Baluošo pirties vertinimas

Baluošo pirties vertinimas

Vertinimo ataskaita

Vertinti Baluošo pirties išsirengė 10 studentų, jau baigusių pirties mikroklimato, pirties konstrukcijos ir pirties krosnies temas. Tikslas – išsimaudyti pirtyje, pajusti ją „iš kliento pusės“ ir užpildyti sudėtingą pirties vertinimo anketą.
Vertinimo anketoje yra 11 skirsnių (pirties aspektų) :

1. Garinė
2. Krosnis
3. Mikroklimatas
4. Prausykla
5. Grožis
6. Privatumas
7. Tualetas
8. Rūbinė
9. Svetainė
10. Kaip rasti
11. Saugumas

Kiekvienas aspektas yra vertinmas 6 balų skalėje, kur balų reikšmės yra:
1- aspekto nėra arba visiškai netinkama naudotis, nepriimtina
2 - yra, tačiau blogai, būtina keisti, rekonstruoti
3 - yra, prastai, reikia iš esmės taisyti, rekonstruoti
4 – yra, neblogai, tačiau reikia taisyti
5 - gerai, bet galima dar patobulinti
6 – puiku, sunku sugalvoti, kad gali būti geriau

Paskui anketos buvo surinktos ir suskaičiuoti vertinimo vidurkiai. Baluošo pirčiai jie yra tokie:

1. Garinė - 3,29
2. Krosnis - 4,41
3. Mikroklimatas - 3,4
4. Prausykla - 3,51
5. Grožis - 4,67
6. Privatumas - 4,23
7. Tualetas - 3,31
8. Rūbinė - 3,78
9. Svetainė - 2,65
10. Kaip rasti - 3,78
11. Saugumas - 2,80

RR

Bendras pirties suminis įvertinimas – 3,62

Matome, kad geriausiai buvo įvertinti pirtis estetinė išvaizda, krosnis ir privatumas. Prasčiausiai – svetainė (poilsio patalpa), saugumo lygis pirtyje. Be „skaitinių vertinimų“ verta pateikti ir šiek tiek tiesioginių komentarų

Mikroklimatas

Pirties mikroklimatas (ventiliacija ir garo kokybė) yra bene pagrindinis pirties kokybės kriterijus. Baluošo pirties garinė mus pasitiko stipriai įkaitinta. Temperatūros matavimai pirmo užėjimo pradžioje parodė: pirmas plautas 40°C, antras plautas 60°C, trečias plautas 70-75°C, siena kur remiasi ant trečio plauto sėdinčių nugaros 80°C, lubos 100°C, krosnelės viršutinė plokštuma (grynas juodas konstrukcinis plienas (сталь -3) 231°C.

Apie sausą įkaitusį pirties orą nedviprasmiškai bylojo sparčiai džiūstančios mūsų nosies gleivinės – kvėpuoti buvo įmanoma tik palengva, saugantis gilaus įkvėpimo. Pirmo užėjimo metu norėjome tradiciškai išprakaituoti „be garo“, tačiau tai nepavyko – teko pilti garo norint bent šiek tiek sudrėkinti sausą pirties orą.

Pirties krosnis

Šioje pirtyje pastatyta labai įdomi krosnelė. Tai – gryno metalo „seifas“, kurio viduriuose kūrenasi ugnis ir kaitina akmenis. Akmenys paslėpti giliai viduje. Garą pilti galima per dvi kiaurymes – pirmoji skirta „sausam garui“ išgauti ir atrodo panašiai kaip automobilio radiatoriaus skysčio įpylimo anga, o antroji, šiek tiek platesnė, pridengta metaliniu dangteliu skirta drėgnesniam „rusiškam garui“. Pilant į pirmą skylę vanduo patenka ant giliai esančio metalo, ten išgaruoja ir eidamas per įkaitintus akmenis išsausėja ir „pagerėja“. Į antrą skylę įpiltas garas patenka ant akmenų paviršiaus ir iškart išeina lauk „drėgnas“. Krosnies paviršiuje akmenų nėra, metalas plikas ir stipriai įkaitęs (200-230°C). Kronis apmūryta plytų mūreliu, todėl nudegti pavojaus tikrai nėra.

Garo pylimas

Baluošo pirties garo pylimas – vertas „poeto plunksnos“. Visų pirma pilti reikia „į skylę“. Tai primena šampano pylimą į taurę – reikia tam tikro rankos taiklumo. Vienas samtelis (100 g) vandens tyliai nuteka į krosnies vidurius ir... kurį laiką nieko nesigirdi. Po sekundės kitos pasigirsta sunkiai apsakomas gurkimas (šniokštimas), labiausiai primenantis ištęstą skanų atsiriaugėjimą. Šiame apibūdinime nėra nieko asmeniško – tik noras kuo objektyviau aprašyti tai, kas girdisi. Garsas trunka apie 5-6 sekundes, kol viskas vanduo virsta garais. Garas iš tiesų sausas, „ateina“ pamažu, tai yra gana malonu.

