Plaukai pirtyje

Kalbėdami apie grožio procedūras pirtyje, paprastai turime omenyje viso kūno odą. Viso, išskyrus galvos. Galva pirtyje paprastai visiškai pagrįstai saugoma nuo perkaitimo.
Sausas karštis nėra labai „draugiškas“ ir mūsų plaukams, todėl ypač karštų ir sausų pirčių mėgėjams vertėtų savo plaukus paslėpti po kepurėmis. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kodėl karštų kraštų (pvz., Indijos) moterys žavi sveikais, stipriais ir žvilgančiais plaukais? Paslaptis paprasta – plaukais tiesiog reikia tinkamai pasirūpinti. Pats paprasčiausias būdas palepinti savo plaukus – ištepti juos aliejumi (pvz., kokoso, sezamo ir pan.). Galima apsivynioti rankšluosčiu ar užsidėti pirties kepurę. O pirties pabaigoje juos paprasčiausiai išplauti. Jei aliejus atrodo per paprasta arba jei plaukai ypač pažeisti, galvos oda pleiskanoja, galima paruošti ir specialią plaukų kaukę. Kaukės tepamos ant sausų plaukų, tada apvyniojama rankšluosčiu ar uždedama kepuraitė.

Plaukų kaukę reikėtų tepti pirties pradžioje ar bent jau pirmoje jos pusėje, kad ji spėtų įsigerti ir kad apsaugotų plaukus nuo visgi aukštokos temperatūros poveikio. Be to, lengvas galvos masažas – puiki pirties įžanga, padedanti greičiau atsipalaiduoti, nuraminti mintis ir pasiruošti pirties malonumams.

Plaukai itin jautriai reaguoja tiek į organizmo hormoninius pokyčius, tiek (ypač!) į orus. Todėl plaukų kaukę vertėtų rinktis ne tik pagal plaukų tipą, bet ir pagal orą bei metų laiką. Pavyzdžiui, vasarą plaukus aktyviai veikia ultravioletiniai spinduliai, atostogaudami neretai juos „palepiname“ sūriu jūros vandeniu. Taigi vasaros antroje pusėje ir rudens pradžioje plaukams dažnai prireikia stiprių maitinančių ir drėkinančių priemonių. Ko gero, pati geriausia vasarinė plaukų kaukė, tinkama ne tik pirtyje, bet ir atostogaujant prie jūros – natūralus kokosų aliejus, pasižymintis puikiu vėsinančiu ir drėkinančiu poveikiu ir maloniu kvapu. Žiemą, kai temperatūra nukrenta gerokai žemiau nulio, kai dėvime storas kepures plaukus pirtyje verta palepinti sunkesniais aliejais – kanapių, sėmenų. Jei plaukai itin sausi, galima įmaišyti trupučiuką ricinos ar alyvuogių aliejaus. Tuo tarpu pavasarį, kai visiems trūksta vitaminų, plaukai linkę slinkti, retėti. Tada labai pageidautina palepinti juos vitamininėmis kaukėmis, medumi, vaistinių žolelių nuovirais.

Savo plaukus mes nuolat kankiname pačiais drastiškiausiais būdais: plauname kietu ar per karštu vandeniu, naudojame intensyvaus poveikio sintetinius šampūnus ir ploviklius, kondicionierius, lakus, plaukų želė, dažome, džioviname, garbanojame, tiesiname... Galbūt ir neįmanoma viso to išvengti. Tačiau bent jau pirtyje leiskime jiems pailsėti. Būna iš tiesų liūdna, kai po visų natūralių pirties priemonių, medaus, žolelių, aliejų moterys išsitraukia aitriais sintetiniais kvapais dvelkiančius šampūnus... Ir nemažos dalies viso pirties procedūrų gerumo – kaip nebuvę. Vertėtų išbandyti natūralias, dar mūsų močiučių žinotas priemones. Pvz., beržo lapų nuovirą (tinka ir vanduo, kur mirko beržinės vantos arba beržų ekstraktas), kiaušinio trynį, kaštonų ar putoklio šaknų nuovirą ir pan. Visai pakaktų pirtyje plaukus išskalauti žolelių (tiktų ramunėlės, dilgėlės, apyniai, ąžuolo žievė, ajerai, šalavijai ir pan.) nuoviru, į kurį galima įlašinti kelis lašelius citrinos sulčių. Jei labai norisi šampūno, geriau jau tai daryti kitą rytą. Beje, šampūną gali atstoti ir molis (pvz., gasulas). Molis praskiedžiamas iki grietinėlės konsistencijos, juo ištepami plaukai ir kiek palaikius gerai išskalaujami.

Neretai pamirštame, kad plaukų grožio ir sveikatos šaknys, tikrąja to žodžio prasme, yra galvos oda. Kiek ji sveika ir gyvybinga, tiek sveiki bei gyvybingi ir plaukai. Galvos oda iš esmės nesiskiria nuo viso kūno odos, taigi jos priežiūros principai iš esmės panašūs. Kartais (ypač pirtyje), verta padaryti galvos odos šveitimą. Kaip šveitiklis tiks išmirkytos juodos duonos košelė, galima naudoti smulkią druską, gintaro dulkes ir pan. Be abejo, po to plaukus reikia itin kruopščiai išskalauti.