Mikroklimatas
Jūs esate čia: Namai » Įrengimas » Mikroklimatas
Pirties atmosfera yra daugelio diskusijų objektas. Dažniausiai jos kyla ir besimaudant pirtyje. Vieniems mauduoliams per karšta, kitiems - per šalta... Pagalbos prašoma pirtininkų ir šiaip pirties žinovų, tačiau jie dažniausiai kartoja tuos pačius „suomiškos", „rusiškos",. „turkiškos" pirties stereotipus ir teiginį, kad „pirtyje reikalinga ventiliacija"
Mes visi esame įpratę pirties mikroklimatą apibūdinti tik vienu dydžiu – temperatūra. Tačiau klausimas yra kur kas sudėtingesnis. Juk pirtyje dar ir vandenį ant akmenų pilame. Ir būname joje nusirengę ir šlapi. O šlapias žmogus jaučiasi visiškai kitaip, nei sausas – tai aišku iš praktikos. Ir jau vien to fakto pakanka, kad suprastume – pirties mikroklimatas yra sudėtingas klausimas.
Drėgmė ir garas
Kai pirtį iškurename, joje būna šilta (karšta) ir sausa. Jei sausa per daug – gali nukentėti mūsų plaukai, veido oda, sunku kvėpuoti (džiūsta šnervės). Tokiu atveju šiek tiek vandens ant akmenų situaciją pataiso – kvėpuoti tampa lengviau. O kartais būna priešingai – pirtis iškurenta, tačiau po kelių užėjimų karštis jau išsisklaidęs ir pirtyje nepakankamai šilta, išsimaudę upelyje mauduoliai negali greitai sušilti. Ne bėda – vėl gelbsti vanduo ant akmenų. Nuo jų iškart pakyla garas, skleidžiasi palubėje ir pamažu leidžiasi žemyn, tarsi šilta uždanga uždengdamas ant plautų sėdinčius žmones. Tai vadinama garo pylimu. Ir tas pylimas dažniausiai ir yra pagrindinė mikroklimato reguliavimo priemonė. Vanduo garinėje kompensuoja ugnies karštį ir padaro pirtį „minkštesne“, tinkamą sveikam prakaitavimui, prausimuisi, vanojimuisi.
Garo pylimo taisyklės
Kokybiškas garui pagaminti pirtyje reikalingos tokios priemonės:
- 5 l indas karštam vandeniui
- Metalinis bent 200 ml talpos samtelis
- Suolelis netoli krosnies indui pasidėti
- Puiku jei yra vandens čiaupas
- Didelė vanta ar rankšluostis garui vaikyti
Garą pilti taip pat reikia mokėti. Dažnai tą darantys pasiduoda pagundai pilti garą didelėmis porcijomis ir netgi stengiasi, kad ant viršutinio plauto sėdintys nuliptų žemyn. Manyčiau, tai yra ydingai suprastas pirtinis „šaunumas“, iš tiesų parodantis, kad pirtininkas negerbia kitų žmonių pojūčių. Norint pilti garą visų pirmą užduokite sau klausimą „kokį garą noriu sukurti?“, „kas vyks garinėje užpylus garo?“. Galimi atvejai plačiau aprašyti straipsnyje Pirties garas.
Bet kuriuo atveju pravartu prisilaikyti šių taisyklių:
- Garas pilamas mažomis porcijomis, stebint pokyčius garinėje ir žmonių reakciją
- Prieš pilant naują porciją, akmenims leidžiama išdžiūti
- Pilama stovint šonu į krosnį ir šiek tiek atokiau
- Jei užpylus kelis kaušelius, garo trūksta, verta pamojuoti palubėje didele vanta ar rankšluosčiu ir „išvaikyti“ garą.
- Garą pilti nedideliais intervalais visą kaitinimosi laiką.
Garas nėra vienintelis drėgmės šaltinis. Jos atmosferą drėkiną bet kuris šlapias objektas – sėdintis žmogus, paliktas šlapias rankšluostis, vantos, o ypač – prie krosnies pritaisyti verdančio vandens bakeliai. Pernelyg drėgna, prigaravusi garinė atrodo troški, joje ilgiau išbūti yra sunku. Todėl kai kuriose viešose pirtyse vandenį neštis į garinę yra draudžiama.
