Uždaryti

Pirmojo asmens reikšmė

Jūs esate čia: / » Sveikata » Apie alkoholį » Pirmojo asmens reikšmė

Apversti lovį nesunku. Tam reikia, kad Pirmasis asmuo būtų geros valios ir supratingas. Jeigu Pirmasis asmuo supranta šią problemą ir nori ją spręsti, tada problema išrišama lengvai. Tarkime, caras Ivanas III 1550 metais nutarė Rusijoje įvesti blaivybę. Uždraudė vyno ir degtinės gamybą bei pardavimą ir paskyrė bausmes to draudimo nesilaikantiems. Blaivi Rusija išaugo į didelę valstybę. Caras Nikolajus II 1914 metais įvedė sausą įstatymą. M. Gorbačiovas atėjo į valdžią ir išleido nutarimą prieš alkoholio vartojimą.

Kai 1985 metais išėjo antialkoholinis nutarimas, šeši Tomsko srities rajonai įvedė sausą įstatymą. Atsirado blaivybės zona. Vėlgi rajono valdžia - Pirmasis asmuo taip padarė. Mus, kaip kovotojus už blaivybę, pakvietė ten apsilankyti. Tai, ką pamačiau atvažiavęs, labai nustebino. Aš pirmą kartą per 35 metus pamačiau, kad vyrai gatvėje žaidžia su vaikais - ripką (bobą) muša (бабки). Nebuvau matęs, kad blaivūs vyrai kažko tai vaikus moko. Juk vyrai kaime niekada vakare nebūdavo blaivūs. Susirinko į klubą žmonės ir mus pristatė kaip blaivybės judėjimo organizatorius. Išėjo moteris, nusilenkė žemai ir pasakė: Perduokite Gorbačiovui, jei jis atvažiuotų, plausime jam kojas ir gersime vandenį už tai, kad jis mūsų vyrus nuo mirties išgelbėjo.

Ko pirmasis asmuo imasi, taip ir bus. Štai gegužės 31 d. buvo pasaulinė nerūkymo diena ir mus, blaivybės aktyvistus, surinko Novosibirsko miesto merijoje. Ten mums pasakoja ir rodo, kaip vienos mokyklos mokytoja suorganizavo piešinių prieš rūkymą konkursą. Visi aikčioja - kaip tai gerai ir kiek daug padaryta. Aš atsistojau ir pasakiau: Ar jums ne gėda? Važiuodamas iš akademinio miestelio į šį susitikimą pakeliui suskaičiavau 21-ą stendą (8x6 m2), reklamuojantį alkoholį ir tabaką. Per du metus pirmą kartą matau šį mažą plakatėlį prieš rūkymą, kurį nupiešė vaikas. Ar galima šitą vaiko piešinėlį lyginti su tais reklamos stendais, kurie kabo visame mieste?
Mano žmona 16 metų vadovauja stambiai poliklinikai - 320 žmonių yra jos pavaldiniai, daugiausia moterys. Per tuos 16 metų poliklinikoje nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų vartojamas alkoholis, nėra nė vieno rūkančio žmogaus. Tai vadovo - pirmojo žmogaus pozicija. Jos vadovaujamoje poliklinikoje - blaivybės zona. Kai yra gera valia, neįveikiamų problemų nelieka.

Tai, kad mūsų vyriausybė ką nors padarys blaivybės klausimu, labai sunku tikėtis. Bet mes su jumis esame žmonės ar ne? Mes galime asmeniškai atsisakyti alkoholio, galime pradėti blaiviai gyventi ir aplink save formuoti blaivybės zoną. Mes galime galų gale pareikalauti, kad vyriausybė tarnautų ne „pasaulinei vyriausybei“, bet mums. Galime, jeigu tapsime blaiviais žmonėmis. Kai aš klausiau, kas iš principo nevartoja alkoholio, jūs rankos nepakėlėte.

