Uždaryti

Pentti Tuohimaa

Jūs esate čia: Namai » Kultūra » Tyrinėjimai » Pentti Tuohimaa

Tamperės universiteto anatomijos profesorius, buvęs Tarptautinės dūminės pirties draugijos pirmininkas.

Kaip seniai Jūs lankotės saunoje?

Kiek prisimenu save nuo vaikystės – sauna mane lydėjo visada. Ją labai mėgo mano tėvai ir mane dažnai vesdavosi į viešąją pirtį Helsinkyje. Būtent iš ten kyla ankstyviausi mano saunos prisiminimai. Tais laikais (50-aisiais metais) dauguma suomių neturėjo individualių pirčių ir noriai lankydavosi viešosiose. Dabar dauguma jų jau uždarytos. O gaila – didelėse pirtyse garas paprastai būna geresnis. Dar prisimenu mūsų vasarnamį – jis stovėjo didelio ežero saloje ir ten ant kranto taip pat buvo sauna. Ten buvo nuolatinio kurenimo geležinė krosnelė ir ji visada būdavo šilta. Tai mes, vaikai nuolatos įbėgdavote ten pasišildyti, kai sušaldavome besimaudydami ežere. Dabar aš suprantu, kad vaikystės įspūdžiai yra labai svarbūs.

O kaip pirmą kartą patekote į dūminę pirtį?

Pirmą kartą į dūminę pirtį patekau 7-ių metų. Tuo metu dūminės pirtys buvo jau beveik visai išnykusios. Greitai modernėjančios Suomijos gyventojams dūminė pirtis priminė skurdą ir praeities kaimo vargus, todėl jas naikino arba perstatydavo. Visi norėjo turėti šviesias pirtis su naujomis krosnelėmis. Tačiau man dūminė pirtis labai patiko, įsiminė nepakartojamas jos kvapas. Mano tėvai taip pat manė, kad dūminė pirtis yra ypatinga. Dar prisimenu, pagalvojau, kad kada nors būtinai turėsiu tokią pasistatyti.

O kuo ypatinga dūminė pirtis?

Visų pirma savo gaiviu oru. Čia visada užtenka oro – gali joje sėdėti tiek, kiek norisi ir nesijausti pavargęs. Loyly (garas) yra kvapnus ir minkštas, jis būna karštesnis ir drėgnesnis, nei paprastoje pirtyje ir ateina pamažu, glamonėdamas visą kūną. Sėdėdamas dūminėje pirtyje gali gerai jausti visas garo poveikio stadijas, skanauti jį kaip gerą vyną. Savoje žinovų kompanijoje mes visada kalbame apie pirties garo kvapo puokštę – ji susideda iš aiškiai išreikšto dervos, dūmų ir sunkiai nusakomo saunos kvapo. Didžiulę reikšmę turi garo jonizacija – dūminėje pirtyje vyrauja anijonai, o tai labai gerai mus veikia. Labai svarbios ir malkos, kuriomis kurenama pirtis, kiekvienas pirties šeimininkas palaipsniui išvysto savo sunkiai pakartojamą metodiką, naudoja skirtingų rūšių malkas. Šaip temperatūra dūminėje pirtyje yra žemesnė, ji nevargina sausu troškiu karščiu.
Nekartojama dūminės pirties estetika, ji tuo gražesnė, kuo paprasčiau pastatyta. Langeliai maži, dažnai vienintelė anga, pro kurį matai pasaulį yra reppanen – ventiliacijos anga. Dažnai sėdėdamas pirtyje pro ją stebiu mišką ir matau tokias detales, kurių paprastai neįžvelgiu. Pasaulis yra visai kitoks, kai į jį žvelgi iš dūminės pirties. Modernioje pirtyje niekada nepatirsi tokio estetinio jausmo. Dar galima pasakyti, kad dūminė pirtis sujungia mus su praėjusiomis kartomis. Jos pagrindinė konstrukcija išliko tokia pati per tūkstančius metų. Čia Šiaurėje žmonės be pirties nebūtų išgyvenę, jie yra dėkingi pirčiai už galimybę čia gyventi. Sauna – tai mūsų gyvenimo istorija. Ji sujungia mus su mūsų religiniu paveldu, tai vieta, kur mes nekalbame, tik pajuntame harmoniją su aplinkine gamta, su kuria esame ypatingai sujungti.

