Pirties diena 2010

Pirties diena - tai nauja Lietuvos pirties kultūros iniciatyva. Jos idėja sklandė jau seniai. Panašią šventę jau 20 metų švenčia mūsų kaimynai suomiai, tiesa, jie jai skyrė kintančią datą – antrą birželio šeštadienį.  Pirties akademijos delegacija dalyvavo Suomių pirtries dienoje 2005 ir 2006 metais. 2009 m. Pirties diena buvo paminėta Aldonos Dalgedienės sodyboje. Šiais metais Pirties dieną ėmėsi organizuoti Lietuvos pirties bičiulių draugija.

Štai kaip ją pristatė vienas iš jos organizatorių, LPBD pirmininkas Egidijus Žukauskas:

„Lietuviškos pirties bičiulių draugija organizuoja unikalią šventę visai Lietuvai – „Pirties dieną 2010“. Renginio tikslas – skatinti sveikos pirties kultūrą, gaivinti ir populiarinti senolių puoselėtas lietuviškos pirties tradicijas, griauti nusistovėjusius stereotipus, pabrėžti pirties vietą šiuolaikiniame gyvenime, supažindinti su dabartiniais pirčių statytojais ir pirties reikmenų gamintojais. Lankytojų laukia įvairi pažintinė ir pramoginė programa, skirta pirties žinovams, mėgėjams, paslaugų teikėjams bei plačiajai visuomenei.

Šventėje kiekvienas suras sau naudingos informacijos ir veiklos. Vertingų patarimų gaus pirtis besistatantieji, pirties procedūrų mėgėjai galės išsirinkti jiems geriausiai tinkančią vantą, natūralią kosmetiką, išbandyti garą įvairiose mobiliose pirtyse, kurios specialiai šventei bus atgabentos iš skirtingų Lietuvos kampelių. Viena kertinių šventės dalių – pakviesti lankytojus į muziejaus teritorijoje esančią dvigalę dvaro pirtį, atkurtą draugijos ir muziejaus pastangomis.“

Šventės programa

12-13 val. Susirinkimas.

Registracija į pirtis, varžytuves. Pirtys, kermošiaus šurmulys, vantų rišimo būreliai, žemės menas...

13.30 val. Šventės atidarymas.

Šventę simboliškai atidarys ilgametis pirties tyrinėtojas S. Daunys. LLBM direktorė Violeta Reipaitė, LPBD pirmininkas Egidijus Žukauskas, PA vadovas Rimas Kavaliauskas tars po žodį ir simbolinio garo užpylimu pradės Šventę.

13.45 val. Pirties konferencija (klojime).

Pranešimai, pirties fotografijų parodėlė, vantų ekspozicija, etnografinių pirties rakandų parodėlė, profesionalaus vanojimo pavyzdžiai.

Pranešimai:
1. „Lietuviškų rastinių pirčių apžvalga“. Pranešėjas Eligijus Juvencijus Morkūnas, humanitarinių mokslų daktaras, LLBM direktorės pavaduotojas.

Buities muziejuje Rumšiškėse galime rasti net 7 tradicines lietuviškas pirtis. Ką jos gali papasakoti? Ar tikrai visos dabar statomos pirtys gali būti vadinamos „tradicinėmis“?

2. „Lietuviškos pirties tradicijos“. Pranešėjas Libertas Klimka, gamtos mokslų daktaras, VPU profesorius, etnologas.