Kultūringai geriantis žmogus

Kultūringai geriantis žmogus ir yra pats baisiausias blogis. Prasigėręs alkoholikas labai naudingas žmogus. Jis voliojasi baloje, o vaikai eina pro šalį ir mato, kad dėdė prisilakė iš tų butelių kur gastronome parduodami. Alkoholikas - tai pavyzdys, kaip nereikia daryti, o kultūringai geriantis žmogus - tai pavyzdys, kaip reikia daryti. Kas mūsų vaikus stumia prie alkoholinio lovio? Stumia tie, kurie geria per šventes. Visiems tiems, kurie labai nori gerti šampaną per šventes, aš sakau: Ar jūs norite, kad jūsų vaikai gertų ir prasigertų Atsiliepia: - Kodėl jūs taip keliate klausimą? Aš noriu, kad gertų ir neprasigertų. Nėra garantijos, kad jūsų vaikas gers ir neprasigers. Jeigu jūs turite garantiją, tai jums auksinis paminklas ir Nobelio premija. Tai juk narkotikas. Kiekvienas nusigeria, tik skirtingu greičiu. Kas greičiau, kas lėčiau, bet visi kvailėja, visi degraduoja. Tiesiog skirtingu greičiu eina link kapo, štai ir viskas.

Todėl tokiems sakau: Jei norite, kad jūsų vaikas gertų ir nusigertų rašykite „Noriu“. Yra tokie, kurie rašo: Noriu. Tada sakau: Savo ranka parašykite: "Aš noriu, kad mano sūnus Kolia pradėtų gerti nuo tokių tai metų".

Žmonės sielos gilumoje yra už blaivybę ir supranta, kad tai vienintelis išsigelbėjimas nuo lėto susinaikinimo. Nebūtinai turi būti sausas įstatymas. Tegu miesto meras paima skriestuvą ir aplink kiekvieną mokyklą, vaikų darželį, gydymo ir sporto įstaigą aprėžia 500 metrų spindulio apskritimą ir pasako: Tai blaivybės zona, kur draudžiama parduoti, reklamuoti alkoholį ir tabaką, - kad vaikai nematytų. Bet tada mieste neliktų vietos, kur parduoti tą alkoholį. Na, ir nuostabu. Yra miesto sąvartynas, už jo išskirkite vietą tai bjaurasčiai pardavinėti. Kas negali be jos apseiti, tegu eina ten – už šiukšlyno. Žmonės į juos pirštais ims rodyti. Nuo vaikų atitolinsime šitą nuodą. Tai vienas iš sprendimo būdų. Juk taip padaryta Švedijoje, ten nėra sauso įstatymo kaip Egipte.
Susirinkę žmonės ėmė ploti. O juk tai padaryti gali kiekvieno miesto meras.

Viena dėstytoja pakvietė mane paskaityti antialkoholinę paskaitą Tekstilės pramonės institute. Kalbėti ji leido slapta – vietoj savo paskaitos. Dalyvavo 80 studentų, bet kažkas įskundė. Norėdama apsisaugoti, ji paprašė studentų, kad jie visi parašytų atsiliepimą apie tą paskaitą. Vienas žmogus parašė: Spjaunu aš į viską, gėriau ir gersiu, rūkiau ir rūkysiu. Likusieji studentai parašė, kad tai informacija, kuri nuo jų yra slepiama. Ji mums reikalinga kaip oras, didelis jums ačiū.
Šio instituto rektorius yra blaivininkas. Apie jo institutą 500 metrų atstumu nėra nė vienos parduotuvės ar kiosko prekiaujančio alkoholiu. Tokio kultūringo instituto niekur kitur nemačiau. Prie jo kabo didžiulis stendas su užrašu: Instituto teritorijoje kategoriškai draudžiama rūkyti. Vyrams leidžiama rūkyti tik dviejose tam skirtose vietose - bjaurastynuose. Moterims visai uždrausta rūkyti. Tvarka, švara, nei dūmų, nei nuorūkų. Visi nešvarumai ir netvarka nuo rūkančiųjų ir girtuoklių.

