Žiemos diena „Slėnio" pirtyje

Ši trumpa šeštadienio išvyka į kempingo „Slėnis" pirtį paliko didelį įspūdį jos dalyviams ir ypač dalyvėms. Norintys tai patirti patys gali tai padaryti.

Atvažiavome sningant ir nustebome radę puikiai nuvalytą siaurą keliuką, vedantį link romantiško jaukaus viešbutuko. Iki pirties dar buvo likusi beveik valanda, tad mus pakvietė išbandyti natūralią čiuožyklą ant Galvės ežero. Ir pačiūžas pasiūlė! Keli drąsesni draugai nieko nelaukę persiavė ir pasileido ledu. Kiti varvino seilę, o kad laikas neprailgtų gurkšnojo karštą vyną. Jį paslaugūs kavinės barmenai atnešė laiptais žemyn iki pat čiuožyklos. Čiuožti lauke, tai ne tas pat, kaip ledo arenoje. Galite patys įsitikinti! Tikras gnaibantis šaltukas, apšarmoję medžiai, tolumoje boluoja Trakų pilis.

Ištuštinę stiklus ir pakankamai pasigrožėję čiuožėjais, kilome laiptais atgal. Mus jau pakvietė į pirtį.

Sužvarbusius nuo ežero vėjo ir sniego pasitiko kvapni priepirčio šiluma. Akmens dekoras, mediniai masyvūs baldai, liepsnojantis židinys su besišypsančia vario Saulute, kalvystės dirbiniai ant sienų - visa tai nuteikė atpalaiduojančiai ir šventiškai.

Prie mūsų netrukus prisijungė draugai, ypač laukėme Rimo. Beveik visiems tai turėjo būti pirmoji „tikros" pirties patirtis. Tačiau kiekvienas turbūt laukė skirtingų dalykų. Buvau tikra, kad Rimas kiekvienam parengs asmeninę pirties procedūrų programą, ir nesuklydau.

Į garinę buvome pakviesti visi kartu. Termometras rodė ne daug - tik 55 laipsnius. Buvo maloniai šilta, susėdome pusračiu. Mūsų pirties „vadovas" paėmė didžiulį pajuodusį medinį samtį ir įspėjo pavaišinsiąs mus pirmuoju garu. Sušnypštė akmenys ir štai kaitra ėmė leistis ant mūsų. Bendras pirmasis prakaitavimas mus lyg suartino: daugiau ar mažiau pažįstami pasijutome bendro reikalo dalyviais, atsipalaidavome. Išmušus pirmajam prakaitui, ėjome į poilsio salę prie liepsnojančio židinio.

Kol vieni ilsėjosi, kiti grįžome į pirtį, kur vienas kitą masažavome dar neaptirpusiu medumi. Šmaikštuoliai bandė jo palaižyti. Medaus masažo pojūtis jaukioje tamsios garinės prieblandoje yra išties labai įspūdingas. Pirmieji išteptieji vėliau tepė kitus.

Kiti sėdėjo ir prakaitavo - medus skatina kokybišką prakaitavimą.

Po kurio laiko, apdžiūvus medui, arba nusiplovę jo likučius, vėl kiekvienas keliavome į pirtį. Šį kartą naudojamos pirmajam pėrimui beržinės ir kadaginės vantos. Vyrai gavo ištverti ir kontrastines šalto vandens procedūras paties pėrimo metu. Man tokį kontrastą teko patirti tik periant antrąjį kartą. Pasiskundus skaudančia nugara, buvau „gydoma" dar atkaklesniu pėrimu, bet jau su kažkokiu maloniai kvepiančiu aliejumi. Keli gerai iškaitę vyrai išbandė ir prausimąsį sniegu - virto į pusnį, o merginos labai susidomėjo papildoma odos valymo procedūra - kavos tirščių masažu.

Visa grupė pabiro: vieni lauke, kiti ilsisi priepirtyje atsigulę, treti dar pėrėsi ir eglinėmis vantomis. Juo labiau, kad pirtyje garo netrūko, nes šeimininkai buvo parengę pakankamai daug gerų sausų malkų. Poilsio kambaryje radome ir reikiamus indus, galėjome patogiai vaišintis, sėdėdami prie židinio, užteko vietos ir norintiems pagulėti.

Kiekvienas pirtyje gavome tai, ko mums labiausiai reikėjo. Štai man, pavyzdžiui, pranyko visą savaitę kamavęs nugaros maudulys. Skirstėmės pailsėję, susidraugavę, atsipalaidavę.

Norėčiau pridurti, kad „Slėnio" pirtis paliko gerą įspūdį: interjeras, jauki aplinka, neįkyrus personalo dėmesys. O įdomiai organizuota procedūra pirtį padarė tiesiog nuostabia.

Elona, grupės dalyvė