Jeigu pirtį atsietume nuo baliaus...

"Gerų pirčių Lietuvoje netrūksta, tačiau stinga pirties procedūras įvaldžiusių pirtininkų. Jie tarsi gidai, vedantys mauduolius į naujus pojūčius ir kitokį savo kūno suvokimą", - sako fizikas, verslo konsultantas, neseniai vienu iš interneto svetainės www.pirtis.lt kūrėjų tapęs vilnietis Rimas KAVALIAUSKAS. Šio informacinio projekto iniciatoriai žada koncentruotų žinių sklaida apie šalies pirčių paslaugas nepasitenkinti. Jau sausį jie mėgins steigti pirmąją Lietuvoje pirtininkų mokyklą, ateityje - šalies pirtininkus burti j asociaciją. Tinklalapio entuziastai jau dairosi ir žygių, kuriuos siūlys po išvaizdžias vietas ir jsidėmėtinas pirtis, maršrutų. Reabilituoti lietuviškos pirties vardą ir primityviai suvokiamą jos paskirtį - dar vieni iš puoselėjamų šių bendraminčių tikslų.

Ramunė ŽUKAUSKIENĖ

R.Kavaliauskas sutiko po įvairialypį Lietuvos pirčių žemėlapį trumpam pavedžioti "Laisvalaikio" skaitytojus.

- Pirtys buvo ir tebėra gerai laikotarpį, santvarką, ekonominę šalies gerovę atspindintys objektai?

- Per pusšimtį sovietinės buities metų Lietuvos pirtys patyrė nuosmuki. Kaltas politinio nepatikimumo šleifas: Lietuvos kaimuose jos stovėjo tarp miško ir sodybos, todėl buvo patogios prisiglausti ir šildytis partizanams. Buvo labai daug atvejų, kai juos pavykdavo sučiupti būtent pirtyse. Dėl to pagal specialų NKVD įsakymą pirtys buvo naikinamos.
Sovietijos valdininkai išpopuliarino kitokio pobūdžio pirtis. Miestuose buvo pradėtos statyti didelės viešosios pirtys, o išrinktieji kai-tindavosi vien nomenklatūros atstovams prieinamose pirtyse. Tik daug vėliau po truputį pradėjo steigtis gamyklų, įstaigų poilsio bazių pirtys. Jos davė pradžią dabar plačiai paplitusioms pirčių paslaugoms.
Miesto pirčių kultūrai šiuo metu atstovauja esančios viešbučiuose, sveikatingumo centruose, o kaimo turizmo sodybų pirtys labiau lygiuojasi į senąsias lietuviškos pirties tradicijas.

- Sakoma, jog didžiausia Lietuvos pirčių problema - profesionalūs pirtininkai?

- Daugelis kaimo turizmo sodybų šeimininkų apsiriboja pirties priežiūra bei kūrenimu ir jose svečius palieka elgtis, kaip jiems atrodo geriau. Tačiau kiek miestiečių išmano, ką reikia pirtyje daryti, kaip vanotis, kokios čia turi būti teikiamos procedūros ir kokį apskritai potencialą turi pirtis? Ypač daugumai jaunų žmonių pirtis dar yra pakankama egzotika.
O pirtininkai galėtų pasiūlyti nuostabių pirties procedūrų.
Įsivaizduokime, kad po įtemptos darbo dienos grupė bičiulių kelioms valandoms atsipalaiduoti užsuka į vieną iš kaimo turizmo sodybų. Radę čia tikrą pirties gidą, jie gautų naudos ir kūnui, ir sielai, juk pirtyje slypi didelės relaksavimo galimybės.
Pirtininko siūlomą pirties atrakciją galėtų sudaryti apšilimas, pirmojo garo pasitikimas, vanojimas kelių rūšių vantomis, karštieji vantų kompresai, muilo masažas su vanta, viso kūno odos pilingas ir masažas. Toliau - kūno tepimas aliejais, įvairiomis kosmetinėmis kaukėmis. Santykinė tokios procedūros kaina būtų maža, palyginti su miesto kosmetologų paslaugomis.

- Tačiau vien noro siūlyti tokias procedūras nepakanka.

- Jas turi atlikti specialistai. Jų, deja, pas mus nėra. Kol kas artimiausia vieta, kur galima įgyti pirtininko kvalifikaciją, yra Latvijos sostinėje Rygoje. Pirtininkų mokykla viešosios įstaigos pagrindu glaudžiasi prie Latvijos liaudies gyduolių asociacijos. Jos lankytojams siūlomi mokami 80 valandų kursai.
Tokius kursus drauge su tinklalapio bendradarbiais mėginsime organizuoti ir Lietuvoje. Pirmuosius pirtininkų mokyklos užsiėmimus planuojame surengti jau sausio 10-11 dienomis. Kursus pradėsime paskaitomis apie pirčių statybą. Į mokyklą kviesime visus norinčius pažinti ir tobulinti pirties kultūrą. Manau, kad mokykla bus naudinga tiek kaimo turizmo sodybų savininkams, pirčių darbuotojams, tiek turintiems ir naudojantiems pirtis tik asmeniniams poreikiams.
Vienas iš pagrindinių kursų paskaitininkų bus žinomas Latvijos pirtininkas Ziedonis Karkliniš.

- Jūsų interneto svetainėje galima rasti mažiau ir daugiau informacijos apie 150 Lietuvos pirčių. Kaip apibūdintumėte esamą pirčių įvairovę?

