Pušis

Pušis (lot. Pinus, rus. Сосна, angl. Common Scots pine, vok. Föhre)

Amžinai žalias spygliuotis, turintys aukštą dervų koncentraciją. Dėl šio priežasties mediena dega skaisčia geltona spalva ir pušis Europoje visur asocijuojama su atgimimu. Šio medžio deglais valydavo patalpas, naudodavo ir per Kalėdas. Konkorėžiai – vaisingumo simbolis.

Lietuvoje savaime auga viena pušų rūšis – paprastoji pušis (Pinus sylvestris), dar keliolika rūšių auginama parkuose ar želdiniuose.
Praktiškai tai švelnesnė vanta nei kadagio. Pušis – gyvybės ramybės, dvasios medis, labai palankiai veikiantis žmogų. Pušies galima ir nešutinti, tiesiog palaikyti šiltame vandenyje. Šaltame vandenyje patartina palaikyti, nes spygliai prisigeria vandens ir geriau išskiria aromatines medžiagas.
Pušį mūsų protėviai beveik visuomet siejo su amžinuoju gyvenimu, juk ji žaliuoja visus metus. Taip pat negalima nuvertinti ir tvirtos jos medienos.

Veikliosios medžiagos

Pušyje yra daug rauginių medžiagų, terpentino, dervų, krakmolo, eterinio aliejaus, karotino, В, К, Р vitaminų. Spygliai turi daug askorbininės rūgšties - vitamino C.

Pušies gydomosios savybės

• stiprina visus gydomuosius procesus;
• padidina organizmo atsparumą ligoms;
• padeda atgauti jėgas po sunkių dvasinių išgyvenimų ir ligų;
• išlaisvina nuo streso ir negatyvių energijų poveikio;
• gydo neurozes (nemigą, liūdesį);
• gydo sąnarių ir kaulų skausmus;
• padeda gydyti šlapimtakių infekcijas;
• padeda gydyti impotenciją;
• skatina medžiagų apykaitą;

Pušinės vantos nepatariama naudoti sergantiems širdies ligomis, alergiškiems žmonėms ar tiems, kurių oda yra jautri.