Grynas oras garinėje
Jei garinėje karšta ir drėgna, tai joje greitai tampa labai tvanku. Jei kambario tvankumą mes įpratę atpažinti ir natūraliai jo išvengiame vėdindami patalpas, tai garinės tvankumą mes dažnai supainiojame su karščiu, sakome „per karšta“, nors iš tiesų tiesiog trūksta gryno oro. Tik įsivaizduokite – jei maudotės pirtyje 3 valandas, tai per tą laiką jūs galbūt suvalgysite 0,3 kg vaisių, išgersite 2 l arbatos ar vandens, tačiau tikrai perpumpuosit per savo plaučius daugiau nei 3500l oro. Tai koks bus šis oras stipriai įtakos jūsų savijautą pirtyje ir po jos. Pasikaitinus neišvėdintoje pirtyje jums gali skaudėti galvą, o pirtis palaipsniui įgis ne visai malonų kvapą. Juk mediniai paviršiai gerai absorbuoja kvapus, o vėliau, sudrėkę, juos išleidžia.
Gryną orą garinėje užtikrina tinkama ventiliacija. Ventiliacija pirtyje atlieka ir daugiau funkcijų: padeda garui bei kvapams pasklisti po garinę, pašalina „užterštą“ prakaito prisisotinusį orą, išdžiovina per šlapią pirtį procedūrų metu ir po jų. Gera ventiliacija – tai pirties medinių konstrukcijų ilgaamžiškumo garantija. Yra labai daug ventiliacijos schemų. Plačiau apie skirtingus garinės ventiliacijos būdus.
Kuo kvepia garinė?
Vienas iš pačių pagrindinių dalykų, ką turi sukelti garinė į ją užėjusiam žmogui – tai norą nusirengti ir joje išsimaudyti. Smalsumą dažniausiai sukelia garinės dizainas ir apšvietimas, bet norą joje maudytis nulemia jos kvapas. Žmonės dažnai ilgai ir entuziastingai gali pasakoti apie tai, kas jiems pirtyje maloniai kvepia. Tačiau jie retai atspėja tiksliai. Nes pirtyje susimaišę dūmų, medžio, šlapių vantų bei kvepiančių pirties priemonių kvapai susimaišo į kiekvienai pirčiai būdingą“kvapovaizdį“. Būtent jis ir nulemia norą pasilikti garinėje.
Vantos ir natūralios medinės sienos skleidžia malonų kvapą, kuris jau savaime atpalaiduoja.
Garinė pirties turi kvepėti karštu garu, medžiu, ir truputį – beržo vanta. Išskirtinėmis progomis pirtie papildomai aromatizuojama augalais ir jų ekstraktais. Pirties aromaterapija – ypatingas menas. Pirmai pradžiai naujam pirtininkui pakanka žinoti kelias pagrindines pirties aromaterapijos taisykles:
- Ant akmenų pilame tik gryną vandenį, o išskirtiniais atvejais ant nekarštų akmenų – ir žolių nuovirus (arbatas)
- Ant akmenų pilami nuovirai turi būti labai stipriai atskiesti
- Ant pirties sienų, ypač prieš pat užėjimą ar jo metu vanduo nepilamas
- Naudojame tik labai aukštos kokybės iš patikrintų šaltinių įsigytus kvapus bei eterinių aliejų mišinius
- Eterinių aliejų negalima pilti ant krosnies net praskistų vandeniu.
Tradicinėje liaudiškoje pirtyje dažnai naudojame įvairių medžių vantas bei žoles. Įkaitusios žolės ir kai kurių medžių vantos sukuria nepakartojamą atmosferą. Jei kvepiančių vantų neturite vienintelis geras pasirinkimas lieka eteriniai aliejai. Lietuviškos pirties akademija siūlu jums 4 pirties kvapų mišinius.
Bet kuriuo atveju kuriant ir keičiant garinės pirties mikroklimatą reikia prisiminti pagrindinę sveikos pirties taisyklė: ne visada daugiau ir stipriau yra sveikiau ir maloniau.
Taip pat skaitykite
Kaip daugiau sužinoti apie pirties mikroklimatą?
Pirties mikroklimatas
Kūno įšilimo faktoriai. Vandens garavimas ir kondensacija. Pirties garas. Ventiliacija. Pirties mikroklimato kūrimas ir koregavimas. Neklimatinės pirtys.
Mikroklimato valdymas
Praktinis mikroklimato stebėjimas ir jo koregavimo veiksmai: taisyklingas krosnies kūrenimas, garo pylimas, garinės vėdinimas, perkaitusios pirties aušinimas.
