Pirčių bendruomenė

Seniau kiekvienas Pasartiškių ūkis neturėjo savos pirties, bet prausdavosi po kelias šeimas, po kelerius namus. Pvz.; prieš 70 metų Dusetiškiuose daugelyje kaimų tebuvo tik po vieną pirtį, nes ir patys kaimai daugiausia tebuvo maži:
a) Voboliuose - ketveri namai, tik viena Kibirkščio pirtis;
b) Kalniškėse - dveji namai, viena pirtis;
c) Snicgiškėse - dveji namai, viena pirtis;
d) Vainiūnuose - šešeri namai, dvi pirtys. Barzdų pirtimi naudojosi tik savi, t.y. Barzdų brolavos namai, o Kairių - penkeri namai;
e) Bileišiuose buvo 24 valakai, apie 30 atskirų namų ir buvę septynios pirtys, iš kurių viena - grytelninko Balčiūno;
f) Vosgėliuose -vienuolika namų, dvi pirtys.

Duokiškio apylinkėje (Kamajų vls.) prieš 70 metų pirčių taip pat nebuvę daug. Pvz.:
a) Duokiškyje buvo aštuoneri namai, keletas grytelninkų ir dvi pirtys;
b) Nečionyse - ketveri namai, viena pirtis;
c) Redžionyse - penkeri namai, dvi pirtys;
d) Špokiškyje - šešeri namai, viena pirtis ir pan.

Iš šių duomenų aiškėja, kad į kiekvieną pirtį eidavo praustis po kelias ar keliolika šeimų ir tuo pačiu susidarydavę gana pastovios pirčių bendruomenės, o pagal žmones: ''Šitie visi namai vienon pirtin eina, kartu vienuos namuos jungias.

Tiksliau, kiekvienos pirties bendruomenė skyla į atskirus vyrų ir moterų. sambūrius. Tik kartais senybiniuose vienkiemiuose, kurių pirtysna tik sava šeima eina, pasitaikydvo visai bendrų pirčių t.y. "tiek vyrai, tiek moterys kartu maudosi" Ši tvarka senųjų žmonių manymu buvo nepakenčiama ir tarp lietuviu išnykusi". Tik rusai, 1863 m. kolonistai, dar mūsų dienomis tokias pirtis beveik išlaikė ir už tai lietuvių smarkiai pajuokiami.

Pati vienos pirties bendruomene susidarydavo iš artimesniu kaimynų arba artimesnių giminaičių. Tolimesniej kaimynai tik kartais prisiglausdavo Kaimo grytelninkai susimėtydavo į daugiau sugyvenamų, t.y. mažiau išdidžių savininkų pirtis, nors apskritai šioje bendruomenėje turtas jokios reikšmės neturėję
Vienos pirties visa bendruomenė tarpusavyje vengdavo pyktis, nes tad pasidaro nepatogu pikčiurnoms kartu praustis. Ypač vengdavo susipykti su pirties savininku, nes šis gali iš pirties išprašyti. Iš pirties išprašymas, t.y. patarimu daugiau neateiti, buvo laikoma didžiai negražiu atsitikimu ir kaltasis, paprastai, išjuokiamas.

Susipykus dviems vienos pirties kaimynams, kiti žmonės stengdavosi juos pirtyje sutaikyti. Jei vienu kartu nepavyksta, tai kitu kartu, paprastai, pykčiai buvo užbaigiami. Ir apskritai ilgiau pykti, kaip iki pirties, buvo laikoma negražumu ir kuris nesusitaikydavo, buvo pravardžiuojamas bizdėlium, pikčiurna ir pan. Jei pasitaikydavę susipykti paskutinėmis dienomis prieš pirtį, tai vienas, paprastai, kaltesnis ir pirtin kartu neidavo - laukdavo kitos pirties.

Labai smarkiai susipykę, jei tik kaime būdavo daugiau pirčių, tai kaltesnis įsijungdavo i kitą pirties bendruomenę, kol visas pyktis atslūgdavo. Ir didelį pykti senieji žmonės dar ir šiandien būdingai nusako: "Terp jų daug pykčio, ir pirty nesusitinka''; "Terp jų daug pykčių, kad ir pirtis net pas(i)dalijo", - t.y. vienas, kuris nors iš susipykėlių naują kaime pirtį pasirinko.

