Šermukšnis

Šermukšnis (lot. Sorbus, rus. Рябина, angl. Rowan, vok. Mehlbeeren)

Lietuvoje savaime auga Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), yra ir kultūrinių, hibridinių veislių.

Šermukšnis mums dovanoja 3 rūšių vantas: lapų, žiedų ir uogų. Uoginės vantos puikiai tinka masažui.
Mūsų protėviai manė, kad šis medis paslaptingai veikia dvasias, vaiduoklius, klajojančias sielas. Šermukšnį visąlaik gaubė paslaptis. Manyta, kad jis saugo nuo mirtinų ligų ir plėšrių žvėrių. Keltai ir galai tikėjo, kad jis gali apsaugoti, ir per audrą slėpdavosi po jo šakomis. Mūsų protėviai manė, kad šio medžio kamieno šerdyje gyvena žemės žaibas. Taigi dangaus žaibas negali šermukšnio paliesti. Iš jo šakų druidai darydavo amuletus, kurie saugodavo ir gydydavo, ar stebuklingąsias lazdeles. Jie rekomenduodavo nešiotis šermukšnio uogų, siekiant apsisaugoti nuo demonų, ir degindavo jo žievę kaip savitus smilkalus. Buvo manoma, kad šio medžio dūmai skatina aiškiaregystę, nuojautą ir gebėjimą bendrauti su dvasiomis.

Šermukšnio gydomosios savybės

Padeda gydyti ginekologines ligas, frigidiškumą; • padeda gydyti nevaisingumą; • harmonizuoja kūno ir dvasios būseną nėštumo metu; • padeda gydyti hemorojinius mazgus; • padeda gydyti virškinimo organų susirgimus; • suteikia odai elastingumo; •išlaisvina nuo negatyvių energijų; • suteikia energinę apsaugą.