Darbas su medžiais pirtyje

Į šį seminarą pakvietėme pirtininkę Anitą– ūkininkę iš Agluonos, 5 vaikų mamą aistringą pirtininkę ir laimingo gyvenimo meistrę.

Jos veidą visad nušviečia šypsena, o ypač tada, kai ji pasirengusi atlikti pirties procedūras. Pirtyje Anita naudoja savo pačios pasigamintas tradicines darbo priemones: garo vėduoklę, medžių kamienų nuopjovas, dirbinius iš žievės ir lapų. Jie skirti darbui paįvairinti ir suteikti žmogui ypatingą nuotaiką, o taip pat perduoti medžio  energiją. Šiuo požiūriu Anita yra tikra latviškos pirties mokyklos atstovė.

Seminaras įvyko kovo 20 d., Miško oazės pirtyje (Lamatų viensėdis, Karsakiškio sen., Panevėžio raj.).

Mokymo programa

Susitikimo su Pirties akademinos studentais proga Anita parodė sudėtingą ir turiningą progrąmą. Kadangi seminaro laikas sutampo su pavasario lygiadieniu, ji atliko proginės - ritualinės pirties procedūrą. 

• Darbas su medžiais. Teorija.
• Masažo su medžio nuopjovomis praktika.
• Darbas su medžiais. Praktika lauke.
• Ritualinė pirties procedūra, vedama Anitos.

Kadangi seminaras atitinko proginės - ritualinės pirties kriterijus, be to, kursų vadovas Rimas Kavaliauskas perskaitė įvadą į Rityualinę pirtį, jis Pirties meistriškumo kursų studentams buvo užskaitytas kaip mokomasis Proginės pirties seminaras.

Atsiliepimas apie medžių seminarą

Motina, pilkoji Žemele, maitintoja,
Tu suteik man savo jėgos,
Tu išlaisvink mane nuo vargų,
Nuo sielos apmaudo baisaus,
Nuo kentėjimo skaudaus,
Nuo negandos ir nuo nelaimės,
Suteik man miegą, užmaršties ramybę,
Suteik man išminties, romumo.

Tokiu kreipiniu į Žemę tikimasi atsikratyti susierzinimo, jaudulio, nerimo, baimės. Tokiu kreipiniu basomis ant sušalusios, sniegu padengtos žemės buvo kreipiamasi į Žemę Lygiadienio pirtyje.

2011 metų kovo 20 dieną Latvijos pirties meistrė Anita Reščenko vedė ritualinės pirties seminarą. Ši nepaprastai nuoširdi moteris turi kaimo sodybą „Žemuogių krantai“ Latvijoje, Latgaloje Agluonos regione prie Ilzos Geranimovos ežero. Ji organizuoja įvairias ritualines pirtis: braškių, beržų, medžių, gėlių, vaisių, šieno, spygliuočių ritualus.
Pagrindinė pirties tema skirta medžiams, jų galioms ir pritaikymui pirties procedūrose.

Pradžioje vyko mokymasis bendrauti su medžiais, pažinti juos, suvokti jų gydomąsias galias. Anitos vedami kreipėmės į ąžuolą, drebulę, eglę, obelį, beržą, alksnį, pušį, lazdyną, uosį, gluosnį. Meistrė mokė kreiptis į medžius Anastasijos iš V. Megre knygų maldelėmis kaip į dievybes. Seminaro pabaigoje gavome mokomąją medžiagą, kurioje pateiktos šios maldelės, informacija apie medžių gydomąsias savybes. Susivienijimo su gamta kelionę baigėme prie ąžuolo. Ten laukė staigmena – karšta medžių pumpurų arbata ir Anitos sugalvotas pyragas, skirtas organizmui praturtinti pirties procese (pyrago receptas skelbiamas interviu su Anita).
Antrojoje dalyje vyko pirties pagalbinių priemonių gaminimas iš šakelių, beržo tošies. Pynėme beržo šakelių kasą, kurią naudojome masažo metu. Iš trumpesnių šakelių mezgėme mazgą – kempinę pirčiai. Iš beržo vantos šakelių rišome širdelę. Ją vanojimo metu galima dėti ant širdies, širdies darbui gerinti. Iš medienos atraižų gaminome pirties kepurę ir vėduoklę pirties garui vaikyti, iš uosio šakelių kūrėme amuletus automobilio apsaugai, iš beržo tošies pynėme rangę, kurią patrynus tarp rankų, šios sušyla. Beržo tošies geltonoji pusė šildo, baltoji – dezinfekuoja. Uosio šakelės gelbsti nuo kraujavimo.
Anita mus mokė masažo, pasitelkiant įvairias medžių dalis: pliauskas, ritinėlius, šakeles, konkorėžius. Prieš masažą lauke prausėmės sniegu. Pats masažas atrodė gan baugiai, bet patyrus savo kūnu, tapo netgi labai malonus, gaivinantis. Vienas minusas – lieka nemažai šiukšlių. Anita rekomendavo esant šiltam orui, atlikti jį tiesiog gamtoje. Išvengiama šiukšlių ir kartu gaunama daugiau energijos iš gamtos. Šis masažas ypatingas ir tuo, kad jame, galima sakyti, dalyvauja visi pojūčiai. Garsas, kvapas, lytėjimas, skonis (geriama sula, ragaujami medžių pumpurai), gal regai dėmesio mažiau (apskritai, nežinančiam geriau nematyti didesnių masažo priemonių).

Pirtyje buvo išbandyti mūsų “rankdarbiai”. Pradžioje ragavome pumpurų, šakelėmis valėmės dantis, tradiciškai dalijomės linkėjimais, garą “vaikėme” pačių pasigamintomis vėduoklėmis. Antro užėjimo metu lepinomes šaldytomis braškėmis, tepėme jomis veidą, draugiškai trynėme vienas kitą druska, pasitelkdami šakelių kempinęs. Pasikaitinę ėjome basomis į lauką ir ritualine malda kreipėmės į žemę (aukščiau cituotas kreipimasis). Per pertraukėlę ir vėliau pirtyje Anita demonstravo savo vanojimo metodiką. Pabaigoje prausėmės užkalbėtu vandeniu, tepėme drėgną kūną Anitos paruoštu aliejumi su medžių pumpurais. Gydomojo aliejaus kaukei leidome susigerti gryname ore, kad geriau susigertų naudingos medžiagos ir kūnas prisipildytų gamtos energija.

Pabaigoje R.Kavaliauskas pravedė teorinę ritualinės pirties mokymų dalį.
Šis seminaras man padarė labai didelį teigiamą įspūdį, atgaivino fiziškai, dvasiškai ir emociškai bei vėl sugrąžino susidomėjimą pirtimi.
 

Rasa Šukienė, moksų daktarė, visuomeninė seminaro stebėtoja