Pirties terapija

Pirties terapija

Pirtis naudinga tik tada, kai joje geras mikroklimatas – tinka temperatūra, drėgmė, grynas oras ir kai griežtai laikomasi pirties procedūrų ir kaitinimosi taisyklių. Be to, būtina laikytis bendrų nuostatų: neiti į garinę išgėrus alkoholio, visai nevalgius ar per daug prikimšus skrandį, labai pervargus, prieš pat miegą.

Persivalgę ar girti žmonės pirtyje gali žymiai greičiau gauti karščio smūgį. Į pirtį gerai eiti tada, kai žmogus nuvargęs, kankina stresas, nugaros skausmai, įsitempę raumenys. Toks žmogus po pirties atsipalaiduoja. Pirties procedūros naudingos sergantiems periferinės nervų sistemos ligomis, taip pat radikulitu, pleksitu, neuritu, neuralgija, miozitu ir kt.

Pirties terapija – tarsi savotiška gyslų „gimnastika", gerai veikianti sergančiuosius hipertonija (jeigu liga neįsisenėjusi). Pirtis padeda įveikti nemigą. Nemiga ima kankinti dėl to, kad nesilaikoma racionalaus gyvenimo būdo (gausios vakarienės, besaikis kavos gėrimas, tabako, alkoholio, vaistų vartojimas ir pan.). Geriausia nemigos profilaktika – sveikas gyvenimo būdas, fizinė kultūra, pirtis ir masažas.

Pirtyje gerai pabūti po ilgos ligos arba operacijos, kai žmogus jau sveikas, bet organizmas dar silpnas, nes pirtis skatina medžiagų apykaitą ir padeda greičiau atgauti jėgas bei darbingumą (žinoma, būtinai reikia pasitarti su gydytoju).

Nuolat maudytis pirtyje patartina ir žmonėms, kurių kojos ypač gausiai prakaituoja, net jei tai susiję su vegetatyvinės nervų sistemos sutrikimais. Sveika perti kojas ąžuoline vanta, o po to mirkyti ąžuolo lapų užpile.

Pirtis – ne tik puiki priemonė ligoms įveikti, bet ir pati geriausia profilaktikos procedūra.

Vis dėlto gydytojai išskiria ir pirties kontraindikacijas: tai bet kurios kilmės hipertoninės ligos, psichiniai arba sunkūs neuroziniai susirgimai, chroniški uždegiminiai susirgimai, onkologiniai susirgimai, dešiniojo arba kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas, hipertireozė, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė, miokardo infarktas, chroniški, galintys paaštrėti uždegiminiai susirgimai, infekciniai susirgimai, atviros formos tuberkuliozė, cukrinis diabetas, glaukoma ir akių hipotonija, aterosklerozė, psichozė ir psichopatija, epilepsija ir t.t.