Improvizacinės muzikos, šokio, pirties ir susitikimo vakaras

2007 m. lapkričio 11 d., 15 val. Jazzhotel vila

 Į penktąjį pirties ir muzikos vakarą buvo pakviesti išsiilgę laisvos minties, šviesos, kažko kitko, gal neįvardinto dar, kas gaivintų, įkvėptų, patrauktų, kviestų - kopti i aukštumas arba atvirkščiai - apsižvalgyti aplinkui, pastebėti mažus dalykus šioje gražioje planetoje; kurti savo realybę sąmoningai, atsakingai ir džiaugsmingai.
Susitikime - Raimyst - kompozitorius Raimondas Rašpoliauskas - keliautojas po garsų ir pasąmoninių vaizdų pasaulį, savo muziką spalvinantis įvairiais egzotiškais instrumentais, ir žmona Neringa, atsiliepianti į garsų dvelksmą bei spindesį šokiu. Raimyst kilęs iš Šiaulių , kur gyvena su žmona Neringa ir sūnumi Vėju. Kaip pats teigia, šeima ir gamta yra didžiausi įkvėpimo šaltiniai. Apie save Raimondas sako: „..mėgstu Tylą, iš kurios ateina garsai, jausmai, formos ir vėl ten pat sugrįžta. Tai laiptai, vedantys į landšaftinius pasąmoninius pasaulius, kuriuose tūno pasislėpę dieviški Kūrėjo atspindžiai ir kantriai laukia ieškotojų. Tai galima įvardinti vienu žodžiu - KŪRYBA.
Pokalbiams su Tyla, vienas iš seniausių ir subtiliausių instrumentų yra fleita. Jos garsai dar vadinami meilės garsais, lengvai įvedantys į meditatyvines būsenas „kas aš esu". Tie garsai neturi nei laiko, nei stiliaus ar kitokių įforminimų. Jie tiesiog yra erdvėje, ateinantys iš 7 apvalių fleitos skylučių.
Naudoju Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų fleitas, Indijos bansuri, taip pat Filipinų, Japonų, Lietuvių fleitas bei skudučius. Etniniai Azijos styginiai instrumentai ''Saz'',''Tambur'',''Koto'' su perkusijom, originaliais sintezatoriaus ir gamtos garsais praturtina kelionės įspūdžius.
Taipogi žmona Neringa mano garsų pasaulį bando nuspalvinti ir išreikšti kūno kalba, pasikliaudama intuicija ir vidiniu vedliu."

Šiuos paminėtus instrumentus ir galėjo išgirsti susirinkusieji, o taipogi šamanų būgno garsus ir lyg pavasarinį atsinaujinimo dvelksmą - pianinu atliekamus kūrinius.

Pirmiausia susirinkusieji buvo pakviesti atsigaivinti imbiero arbata su citrina, ir išsyk vyrų grupė su pirtininku Egidijumi iškeliavo į laukiančią dūminę. Likusieji, tarp jų ir atlikėjas, klausėsi aromaterapijos ir kvapų paslapčių, kuriomis dalinosi šios srities tyrinėtoja Laimė Kiškūnė. Įspūdžiai daugumai - nepakartojami. Pagaliau sugrįžę vyrai užleidžia garinę moterims ir lieka pabendarauti su Raimondu. Galop visa dalyvių grupė susėda vakarienei, kurią su didžiu pasišventimu Iraida ruošė nuo šeštadienio popietės.

Muzika ir šokis atitraukė dauguma nuo kasdienybės minčių - į šviesos puoselėjimą savo gyvenime, į garsų kalbą, poveikį, gydymą. Pabaigoje - Raimondo ir Neringos neplanuota ir neaptarta improvizacija, apvainikuojanti susitikimą darna ir harmonija, taipogi apdovanojusi susirinkusius priminimu apie tylos skambėjimą, mintis, žodžius, garsinę informaciją, kurie supa mus ir daro įtaką mums patiems ir aplinkai.

Keletą ankstesnių kūrinių galima išgirsti paspaudus nuorodą:
http://www.myspace.com/raymist
http://grotuvas.ore.lt/grupe.php?id=180

Šiuo metu Raimondas rengia solinius projektus, važinėja pagroti į Norvegiją, Angliją, Lenkiją, Prancūziją. Bendradarbiauja su režisieriumi V.V. Lansbergiu, kuria muziką filmams.

Susitikimo svečiai dalyvavo unikalioje dūminėje pirtyje ir turėjo galimybę tiesiogiai padiskutuoti su kompozitoriumi muzikos, būties, kūrybos ir kt. dominančiomis temomis.

