Saulius Davidavičius
Jūs esate čia: Namai » Kultūra » Pirtininkystė » Saulius Davidavičius
Interviu su Sauliumi Davidavičiumi specialiam 2-ojo Lietuvos vanojimo čempionato laikraščiui
Susipažinkime: Saulius Davidavičius – Pirmojo Lietuvos vanojimo čempionato nugalėtojas, Trečiojo tarptautinio čempionato finalininkas, tik per žingsnelį likęs nuo prizinės vietos (užimta IV vieta). Taigi, galima sakyti, vienas geriausių Europoje vantos meistrų. Gyvena ir dirba Vilniuje, pirtimi domisi maždaug 6 metus. Šiame čempionate dalyvauja kaip teisėjas. Saulius – išskirtinio kuklumo žmogus, nemėgstantis viešumo ir nedalinantis interviu. Bet mums jis visgi padarė išimtį...
Kas paskatino pernai dalyvauti Lietuvos vanojimo čempionate?
Pernai metų čempionate dalyvauti paskatino draugai. Pats tikrai nebūčiau pasiryžęs. Sutikau tik po ilgų įkalbinėjimų.
Kaip ruošeisi čempionatui? Ar lankei papildomas pamokas, žiūrėjai vaizdo įrašus, konsultavaisi, kūrei pasirodymo scenarijų ir t.t.?
Kadangi esu praktikuojantis pirtininkas, tai ypatingo papildomo ruošimosi nebuvo. Na, gal peržiūrėjau pora vaizdo įrašų. Tiesa, dar konsultavausi su LPA vadovu Rimu Kavaliausku. Ypatingo pasirodymo scenarijaus irgi nekūriau, tik pasistengiau tai, ką paprastai darau praktikoj, sutrumpinti, kad tilptų į pasirodymui skirtą laiką.
Kaip manai, kas buvo Tavo sėkmės paslaptis, kodėl tapai nugalėtoju?
Kokia sėkmės priežastis, man sunku pasakyti. Gali būti, jog tiesiog palankiai susiklostė aplinkybės. O galbūt gerai pasirodžiau todėl, kad pavyko atsipalaiduoti, vanojau be įtampos ir per daug negalvodamas, jog tai konkursinis pasirodymas.
Ką duoda tokie čempionatai – pirtininkams, žiūrovams, plačiajai visuomenei? Ar dalyvavimas Lietuvos ir Tarptautiniame vanojimo čempionatuose ką nors pakeitė Tavo gyvenime, požiūryje į vanojimą ir pirtį?
Didžiausia permaina ta, kad pradžioje iš esmės aš buvau prieš čempionatus ir prieš pirtininkystės vertimą sportu, bet po dalyvavimo nuomonę visiškai pakeičiau. Aš supratau, kad šis renginys skirtas ne tiek paprastam žiūrovui (kuriam aiškesnis ir suprantamesnis dalykas būtų, tarkim, Pirties diena), bet visgi labiau profesionalams ar žmonėms, bent minimaliai suprantantiems, ką daryti su vanta ir garu. Kaip ir bet kuriame sporte, kad būtų įdomu, žiūrovams irgi reikalingas bent šioks toks pasiruošimas, reikia išmanyti tos sporto šakos taisykles – net jei pats ir nelabai sugebėtum „žaisti tame pačiame lygyje“. O pirtininkams tai puiki proga susitikti kolegomis, pasidalint patirtimi ir, be abejo, gerai praleisti laiką. Iki dabar negaliu pamiršti tos atmosferos, kuri tvyrojo po Tarptautinio čempionato antrąją dieną, kai jau buvo praėję visi pasirodymai ir visi pirtininkai vanojo ir rodė, ką moka, savo malonumui! Žodžiais to neišsakysi! Dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad, mano supratimu, pirtininkui tokie čempionatai, padeda susidėlioti savo žinias „į lentynas“, palyginti save su kitais, pats dalyvaudamas sužinai, ką darai blogai, ką gerai, ką kiti daro kitaip nei tu, pamatai, ką gal reikėtų patobulinti. Žiūrėdamas į kolegų darbą, gali rasti ką nors naujo ir įdomaus, gali pamatyti jų klaidas ir žinoti, ko ir kaip nereikia daryti. Ir nors visuomenei ar paprastam žiūrovui tokie renginiai gal nėra tiek įdomus kaip profesionalams, bet manau, kad jie atlieka puikią šviečiamąją ir auklėjamąją misiją, parodydami, kad vanojimas nėra daužymas vantomis, kad procedūra turi būti ir estetiška, ir saugi, ir maloni. Daugelis pamačiusių, kaip dirba profesionalai, tikrai supras, kad tam reikia ir įgūdžių, ir supratimo, kad bet kaip vanoti negalima, todėl pirty būtinai turi būti pirtininkas. Taigi tokie čempionatai padeda ugdyti ne tik pačius pirtininkus, bet ir jų klientus. Manau, gera idėja čempionato pasirodymus papildyti žiūrovams skirta programa. Tai leis žmonėms ne tik geriau įsivaizduoti, kas vyksta čempionato kabinoje, bet ir parodys, kiek daug įvairių ir įdomių dalykų galima nuveikti pirtyje. O žmonės, kurie kartą pabandė tikros geros pirties malonumų ir patyrė, ką reiškią profesionalo atliekamos procedūros, tikrai nesileis pirtyje lupami, kepinami ar kitaip kankinami.