Antras garas buvo pilamas „į didelę skylę“. Čia pagaliau išgirdome įprastą garo šnypštimą nuo akmenų. Garas buvo taip pat malonus, tačiau drėgnesnis. Mums, vertintojams labiau patiko antrasis.

Garinė

Pirties garinė yra didelė, plautai net 3 lygių, patogūs atsisėsti. Vienu metu gali susėsti net 14-16 žmonių. Tiesa, kitos pirties patalpos komfortiškai talpina ne daugiau kaip 10 žmonių, taigi garinė yra tikrai pakankamo dydžio, tai yra Lietuvoje paplitusios neišardomos konstrukcijos, tad grindų valymas po jais yra problematiškas.
Garinės grindys išklijuotos plytelėmis. Šlapios yra slidžios, o kadangi pirties grindys yra šlapios visada...
Keista, kad garinės 2 sienos yra išorinės rastinio namelio sienos, tačiau nebuvo pasinaudota galimybe iškirsti langą. Todėl garinė yra šiek tiek „klaustrofibiška“. Durys ir tos nepermatomos.
Ventiliacija, regis yra, tačiai jos veikimas tikrai nekompensuoja garo ir 10 žmonių kvėpavimo karštyje. Po 10 min kaitinimąsi tekdavo pertraukti durų atidarymu ir bandymais išvėdinti garinę per duris. Kadangi grynas oras dar turi pereiti 2 patalpas – greitas garinės išvėdinimas yra stipriai problematiškas.
Pirmo užėjimo metu pusei žmonių ant nugarų atsirado raudoni pradinio laipsnio nudegimai nuo atsirėmimo į įkaitusias garinės sienas.

Prausykla

Prausykloje radome du gana siaurus suolus, vieną kuklų dušą ir 2 čiaupus dubenims pripildyti. Šie šiaupai – tai pats patogiasias prausyklos įrenginys, nes vandens visada reikia. Tuo tarpu dušas paliko keistą įspūdį. Paprastai nuogas žmogus duše jaučiasi patogiau kai apie jį yra bent 2 aklinos sienutės, dengiančios jį nuo kaimynų. Dėl tos priežasties dušas paprastai įrengiamas kampe. Tuyo tarpu šioje pirtyje dušas įrengtas taip, kad pro jį praeina kiekvienas, einantis į garinę ar iš jos. Dušas praktišai „ant kelio“. Ir tai – vienintelė prausimosi vieta pirtyje. Mums šis dušas pasirodė per daug atviras. Kodėl jo nebuvo galima įrengti viename iš 2 laisvų prausyklos kampų?
Prausyklos grindys, nepridengtos medinėmis grotelėmis ir slidžios paliko mums pavojingą įspūdį.

Poilsio patalpa

Turint omenyje garinės dydį, galima buvo tikėtis atitinkamo dydžio svetainės, tačiau šioje pirtyje... dedikuotos svetainės visai nėra. Jos vaidmenį bando atlikti į uždarą patalpą perdaryta terasa. Deja, ją kerta įėjimo į pirti (ir iš jos) takas, taigi naudingas jaukus svetainės plotas yra labai nedidelis. Joje patogiai gali tilpti tik apie pusė garinėje apsilankiusių žmonių. Tai pirties planavimo trūkumas, deja, nebepataisomas.
Svetainė neturi jokių šildymo prietaisų, net paprastos metalinės krosnelės. Ji sušyla tik nuo iš prausyklos atsklindančios garo, kuris mielai „nusėda“ ant langų ir lentinių išorės sienų, sudarydamas drėgnos patalpos įspūdį.
Nori nenori, darome išvadą, kad šioje pirtyje po maudymosi daugiau nėra ką veikti. Arba važiuoti namo, arba eiti miegoti į palėpę, kur įrengtas kelių miegamųjų vietų miegamasis.

Persirengimo patalpa

Tai – adekvačiausia patalpa šioje pirtyje, kuriai beveik nieko negalima prikišti, išskyrus tai, kad ji yra maža (vienu metu gali rengtis 3-4 žmonės). Drabužius jie turėtų pasikabinti ant sieninių kabliukų.

Pirties architektūra ir aplinka

Pirtis pastatyta pačioje Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje – sename Ripelialaukio kaime. Kitoje ežero pusėje – garsūs savo architektūriniu paveldu Strazdų, Šuminų kaimai. Vos už 4 km - Stripeikių bitininkystės muziejus. Aplinka, ir vieta, kaip sakoma, įpareigoja.