Daug kalbate apie loyly – stebuklingą pirties garą. Ar žinote kokių nors jo užpylimo paslapčių?

Dažnai sakoma, kad garas „užmetamas", tai yra vanduo staigiai pilamas ant įkaitusių akmenų. Tai sukelia šoką akmenims ir šoką pirtyje besikaitinantiems žmonėms. Šiuo metu vis labiau grįžtame prie idėjos, kad vanduo turi būti pilamas pamažu, kad garas gimtų giliai krosnyje ir mus pasiektų pamažu, gerai įkaitęs. Tada jį gali skanauti kaip seną vyną, džiaugtis visais jo niuansais. Tačiau daug kas priklauso nuo situacijos – jei reikia sušilti greitai, akmenis šlakstome gausiau – taip greičiau sušylame.

Visi pirties mėgėjai žino, kaip teigiamai sauna veikia mūsų kūną, o kaip ji paveikia mus psichologiškai?

Seniau, o ir dabar sauna atpalaiduoja žmogų, ypač po sunkios įtempto darbo savaitės. Ji leidžia jam pamišti kalnus rūpesčių, kasdienybės problemų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Yra gražus suomiškas posakis, kurį net užrašiau virš savo mėgstamiausios pirties durų: „kai užgroja juodieji saunos vargonai, tu pamiršti dienos rūpesčius".


Ar yra Suomijoje šventinės saunos su ypatingais papročiais?

Išsiskiria Kalėdų ir Vasarvidžio (Joninių) saunos. Tomis dienomis saunoje privalo apsilankyti visi be išimčių. Jei nepasikaitinai saunoje – Kalėdos tau neprasidėjo arba tu neturi vasaros. Tos šventinės saunos niekuo neišsiskiria iš kitų, nebent tik tuo, kad privalomas išsipėrimas vantomis.
Kalėdų sauna prasideda 24 dieną 4-5 val. Po pietų, kad po jos visi dar suspėtų susėsti prie stalo – taip prasideda Kalėdų šventimas. Kalėdos pas mus paprastai prasideda tarp 6 ir 8 valandos, kad vaikai spėtų pasidžiaugti kartu su suaugusiais. Iš tiesų kiekviena šeima Suomijoje turi savas saunos tradicijas, kurios gali skirtis. Mes net sakome „vihtaminen", tai yra – vanojimo menas, įvairiose krašto srityse vanojama skirtingai.

Regis, drąsiai galiu pavadinti jus laimingai vedusiu. Ar saunos lankymas tam turi įtakos?

Mes su Annuka manome, kad sauna yra mūsų gyvenimo dalis. Mes turime eiti į sauną kiekvieną dieną. Kai buvome Vokietijoje – aiškiai supratome, kad pirties mums reikia kaip duonos kasdieninės. Mums teko susirasti ten visuomeninę pirtį ir joje lankytis, nežiūrint to, kad jos kokybė ir lankytojų elgesys neatitiko mums įprastų normų. Savoje pirtyje su žmona mes nepratariame nė žodžio ir puikiai suprantame vienas kitą. Dabar mes einame į sauną kiekvieną dieną. Mieste paprasčiau – mūsų bute, kaip daugumoje kitų yra nedidelė šiuolaikinė sauna su elektrine krosnele. O štai sodyboje, kur metams bėgant praleidžiame vis daugiau laiko pirties kūrimas užima po kelias valandas per dieną. Tiesą sakant daugumą likusio laiko užima malkų paruoša. Visas kitas laikas skiriamas valgiui ir miegui. Taigi galima sakyti, kad mūsų gyvenimas skirtas saunai.

Esate Tarptautinės dūminės draugijos pirmininkas. Kaip kilo mintis sukurti tokią draugiją?