Šiame čempionate dalyvauji kaip teisėjas. O kodėl ne kaip dalyvis? Ar ateityje dar norėtum dalyvauti panašiuose čempionatuose?
Šiame čempionate dalyvauju kaip teisėjas, nes tai man vėl kažkas naujo! Naujas iššūkis, nauja patirtis. Lietuvos čempionate daugiau nedalyvausiu, nes manau, kad yra daug pirtininku kuriems dar reikia pasirodyti. O tarptautiniame tikriausiai ne, nes tai yra naujų čempionų reikalas... na, nebent sukurčiau kažką laaabai naujo ir užsinorėčiau pasidalinti su kolegomis.
Žmogui, kuris niekada nėra patyręs vanojimo, nelengva paaiškinti, kas tai yra, koks jo tikslas ir ką tai duoda? Kaip vanojimą apibrėžtum Tu?
Žmogui, kuris nė sykio nepatyrė vanojimo, visų pirma pareikšiu dėl to užuojautą. O po to rekomenduosiu tai išmėginti, bet pas tikrai profesionalų pirtininką. Nes yra labai daug žmonių, kurie manosi esą pirtininkai, o po to tenka jų klientus gydyti nuo pirties baimės. O jei reikia teorinio apibrėžimo, sakyčiau, jog vanojimas yra (ar bent turėtų būti) masažas garu, naudojant vantas ir kitas pagalbines priemones.
Ar imdamas į rankas vantas visada turi planą, ką darysi, ar pasikliauji intuicija ir pradėdamas vanojimą nežinai, kaip jį užbaigsi? Kas šiame procese svarbiausia: technika, psichologija, empatija, geras procedūros scenarijus, žmogaus fiziologijos išmanymas, kūrybingumas ar dar kas nors?
Imdamas į rankas vantą aš šiek tiek jau turiu idėją, ką darysiu, nes išsiklausinėju žmogų apie jo patirtį pirty, sveikatos būklę (nes man kaip draugaujančiam su medicina tai yra svarbu), tai, ką jis mėgsta ir ko ne, tada jau yra šioks toks scenarijus, bet tai yra tik 50% vanojimo, nes visa kita pasako žmogaus kūnas pirty, garas ir begalybė kitų faktorių, kuriuos sunku numatyti. Tačiau visad pagrindinis faktorius yra žmogus, gulintis ant plauto. Taigi kiekvienas vanojimas yra kitoks ir nepakartojamas!
Kas Tau yra didžiausi mokytojai, autoritetai, įkvepėjai?
Pirmieji įkvepėjai ir mokytojai, be abejo, Rimas ir Egidijus, iš jų pirmųjų sužinojau, kaip laikyti vantą ir ką su ja reikia daryti. Be abejo, kad V. Liachovas yra tas žmogus, kuris labai daug man davė kaip pirtininkui! Tiek teoriškai, tiek praktinėm žiniom, kaip elgtis pirty. Bet labiausiai vertinu tai, ką iš jo sužinojau apie dvasinius pirties aspektus. Yra dar gausybė kitų žmonių, padariusių man įtaką, tiek susijusių su pirtim, tiek visai su ja nieko bendro neturinčių, bet apie juos gal kitą sykį.
Kokias matai pirtininkystės perspektyvas Lietuvoje ir ne tik?
Ar kas nors gali įsivaizduoti, kad žmonės nuomotųsi tik masažo kabinetą, be masažuotojo? Manau, kad ne! Taigi tikiuosi, kad ateity tas pats bus ir su pirtimi. Tikiuosi, kad pagaliau įsitvirtins supratimas, jog pirty turi buti pirtininkas profesionalas, kuris žino, ką ir kaip daryti, kad pirtis žmogui ne kenktų, bet priešingai – neštų sveikatą kūnui ir skaidrintų jausmus.
Pastabos administratoriui
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“