žiniomis, viena Japonijos televizija reportažus iš čempionato transliavo net 4 valandas. "Ar būtų kam nors įdomu tiek pat laiko stebėti pasakojimą apie Suomijos pirčių kultūrą?" -klausia D.Zaveckas. 

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

Užduokite klausimą

Prisijunkite ir klauskite pirties žinovų ir pirtininkų.

Renginiai

II-oji tarptautinė vanojimo konferencija

2019-11-30
Visos vietos užimtos.
Uosio g. 20, Neveronys, Kauno r., Kaunas
II-oji tarptautinė vanojimo konferencija