Pirtis

(ištrauka iš Rimo Kavaliausko, PIRTIES AKADEMIJOS eksperto staipsnio žurnalui „Geras skonis")
„Kita mūsų aplankyta pirtis yra netoli Vilniaus – 24-jame kelio Vilnius – Druskininkai kilometre. Prie nedidelio Meduvio ežero, pušyne, prisiglaudė naujai perstatyta vasarvietė. Dabar čia – viešbutis gamtoje Jazzhotel. Jo svečiai turi unikalią Lietuvoje galimybę pasidžiaugti išskirtine dūmine pirtimi. Pastatyta ji pagal originalų projektą, siekiant kuo labiau išryškinti natūralių gamtinių medžiagų grožį. Statinys ręstas su senovišku dosnumu statybos medžiagai, ąžuolo atriekta iš širdies, statyta šimtmečiams. Kiekviena pirties siena – tai 3 stori maumedžio rastai ant didžiulių pamatinių akmenų. Pirties stogą remia gumbuoti medžių kamienai, o viduryje stūkso masyvi akmenų krosnis. Jos apačioje žioji atvira pakura, o viršų gaubia dūmų surinktuvas su kaminėliu. Didžioji dūmų dalis kūrenant iškart ištraukiama lauk. Tačiau garinėje jų lieka pakankamai ir pirtis įgauna puikų aromatą.
Pirmas „užėjimas" į šviežiai iškūrentą pirtį gali būti palygintas su daug kuo – vieniems jis primins prabangaus ką tik išleisto albumo atvertimą, kitiems – atkimštą korekcinio vyno butelį, dar kažkam - išsivoliojimą pirmame žiemos sniege. Visos asociacijos susiję su uosle, lytėjimu, ypatinga gaiva, šventiška nuotaika, gerų pasikeitimų lūkesčiu. Jazzhotel pirtyje jums pasirodys, kad peržengėte gero kino filmo ekraną ir atsidūrėte kažkur toli toli ir seniai seniai, kai žemėje dar gyveno nykštukai, troliai ir elfai. Paslaptingoje prietemoje šmėžuoja kažkokie pavidalai, o pati pirtis, regis, lėtai lėtai alsuoja kaip didelė labai rami ir labai savimi pasitikinti būtybė. Jūsų draugai nejučiom išsislapsto erdvios pirties kampeliuose, tyla kalbos. Ši garinė, kaip jokia kita, nuteikia apmąstymams.
O štai kažkas nutarė garo užpilti. Kad tai padarytum, turi žengti iš savo kampo į simbolinį pirties centrą ir stoti lyg prie didelių juodų vargonų pulto. Akmenų krūsnis atvira iš visų pusių ir sprendimas, kur pilti vandenį priklauso tik nuo jūsų. Pirmas kaušas. Antras. Krosnis atsiliepia lėtai, tarsi nenoriai. Tačiau šiame lėtume jaučiasi galia. Garas ateina palengva, didelis garinės tūris jį „amortizuoja" ir sėdintys draugai net nepajunta iš kurios pusės juos pradeda supti kaulus atpalaiduojantis švelnus karštis. Užteks. Sėdatės į savo vietą ir atsiduodate palaimai. Laikas trumpam sustojo – jūs pirtyje...
Ponas Nikolajus, sumanęs pastatyti šią pirtį, sąmoningai neįvedė į ją vandentiekio. Kiek reikia – prinešama rankomis. Kaip senais laikais. Kuo mažiau technikos – tuo patikimiau. Kiek yra – tiek ir užtenka. Beje, Nikolajus moka nuostabiai perti ir masažuoti, todėl jei pasiūlys – neatsisakykite. Pats išbandžiau ir galiu tik galvą nulenkti prieš jo sugebėjimą gerai nuteikti žmogų, suteikti jam ne tik fizinį, bet ir emocinį pasitenkinimą, kai subtilus vyriškas jumoras išsklaido paskutinius šešėlius, dengiančius jūsų veidą ir po visų procedūrų, netikėtai gavus karšto vandens kubiliuką ant galvos, jums norisi tik šypsotis, nes nieko kito jūs ir nebegalite.
Po šitokių pirties malonumų taip ir traukia išsitiesti prieš židinį ar tiesiog pasėdėti su gerais draugais prie puodelio arbatos. Tai padarysite sausame šiltame priepirtyje arba, jei nutarsite likti viešbutyje – jo svetainėje, prie liepsnojančio židinio.
Kaip jau supratote, aš beveik įsimylėjęs Jazzhotel pirtį. Nes yra už ką. Kas joje buvo, mane supras. Kiekviena pirtis yra mažas stebuklas, o ši – ypač."