Aurimo Bezaro sodybos pirtyje

Pirtis ir pirties kelionė buvo pas Aurimą Bezarą, kuri yra prie Panevėžio raj. Upytės miestelio (kur Čičinsko kalnas :)).
Viktoras pabalnojo savo mėlynąjį Polo, Gediminas surinko įvairiausių vantų, o aš juodos duonos ir lašinukų su česnakais iš Kaziuko. Kelias iš Vilniaus iki Aurimo neprailgo, dar ir Algis Petrulis prie Panevėžio prisijungė.
Didelė Aurimo sodyba yra prie Upytės upės užtvankos. Pirmiausia mus pasitiko jo oro uosto takas, vėliau jau tikrai dvariška sodyba su statiniais, avide ir senu kryžiumi. Pasveikinę Aurimą ir apėję palocius, įskuriame svečių namelyje nakvynei. Nameliai mediniai, pamatai akmeniniai. Bet svarbiausia pirtis :)  Medinė pirtis pastatyta kaip papasakojo Aurimas nuošaliai, prie tvenkinio ir pagal šeimininko nuojautas. Pastatas nedidelis, yra dengta terasa, priepirtis, prausykla ir garinė.
O krosnis tikrai verta dėmesio. Ji dvisluoksnė, iš suomiškos patirties statyta - akcentuoja Aurimas. Kitos neatlaikė šeimininko kūrenimo, net stogas svilti kelis kartus pradėjo, laiku užgesino.
Pagarbiai pasisveikine su pirtimi, sueiname pirmam garui. Čia Aurimas pakviečia pažiūrėti krosnies. Vaje - akmenys raudoni, raudoni. Uch, kaip liejykloj :)  Aurimas ramus - taip turi būti. O garinėje netgi šaltoka. Suprantama įsitaisome ant viršutinio plauto. Didžiulį medinį samtį šeimininkas pripildo šlakeliu karšto vandens, gal 50 ml. Užpila. šš - tikriausiai vanduo net nepasiekė akmenų. Dar šš. Dar šš. ir tik po 50 ml krosnis urgzteldavo kaip slibinas. Aleliuja. Garas buvo švelnus, tikrai ne deginantis. Net Gedimino krienų užpilo kvapo nesijautė. Čia matyt tik grynas vanduo tinka. Vėliau viskas vyko kaip ir tradiciškai. Pelynas, beržas, ąžuolas, avietė, j. serbentas, drebulė. Vanojamės po du kartus. O gulint terasėlėje,net mėnulis šviesesnis pasidarė. Laikas, kaip žinia sustojo :)
Ačiu Aurimui, Viktorui, Gediminui, Algiui.
Manau buvo puiki pirties kelionė.

Parašė Egidijus Žukauskas, PA pirtininkas