Prausimosi pirtis kaimo žmogui tuose regionuose, kur ji buvo paplitusi, išties buvo brangintina. Svarbi kaip atvanga po nelengvų savaitės darbų, kaip gydymosi ir sanitarijos priemonė, kaip proga kaimynams susieiti. Paprastai pirtis aukštaičių ar dzūkų šeimoje būdavo iškūrenama kartą – du per mėnesį, tačiau maudomasi ir dažniau – kaimynai užkviečia „ant šilumėlės“. Tačiau gyvavo paprotys atsižvelgti į mėnulio fazę – jaunam esant (pirmojo ketvirčio), pirtis nekuriama. Įsitikinta, kad tuomet oda esti labai jautri, o nuo stipresnio vantos smūgio pasilieka ruožai. Tik plaukus pasikirpti tas metas tinkamas – atauga stipresni.
Žemės ūkio darbų eiliškumas seka gamtos ritmą; savaip tai tarsi kartoja ir žmogaus gyvenimas. Būtinai maudomasi pirtyje po talkų: mėšlavežio, rugių kūlimo, linamynio, šulinio kasimo. Išskirtinai įdomios archajiškais papročiais yra moterų pirtynos – pagimdžiusiosios įvesdinimas į bendruomenę bei dukros pirmosios duonos iškepimas (iniciacija). Pirties pagerbimas įeidavęs ir į aukštaitiškų vestuvių apeigas. Metų cikle esama nekasdieniškų pirčių, - tai su didžiosiomis šventėmis susiję pakūrimai: Žaliojo ketvirtadienio, Kūčių dienos. Jų išskirtinumas – ateities spėjimai, burtininkavimas, likimo ženklų skaitymas; tai tikėtini pirties mitologizavimo reliktai.

3. „Lietuviška pirtis nuo gimimo iki mirties“. Pranešėjas Aivaras Lileika, ikikrikščioniškos Lietuvos istorijos tyrėjas.

Pirtyse lietuviai ir gimdavo ir … mirdavo. Didelė dalis politinių žmogžudysčių vyko lietuviškose pirtyse. Kokią vietą lietuviška pirtis suvaidino valstybės kultūroje ir politikoje XIII-XVIII amž.

4. „Lietuviška pirtis šiandien. Vanojimas. Pirtininkystė“ Pranešėjas Rimas Kavaliauskas, gamtos mokslų magistras, Pirties akademijos direktorius, pirties ekspertas.

Esu visiškai tikras, kad vanojimo fenomeno negalima nagrinėti vienpusiškai. Kaip ir žmogaus. Norint bent priartėti prie žmogaus gerovės pirtyje bent paviršutiniško suvokimo, reikalingas ne tik skvarbus protas, sugebantis aprėpti daugybę pirties faktorių, bet ir tam tikros etinės sąmonės savybės. Visų pirma – kuklumas ir nuolankumas. Ir pasitikėjimas. Pasitikėjimas mus globojančiomis jėgomis, pranokstančiomis mūsų linearinį mąstymą.

Vanojimo demonstracijos
Vanoja: Rimas Kavaliauskas – dviejų vantų technika, Nijolė Nagurnaitė – energetinis vanojimas.

Nuotraukos iš dvigalės pirties atstatymo.

12 val. Pirties kiemas

Pažintiniai pirties seansai dvigalėje dvaro pirtyje. Iškūrentos pirtys, garas, vantos, šaltas vandenėlis. Įvairių pirties technikų demontracijos.

13.45 val. Žaidimai ūpui pakelti.

Pirtinės estafetės. Eko laivelių gamyba ir varžybos. Žemės menas.

15.30 val. Vantų rišimo varžytuvės (Prie lauko scenos)
Registracija nuo 12.00 Infocentre, pamokos 12.00 – 13.30.
Varžytuvėse bus 2 rungtys vienu metu: „Beržinė“ ir „Originalioji“ vantos.

16.30 val. Uždarymas kulminacija.

Vantų rišėjų apdovanojimas.

Keturios Pirties dienos zonos: Ugnis -pirties kiemas, Vanduo – žaidimai, Akmuo – kermošius, Garas -konferencija.

Šventės organizatoriai: Lietuviškos pirties bičiulių draugija, Lietuvos liaudies buities muziejus, VšĮ “Pirties akademija” , UAB “Agentūra ūpas”

Informacija: 8 685 35596, 8 687 20316
www.pirtiesbiciuliai.lt; www.llbm.lt; www.pirtis.lt;

Šventės rėmėjai