Malonu, kad atstatydamas sodybos pastatus šeimininkas prisilaikė vietos tradicijų, gyvenamieni pastatai iš tiesų šiek tiek primena dvigalę aukštaitišką pirkią.
Pirtis gi statyta kiek atokiau – apie 40 m nuo Baluošo ežero kranto. Pirtis pastatyta neseniai, todėl aplink dar tuštoka, želdiniai, matyt, dar nespėjo išaugti. Pati pirtis yra aukštoka – labiau kubo formos. Nacionaliniame parke esančią pirtį privalu vertinti būtent tradicinės architektūros kontekste, todėl prieš vertindami jos architektūrinį sprendimą paskaitykime, kas apie tradicinę pirtį rašoma aukštaitijos nacionalinio parko leidinyje „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“, 2009.

„Pirtis mažai kuo skyrėsi nuo viengalės pirkios. Tradiciškai tai nedidelis (3–4 x 5–6 m) stačiakampis pastatėlis. Jį sudaro dvi patalpos: priepirtis, vadinamas pravarėliu, ir šildomoji patalpa su akmenų
arba plūktine molio krosnimi. Dažniausiai įėjimas darytas iš šono, bet būta pirčių su įėjimu iš galo. Senesnėse pirtyse priepirčio patalpa buvo didesnė už pirties, kadangi joje džiovino, mynė linus, dirbo kitus darbus. Būdavo pirčių ir vienos patalpos, kur priepirtį sudarė stogo užlaida, kartais paremta kolonėlėmis.Konstrukcinė pirties struktūra paprasta: nedidelis kvadratinis rentinys su prijungtu (per šulą) priepirčiu. Tai buvo pigios, greitos statybos pastatėliai, todėl dažnai naudota antrarūšė statybinė medžiaga. Jie buvo renčiami iš plonų rąstų, įstatomos paprastos viensluoksnės durys. Langams dviejuose sienojuose išpjaunamos angos, priepirčiuose kartais įdedami nedideli stiklo langeliai. Lubos dažniausiai vožtinės, su apšiltinimu. Grindų nebuvo, tik kelios pamestos lentos. Stogas dvišlaitis arba keturšlaitis, dengtas lentomis, malksnomis ar šiaudais.

Maudymosi patalpoje pasieniais įrengiami plačių lentų plautai. Architektūriniu požiūriu tai nebuvo reikšmingi pastatai, tačiau kasdienėje buityje jie užėmė svarbią vietą: jose prausėsi, gydėsi, gimdė, kartais ir gyveno. Jas statė ir naudojo vienas arba keli ūkininkai. Pirtys dažniausiai statytos ežero ar upelių pakrantėse. Kur natūralaus vandens telkinio nebūta, kastas nedidelis prūdas.“

Baluošo pirtis, kaip matome iš nuotraukų gerokai nukrypsta nuo tradicinės kaimo pirties išvaizdos. Jos vaizdas labiau primena sumažintą Lietuvos priemiesčio namo siluetą – dviaukštis pastatas, siekiant kuo geriau išnaudoti ribotą miesto sklypo plotą. Kauno Žaliakalnyje tai galbūt pateisinama, tačiau erdvioje Baluošo ežero pakrantėje šis statinys yra kiek per aukštas, masyvus, gynybiškas, sudarantis tradicinei ežero architektūrinei panoramai nebūdingą akcentą, matomą iš pakankamai toli.

Suprantama, kievienas šeimininkas stengiasi po pastato stogu „sutalpinti“ kuo daugiau „kvadratų“, tačiau būtent šis siekis pastatą paverčia perdėm utilitariniu, simbolizuojačiu ne amžių tradiciją (ko teisėtai ieškome naciolaliniame parke), o trumpalaikius „paežerės nakvynės namų“ interesus.

Vertinimo išvados

Pirtis pastatyta Auštaitijos nacionalinio parko širdyje, Baluošo ežero pakrantėje. Deja, pirties pastatas, nors kokybiškas ir naujas, tačiau neatitinka architektūrinių reikalavimų, yra masyvus, dviaukštis. Vidaus planavimas yra nepatogus, sunkiai suprantamas iškart užėjus. Pirties patalpos šaltuoju metų laiku per šaltos ir per drėgnos, papildomų šildymo prietaisų nėra.

Poilsio patalpa yra maža ir nepritaikyta savo paskirčiai. Prausykla – vėsoka, grindys slidžios ir nesaugios, dušas pernelyg „viešas“, kad būtų patogus moterims.
Garinė didelė ir patogi susėsti, vanotis vantomis. Krosnis – netradicinės konstrukcijos, iliustruojanti 20 amžiaus pabaigos Rusijos pirčių konstruktorių kūrybinius ieškojimus. Garas lengvai valdomas, sodrus, intensyvus, tačiau garinės ventiliacija nepakankama ir nepatogi.

Šią pirtį galima rekomenduoti aplankyti šiltuoju metų laiku, kai yra geros sąlygos leisti laiką lauke. Pirtis tinkama vanotis vantomis ir nusiprausti, tačiau mažai tinkama poilsio vakarui.
Pirties šeimininkas paslaugus, pateikia rankšluoščius ir vantas. Bendras Lietuviškos pirties akademijos pirties vertinimas 6 balų sistemoje – 3,6.