Pirties bendruomenę dėl pykčio suardyti buvo laikoma labai negražiu atsitikimu ir kiek galint vengiama. Vieną pirtį pakeisdavo kita tik šeimos vyresnieji, paprastai, šeimininkas su kitu Šeimininku susipykęs. Jei susipykdavo tik vienų ir kitų namų moterys; vyrai eidavo į senąją pirtį, tik pati pikčiurna moteris nubėgdavo kokį vieną kitą kartą kur nors kiton pirtin nusiprausti arba apsiprausdavo namuose. Jaunimui ar šiaip kuriam kitam šeimos nariui susipykus, pirties bendruomenėje pasilikdavo visa šeima, tik tas pikčiurna kuri laiką vengdavo, t.y. kentėdavo be pirties.

Jei pereidavo iš susipykusiųjų kuris vienas i kitą pirtį, tai tas, kuris ieško progos susitaikyti, eidavo "prie progai" į kitą pirtį, kurioje tikisi surasti antrą pikčiurną. Ir pirtyje paprastai greit susiranda žodžių visiems pykčiams baigti, nors kartais tokie susitikimai pykčius dar daugiau sunešdavę, t.y. besiprausiant įsiširdydavę ir namo eidami išsiplūsdavę ar net susimušdavę. Pirtyje plūstis buvo laikoma pirties šeimininko įžeidimu ir todėl didžiausi pikčiurnos "dantis sukandę" nusiprausdavo. Apskritai pirtys seniau būdavę ne pykčių, bet taikos pradžia, taip sakant, apspręsdavo įvairius kaimynystės santykius.

Iš pirties bendruomenės išskirdavo ar buvo nepageidaujami kaimo žydai (jei prausdavosi ne "šabo" dieną) ir rusai. Užklydusius čigonus pirtin priimdavo, kaip kiekvieną pakeleivį.
Pirties šeimininkas, paprastai kitu patartas, išprašydavo sergančius niežais "kūno gedimu" (vėžys, gal sifilis?), t.y. aiškiai užkrečiamomis ligomis sergančiuosius. Suso, t.y. utėlių labai apstotoms šeimoms pirties šeimininkas leisdavo atskirai išsikūrenti pirtį, o paskui, po kiek laiko, priimdavo ir kartu praustis. Tokią pirtį, kuri turėjo savo bendruomene, kūrendavo visi namai paeiliui. Kaimo neturtingieji pirties nekūrendavo, nes šioms malku visad esą striuka.

Labai dažnai pirties savininkas buvo turtingesnis žmogus, jis turėdavo daugiau savo miško, tai pirtį pakurdavo savo malkomis be eilės ir visus sukviesdavo. Taip pat po linų mynės, baigę kūlę kiekvienas pirtį pasikurdavo, dažnai nelaukdami nė šeštadienio. Tokia pirtį vadindavo "iš nesviltos." ir į ją buvo pakviečiami visi bendruomenes nariai.

Kai atsiranda koks landus kaime atėjūnas ir pats nenori kūrenti pirties, tai pirtį parūko, pakūrena šiaudais. Atėjūnas pamatęs rūkstant ateina nevadintas ir paskui pajuokiamas. Kartais tokį pakviečia nusiprausti į šiaudais kūrentą pirtį, o paskui visi išjuokia.

Duokiškyje retai pirtį kūrendavo, tai susirinkdavo labai daug. Kartą Urbanavičius nutarė pasijuokti iš kaimynų. Pakūrė šiaudais pirtį ir laukia "svečių". Ateina vienas, ateina kitas senukas, praveria duris, kartais nusivelka ir vėl išeina. Paskiau Urbanavičius turėjo daug juoko, ypač kad apgavo ir Juozą Indriūną, kuris Urbanavičiui visokių išdaigų padarydavo.
Šalia pastoviosios pirties bendruomenės, t.y. kurie nuolatos renkasi į vieną pirtį, atsirasdavo prielipų, t.y. kurie atsitiktinai pirtin užeina. Jie ateina kaip šeimininkų svečiai ar pripuolami asmenys ir pirtyse naudojasi svečio teise.