Tradicinė dzūkiška dūminė pirtukė

Tradicinė dzūkiška dūminė pirtukė

Pirmoji mūsų aplankyta dūminė pirtis jau 2 metai stovi etnografiniame Zervynų kaime ant Ūlos upės kranto. Čia pirtis buvo ir anksčiau, tačiau buvo jau netinkama naudoti, kol sodybos šeimininkas Artūras Svirnelis nesumanė kaimo turizmu užsiimti. Pirtis buvo kruopščiai perstatyta iš naujų rastų, išlaikant vietines statybos tradicijas. Įdomi ypatybė – pastato rentinys stovi ant medinių pamatų, kaip įprasta Dzūkijoje, kur akmens dieną su žiburiu tenka ieškoti ir tai nežinia ar greit rasi... Pirtyje yra 2 patalpos: garinė ir priepirtis. Vienintelis šilumos šaltinis yra neaukšta, tačiau plati akmenų krosnis. Po ja – plokščias pamatas, ant kurio ir kurenama ugnis. Pirtis kaista apie 4 valandas. Užtat paskui garintis gali į valias, sako, kad lietingomis vasaros dienomis po 3 baidarininkų komandas joje išsiperia. O jų čia netrūksta, nes nuo upės besikurenanti dūminukė svetingai atlapoja rūkstančias duris.

Artūras viską ruošia pats. Neša vandenį, malkas, pamerkia vantas. Kad galva „nesurūktų" į besikurenančią dūminukę įlendama keturlinkam susilenkus. Šitaip prasilankstęs, nori nenori, o pirtį labiau gerbti pradėsi.

Įdomiausia stebėti, kaip kaitinamas vanduo pirčiai. Šalia krosnies stovi didelis kubilas. Gryną šaltą Tūlos vandenį, nuo seno įkaitindavo karštais akmenimis. O dabar pakuroje tarp žarijų žioruoja pro Urvynas einančio geležinkelio palikimas – masyvios geležinės pabėgių plokštės. Štai jas, iki raudonumo įkaitusias Artūras meta, plačiažnyplėmis suėmęs, kubilan. Garsas sklinda įspūdingas, o vanduo greitai įkaista. Vanduo kaista – ženklas svečiams pirtin ruoštis.

Dūminės pirties lankymas yra savotiškai konservatyvus. Čia nenaudojami kvapnūs garo priedai, nes to kažkaip ir nereikia. Garinėje sklando sveikas dūmo, šviežio oro, įkaitusio medžio ir beržo lapų aromatas ir tvyro paslaptinga prietema, blausią lempų šviesą sugeria tamsios aprūkusios sienos. Kai mažai matyti – jautrėja klausa, uoslė ir lytėjimas. Įsitaisius ant karštų plautų apima nepakartojamas jausmas – tave tarsi švelniai bet tvirtai apkabina pati pirties dvasia. Dūminėje pirtyje karštis pasiskirsto kur kas lygiau, nes pirtis turi pakankamai laiko įšilti. Labai malonu, kai šyla ne tik galva, bet ir kojos. Jei kompanija nedidelė – užteks vietos ne tik atsisėsti, bet ir atsigulti, nes plautai platūs ir patogūs. Plauto galą link krosnies draugai praminė „VIP lože" – ten labai tamsu ir labai karšta.

Pirties procedūros esmė – nusivanojimas gerai iššutinta beržo vanta. Gerai įškaitusiai minkštai odai nereikia nė muilo, švelnūs beržo išskiriami saponinai ją puikiai nuvalo. Po valandos visi mūsiškiai jau susėdo lauke ant suolelio rausvi, kaip gerai išprausti kūdikiai. Toks pasisėdėjimas – tai ir organizmo grūdinimas, ir puikaus Dzūkijos pušyno oro vonia. O šaltuoju metų laiku sėdima priepirtyje. Jokių patogumų čia daugiau nėra – tai šimtaprocentinio „grynumo" senovinė pirtis, gyva mūsų senolių buities iliustracija. Tuo ir ji vertinga. Matyt, neapsiriko Artūras, pasirinkęs tokį pirties stilių, pasimaudyti čia iš toli žmonės atvažiuoja, čia ir „Pirties akademijos" seminarai vyksta.