Nuvažiavau į Uralo Politechnikos institutą. Pirmajame aukšte aludės, tabako dūmai. Į trečią aukštą užlipu - koridoriuje sėdi studentai ir lošia kortomis. Visa tai priklauso nuo Pirmojo asmens - šiuo atveju rektoriaus.

Klausimas: Turtingieji naudoja labai aukštos kokybės konjakus, vynus, gal jie mažiau kenkia?
Tai tik retorinis klausimas. Nesvarbu koks konjakas naudojamas - aukštesnės rūšies, ar žemesnės - vis tiek jame yra narkotinis nuodas alkoholis, kuris žmogų paverčia kvailiu ir formuoja priklausomybę, vedančią ne į vystymąsi, bet į degradaciją. Kai kas sako, kad jo senelis rūkė ir gėrė, o sulaukė 70 ar 90 metų. – Nėra jokių abejonių: jeigu jūsų senelis nebūtų rūkęs ir gėręs, jis būtų pragyvenęs 100 ar120 metų. Akademikui Uglovui šimtas metų, bet dar atlieka chirurgines operacijas, vairuoja automobilį.
Klausimas: O senovėje juk gerdavo midų (медовуху)?
Visos pasakos baigiasi tais pačiais žodžiais: Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Alus buvo medumi saldintas vanduo. Gerdavo jį retai. Ratu leisdavo indą su saldžiu vandeniu, į kurį pamerkdavo savo ūsus. Tas pasakose minimas alus ir midus nieko bendro neturi su alkoholiu. Panašiai kaip ir gira. Gira - tai vandeninė tam tikro produkto ištrauka. Į vandenį įmeta džiūvėsių, pastovėjo - džiūvėsių gira. Ropių pritarkuokite ir užpilkite vandeniu. Po dviejų dienų - nuostabus gėrimas. Tai ropių gira, arba burokėlių gira. O kaip dabar daroma? Prideda mielių ir cukraus. Tai jau ne gira. Taip daroma, kad vaikus pripratintų prie alkoholio.

Kaip buvo nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje?

1922 m. Konstitucijos 101 str. leido valsčių piliečiams patiems spręsti, ar reikalingos svaigalų prekybos įmonės. Tuo remiantis 30-yje valsčių buvo uždarytos visos smuklės.
Panaikinus šį straipsnį, 1924 m. buvo įvestas valstybinis alkoholio monopolis, kurį saugojo įstatymai ir Baudžiamasis statutas. 1934 m. įvesti gėrimų reklamos apribojimai, uždrausta pardavinėti alkoholį asmenims iki 18 metų, valstybės tarnautojams ir dėvintiems valstybines uniformas. Už naminės varymą bausta iki 1,5 metų kalėjimo arba iki 6000 Lt bauda. Premijuoti policininkai, suradę naminės varyklas. Vienam Lietuvos gyventojui per metus buvo parduodama tik apie l litrą absoliutaus alkoholio.

Jau pirmaisiais sovietų okupacijos metais alkoholio buvo parduota 74,9% daugiau nei 1939 metais. Okupacijos metais Lietuva tapo viena iš labiausiai prasigėrusių respublikų, buvo didinama alkoholio gamyba, ypač pigaus, steigiama vis daugiau alkoholio parduotuvių, žmonėms peršamas „sakingas“ alkoholio vartojimas, rengiami „žiburėliai“, dygo pirtelės nomenklatūros orgijoms, augo nusikalstamumas, katastrofiškai trumpėjo vyrų amžius.
1985 m. M. Gorbačiovo pradėtos antialkoholinės politikos dėka, Lietuvoje iš 41140 alkoholio prekybos taškų liko tik 990. Deja, Gorbačiovo antialkoholinė politika tetruko 2,5 metų. Ši antialkoholinė politika parodė, kad valstybė, protingai ir racionaliai koordinuodama savo veiksmus, gali veiksmingai mažinti alkoholio suvartojimą ir grėsmingas to vartojimo pasekmes. (http://siauliai.lcn.lt/skelbimai/;108)

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

Užduokite klausimą

Prisijunkite ir klauskite pirties žinovų ir pirtininkų.