Draugijos idėja kilo trims draugams sėdint dūminėje pirtyje. Aiškiai jutome, kad dūminė pirtis yra labai svarbi ir nepelnytai pamiršta, be to labai greitai nykstanti. Supratome, kad reikia kažką padaryti, kad nebūtų prarasta per šimtmečius sukaupta dūminės saunos patirtis. Iš pradžių pradėjome neoficialią veiklą – lankėme išlikusias dūmines pirtis, kalbėjomės su jų savininkais, kai kuriuos drąsinome, davėme patarimų. Labai greitai mes supratome kad svarbiausia yra saunos atsparumas gaisrui. Mes visiškai nenorėjome, kad mūsų ekspertų įvertinta pirtis kitą savaitgalį sudegtų. Kol kas taip dar neatsitiko... Pamažu tai virto nuolatine dūminių pirčių įvertinimo praktika, o Draugija buvo įsteigta oficialiai. Jos pagrindinis tikslas – atkurti dūminės pirties kultūrą ir tradicijas, mes padedame žmonėms, norintiems pasistatyti dūmines pirtis, be to tai darome nemokamai. Aš esu išsiuntinėjęs labai daug savo pirties piešinių. Be to, mes nuolat organizuojame kursus norintiems daugiau sužinoti apie dūminę pirtį. Šios veiklos, trunkančios jau 10 metų rezultatas – apie 50 000 šiuolaikinių dūminių pirčių. Žinoma, mes nieko neturime prieš modernias pirtis, kurių Suomijoje yra daugiau kaip 500 000, tačiau manome, kad dūminė pirtis yra labai didelė atrakcija turistams. Jeigu prieš 50 metų tik patys vargingiausi suomiai maudydavosi dūminėse saunose, tai dabar ta yra turtingųjų privilegija.

Ar jūsų suteiktas saunos įvertinimas yra oficialus?

Mes esame kultūrinė organizacija ir visų pirma rūpinamės tradicijų išsaugojimu. Oficialūs leidimai yra pirties savininko rūpestis. Tarp kitko, priešgaisrinės saugos organizacijos neturi metodikos, kaip įvertinti dūminės pirties daugumą ir mes labai dažnai konsultuojame jų specialistus. Visi mūsų ekspertai, galintys vertinti pirtis kiekvienais metais turi pabaigti tam tikrą kvalifikacijos palaikymo kursą, kurio metu sužino šviežiausias naujienas ir vertinimo metodikos pasikeitimus. Buvo atvejų, kai reikalavimų kartelė buvo pakeliama taip aukštai, kad beveik jokia pirtis negaudavo sertifikato. Tuos kriterijus taisydavome, nes nenorėdavome sukelti pirčių savininkų nusivylimo.

Ką dar veikia jūsų Draugija?

Mes organizuojame saunaretki – pažintines sekmadienio keliones į įdomias vietas ir pirtis, kartą per metus surengiame Dūminės pirties kongresą. Dar švenčiame Saunos ramybės dieną, kurios metu skelbiame universalius Saunos ramybės priesakus. Tačiau daugiausia konsultuojame, rašome straipsnius. Esu išsiuntinėjęs labai daug savos pirties piešinių, daugelis žmonių ją nusikopijavo. Jaučiame, kad Suomijoje pasibaigė modernizacijos etapas, žmonės vis labiau domisi senosiomis tradicijomis ir technologijomis. Tarkim dūminės pirtis vėl tapo populiari vestuvių ceremonijos dalis, kaip ir senais laikais. O tos tradicijos mus pasiekia dar iš mitinių Kalevalos laikų...

Su svečiu kalbėjosi Rimas Kavaliauskas
Tampere, 2005 ruduo. 

Taip pat skaitykite


Taip pat skaitykite

Suomijos saunos draugijos pirtis

Suomijos saunos draugijos pirtis

Suomijos saunos draugija buvo įkurta 1937 metais. Iš pat pradžių ji buv suplanuota kaip „elitinė" saunos mėgėjų ir… Toliau

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

Užduokite klausimą

Prisijunkite ir klauskite pirties žinovų ir pirtininkų.

Renginiai

II-oji tarptautinė vanojimo konferencija

2019-11-30
Visos vietos užimtos.
Uosio g. 20, Neveronys, Kauno r., Kaunas
II-oji tarptautinė vanojimo konferencija

 Pentti Tuohimaa paskaitoje
Pentti Tuohimaa veda Dūminės pirties seminarą

Pentti pirtis
Pennti prie savo mėgiamos saunos durų

Pentti kurena krosni
Pentti kurena dūminės pirties krosnį

Pentti pirtyjePirties akademijos studentai ekskursijos Suomijoje metu