Ventiliacija
Garinės pirties ventiliacija yra sudėtingas trechrninis uždavinys, kurį iki šiol sprendžia kiekvienas pirties projektuotojas, statytojas ir pirtininkas. Ventiliacija valdo sunkiausiai suvaldomą pirties stichiją - orą. Be oro pirtyje negalime išbūti, tačiau jei jo pernelyg daug - nejaučiame šilumos. Kokia yra teisinga šilumos, drėgmės ir gryno oro proporcija? Toliau
Atsakymai į klausimus
Labas, 1965 m .rastinė pirtis 2,5x2,5x2 m. Kai lauke -10°C pastebėjau, kad viršuje temperatūra 80 ir daugiau, o apačioje - tik 20. Kodėl toks skirtumas? Kaip būtų galima apšiltinti kokius 3 apatinius rastus?
Rimas Kavaliauskas
2018-02-10, 21:01:18
Temperatūros skirtumas tarp garinės palubės ir grindų yra visada. Žiemą, kai pirties grindys įšala, jis dar padidėja. Galimas dalykas, kad tarp senos pirtelės rastų atsivėrė plyšiukai, per kuriuos karštas oras išeina (sienos viršuje) ir ateina (sienos apatinėje dalyje). Šaltas oras yra sunkesnis ir jis „guli“ apačioje tol, kol grindys bent kiek ženkliau nesušils ir jo nesušildys.
Šiuo atveju patariu visų pirma patikrinti garinės lubas ir sienų viršų - ten neturi būti jokių, net mažiausių plyšelių. Jei jie yra - užkaišykite. Tarp apatinių 3 vainikų maži plyšiukai net gali likti - jų įtaka nedidelė, jei viršus sandarus. Jei tai nepadės - galima būtų žiemą kūrenant garinę panaudoti 3-4 kW statybinį kaloriferį, kad jis per valandą - pusantros pašildytų grindis. Maudymosi metu, žinoma, šildytuvą reiktų išnešti. Kažką daugiau pasakyti nepamačius konkrečios situacijos yra sunku.
Koks rekomenduojamas temperatūrų skirtumas garinės "viršuje" ir "apačioje" ir kur būtų temperatūrų matavimo vietos- palubėje ir prie grindų ar garo pagalvės viduryje ir ties darbiniu plautu?
Rimas Kavaliauskas
2016-02-25, 16:47:22
Geriau, kad temperatūros skirtumo visai nebūtų. Tada sėdinčio žmogaus kojos šiltų taip pat kaip ir galva. Matuoti reiktų ties sėdinčio žmogaus pėdomis ir jo galva.
Norėčiau sužinoti ar galima pirties patalpas šildyti (šiltu oru) nuo pirties krosnelės.
Rimas Kavaliauskas
2016-01-06, 20:25:36
Žiūrint kaip tai darysi. Jei turite omenyje garinės oro tiekimą į gretimą patalpa pro skylę sienoje ar lubose - tikrai ne. Be kalbų. O jei modifikuosite pačią krosnelę taip, kad pro ją praeitų ortakis, kuriuo cirkuliuos gretimos patalpos oras - kodėl gi ne? Juk taip daroma židiniuose su kapsulėmis. Tik tai pakankamai techniškai sudėtinga. Paprasčiau ir gražiau įsirengti papildomą krosnelę (buržuiką).
Taip pat skaitykite
Pirties garas
Gero garo buvimas skiria gurmanišką garinę pirtį nuo sauso oro „džiovyklos“, žmonių vadinamos „sauna“. Įdomu, kad suomiai lygiai… Toliau
Vanojimo menas
Su vanta reikia elgtis pagarbiai ir jautriai, tada ji darys stebuklus. Vanta yra gyva, ji veikia ne tiek mechaniškai, kiek per… Toliau
Periodinio kurenimo krosnis
Tokia krosnis - tikra pirties karalienė. Masyvi, daug šilumos sukaupia, garantuoja gerą garą ir pirties išdžiūvimą po procedūrų.… Toliau
Pirties poveikis
Pirties poveikis yra toks daugialypis, kad jį sunku apibūdinti glaustai. Šiuolaikiniam žmogui svarbiau yra ne nusiprausti, o… Toliau
Ventiliacija
Garinės pirties ventiliacija yra sudėtingas trechrninis uždavinys, kurį iki šiol sprendžia kiekvienas pirties projektuotojas,… Toliau
Komentarai
Pastabos administratoriui
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“
Straipsnis turi 1 komentarą
Gintaras Kraujutis
2014-01-29, 17:12:52