- Plačiau pristatome apie 50 pirčių. Jas visas esame aplankę, bendravę su jų savininkais.
Lietuvoje labiausiai paplitusios sauso, karšto oro pirtys, kitaip saunos, suomiškos pirtys. Jų daugiausia įrengta miestuose, buvusių įmonių poilsio bazėse. Šiose pirtyse procedūrų galimybės yra ribotesnės.
Nemažai miestuose yra ir garinių pirčių, pastarąsias turi beveik visos kaimo turizmo sodybos. Jose galima pertis vantomis, pilti vandenį ant akmenų, mėgautis karštu garu ir reguliuoti šilumos ir drėgmės režimą.
Trečia grupė - turkiškos pirtys. Viena iš tokių pirčių dalių yra kabinos, kuriose skleidžiami labai tiršti garai ir palaikoma santykinai žema temperatūra. Jas itin vertina moterys, nes jose nekaršta ir maloniais pojūčiais galima mėgautis pakankamai ilgai. Kitas būtinas tikros turkiškos pirties atributas - kaitinimasis ant natūralaus marmuro gulto. Viena privati pirtis, kurioje siūlomos nuoseklios turkiškos pirties procedūros, yra sostinės Fabijoniškių mikrorajone, panaši paslauga siūloma Vilniuje, Grožio terapijos ir chirurgijos klinikoje. Minėtų garo kabinų įrengta kai kuriuose baseinuose, pirtyse.
Šiuo metu šalyje labai plačiai reklamuojamos infraraudonųjų spindulių kabinos. Kad sušiltų raumenys, jomis naudojasi sportininkai, jose greitai pradedama prakaituoti. Pamėginti galima, bet įvairias technologines naujoves vertinu atsargiai.
Egzotiškiausią rūšis - lauko pirtys. Tai kubilai su vandenį kaitinančiomis nerūdijančio plieno krosnelėmis. Tokiuose kubiluose senovėje maudydavosi žemaičiai, dar tebesimaudo Vakarų Norvegijos gyventojai, airiai, japonai. Dėl to ši įranga dažniausiai žinoma japoniškos bei norvegiškos pirties pavadinimu. Ypatingas malonumas kubiluose patiriamas, jei sėdima po atviru dangumi ir gėrimasi peizažu. Tokią pirtį Trakų sporto centras yra pastatęs Skaisčio ežero pakrantėje. Vakare mirkstant šiame kubile gali gėrėtis apšviesta Trakų pilimi. Tokių lauko pirčių yra įrengę ir keli kaimo turizmo savininkai.

- Kurias iš išvardytų pirčių galime vadinti lietuviškomis?

- Gėda, bet pradėdami svetainėje klasifikuoti garines pirtis pavadinome rusiškomis. Netrukus tokia formuluotė bus pakeista. Juk Lietuva nuo seno turėjo savų garinių pirčių. Manau, kad pasitaisysime ir kitų metų pradžioje išleisdami lietuviškų pirčių tyrinėjimų patriarcho Stasio Daunio knygą "Pirtis lietuvių kaimo kultūroje". Tinklalapyje užsiregistravusiems skaitytojams žadame siuntinėti ir šio autoriaus straipsnių santraukas, kurias vadinsime "Laiškai iš pirties". Jais pamėginsime įrodyti, kad egzistuoja tradicinė lietuviška, baltiška pirtis.
S.Daunys yra atskleidęs žodžio "pirtis" kilmę. Šis žodis istoriškai pasitaiko ten, kur gyvena baltų gentys - nuo Švedijos iki Rusijos, nuo Vokietijos iki Suomijos.
Slavų gentys senovėje pirtis įrengdavo žeminėse, be to, pėrėsi krosnyse. Rąstinės pirtys Rusijoje pradėjo plisti po caro Petro I išvykos į Olandijos laivų statyklas. Rąstinės pirtys buvo viena iš plačiai Petro I diegtų inovacijų. Sankt Peterburgo pirčių statytojus ir pirtininkus jis buvo atleidęs nuo mokesčių.

- Informacijos sklaida, pirtininkų sąjūdis ir ugdymas -dar ne visi jūsų bei bendraminčių puoselėjami užmojai?

- Pažintį su kūno pojūčiais, vidinės pusiausvyros atkūrimą pirtyse mėginsime derinti su kelionėmis į gamtą. Apie jas informuosime tinklalapio skelbimų skyrelyje. Vienas iš mūsų tikslų - atskirti pirtį nuo baliaus, primityvaus šventimo. Net liaudies išmintis sako: "Girtam pertis - greita smertis".
Panašią programą savo svečiams jau dabar siūlo kaimo turizmo sodybos Molėtų rajone savininkas Feliksas Laivys. Kelionę į pirtį jis pradeda per aplinkinius miškus, kalvas, pasakodamas padavimus ir legendas apie įstabius medžius, šventus akmenis, drąsiausius ragindamas pažadinti kūno galias prieš pirtį basomis ant sniego. Šis žmogus svečius peria pats, meistriškai derina kontrastines vandens procedūras.
Trakų rajone sodybos šeimininkas Justinas Navikas svečiams aprodo miške esančius bebrų namelius, augalus, pasakoja apie savo planus. Taip nepastebimai esi įtraukiamas į sodybos pasaulį ir artėji prie pirties. Čia jis viską daro pats, labai įdomiai peria, vanoja kadaginėmis ir beržinėmis vantomis. Įspūdį daro ne pačios pirties įranga, o harmoninga ir įdomi procedūra, praturtinta bendravimu su šeimininku.
Blogos pirties nėra. Viskas priklauso nuo pirties šeimininko žinių ir patirties. Kuo jis daugiau patyręs, tuo didesnį stebuklą gali pirtyje sukurti.