Pirties atmosfera yra daugelio diskusijų objektas. Dažniausiai jos kyla ir besimaudant pirtyje. Vieniems mauduoliams per karšta, kitiems - per šalta... Pagalbos prašoma pirtininkų ir šiaip pirties žinovų, tačiau jie dažniausiai kartoja tuos pačius „suomiškos", „rusiškos",. „turkiškos" pirties stereotipus ir teiginį, kad „pirtyje reikalinga ventiliacija"

Mes visi esame įpratę pirties mikroklimatą apibūdinti tik vienu dydžiu – temperatūra. Tačiau klausimas yra kur kas sudėtingesnis. Juk pirtyje dar ir vandenį ant akmenų pilame. Ir būname joje nusirengę ir šlapi. O šlapias žmogus jaučiasi visiškai kitaip, nei sausas – tai aišku iš praktikos. Ir jau vien to fakto pakanka, kad suprastume – pirties mikroklimatas yra sudėtingas klausimas.

Drėgmė ir garas

Kai pirtį iškurename, joje būna šilta (karšta) ir sausa. Jei sausa per daug – gali nukentėti mūsų plaukai, veido oda, sunku kvėpuoti (džiūsta šnervės). Tokiu atveju šiek tiek vandens ant akmenų situaciją pataiso – kvėpuoti tampa lengviau. O kartais būna priešingai – pirtis iškurenta, tačiau po kelių užėjimų karštis jau išsisklaidęs ir pirtyje nepakankamai šilta, išsimaudę upelyje mauduoliai negali greitai sušilti. Ne bėda – vėl gelbsti vanduo ant akmenų. Nuo jų iškart pakyla garas, skleidžiasi palubėje ir pamažu leidžiasi žemyn, tarsi šilta uždanga uždengdamas ant plautų sėdinčius žmones. Tai vadinama garo pylimu. Ir tas pylimas dažniausiai ir yra pagrindinė mikroklimato reguliavimo priemonė. Vanduo garinėje kompensuoja ugnies karštį ir padaro pirtį „minkštesne“, tinkamą sveikam prakaitavimui, prausimuisi, vanojimuisi.

Garo pylimo taisyklės

Kokybiškas garui pagaminti pirtyje reikalingos tokios priemonės:

1. 5 l indas karštam vandeniui
2. Metalinis bent 200 ml talpos samtelis
3. Suolelis netoli krosnies indui pasidėti
4. Puiku jei yra vandens čiaupas
5. Didelė vanta ar rankšluostis garui vaikyti

Garą pilti taip pat reikia mokėti. Dažnai tą darantys pasiduoda pagundai pilti garą didelėmis porcijomis ir netgi stengiasi, kad ant viršutinio plauto sėdintys nuliptų žemyn. Manyčiau, tai yra ydingai suprastas pirtinis „šaunumas“, iš tiesų parodantis, kad pirtininkas negerbia kitų žmonių pojūčių. Norint pilti garą visų pirmą užduokite sau klausimą „kokį garą noriu sukurti?“, „kas vyks garinėje užpylus garo?“. Galimi atvejai plačiau aprašyti straipsnyje Pirties garas.

Bet kuriuo atveju pravartu prisilaikyti šių taisyklių:

1. Garas pilamas mažomis porcijomis, stebint pokyčius garinėje ir žmonių reakciją
2. Prieš pilant naują porciją, akmenims leidžiama išdžiūti
3. Pilama stovint šonu į krosnį ir šiek tiek atokiau
4. Jei užpylus kelis kaušelius, garo trūksta, verta pamojuoti palubėje didele vanta ar rankšluosčiu ir „išvaikyti“ garą.
5. Garą pilti nedideliais intervalais visą kaitinimosi laiką.

Garas nėra vienintelis drėgmės šaltinis. Jos atmosferą drėkiną bet kuris šlapias objektas – sėdintis žmogus, paliktas šlapias rankšluostis, vantos, o ypač – prie krosnies pritaisyti verdančio vandens bakeliai. Pernelyg drėgna, prigaravusi garinė atrodo troški, joje ilgiau išbūti yra sunku. Todėl kai kuriose viešose pirtyse vandenį neštis į garinę yra draudžiama.

Grynas oras garinėje

Jei garinėje karšta ir drėgna, tai joje greitai tampa labai tvanku. Jei kambario tvankumą mes įpratę atpažinti ir natūraliai jo išvengiame vėdindami patalpas, tai garinės tvankumą mes dažnai supainiojame su karščiu, sakome „per karšta“, nors iš tiesų tiesiog trūksta gryno oro. Tik įsivaizduokite – jei maudotės pirtyje 3 valandas, tai per tą laiką jūs galbūt suvalgysite 0,3 kg vaisių, išgersite 2 l arbatos ar vandens, tačiau tikrai perpumpuosit per savo plaučius daugiau nei 3500l oro. Tai koks bus šis oras stipriai įtakos jūsų savijautą pirtyje ir po jos. Pasikaitinus neišvėdintoje pirtyje jums gali skaudėti galvą, o pirtis palaipsniui įgis ne visai malonų kvapą. Juk mediniai paviršiai gerai absorbuoja kvapus, o vėliau, sudrėkę, juos išleidžia.

Gryną orą garinėje užtikrina tinkama ventiliacija. Ventiliacija pirtyje atlieka ir daugiau funkcijų: padeda garui bei kvapams pasklisti po garinę, pašalina „užterštą“ prakaito prisisotinusį orą, išdžiovina per šlapią pirtį procedūrų metu ir po jų. Gera ventiliacija – tai pirties medinių konstrukcijų ilgaamžiškumo garantija. Yra labai daug ventiliacijos schemų. Plačiau apie skirtingus garinės ventiliacijos būdus.

Kuo kvepia garinė?

Vienas iš pačių pagrindinių dalykų, ką turi sukelti garinė į ją užėjusiam žmogui – tai norą nusirengti ir joje išsimaudyti. Smalsumą dažniausiai sukelia garinės dizainas ir apšvietimas, bet norą joje maudytis nulemia jos kvapas. Žmonės dažnai ilgai ir entuziastingai gali pasakoti apie tai, kas jiems pirtyje maloniai kvepia. Tačiau jie retai atspėja tiksliai. Nes pirtyje susimaišę dūmų, medžio, šlapių vantų bei kvepiančių pirties priemonių kvapai susimaišo į kiekvienai pirčiai būdingą“kvapovaizdį“. Būtent jis ir nulemia norą pasilikti garinėje.

Vantos ir natūralios medinės sienos skleidžia malonų kvapą, kuris jau savaime atpalaiduoja.

Garinė pirties turi kvepėti karštu garu, medžiu, ir truputį – beržo vanta. Išskirtinėmis progomis pirtie papildomai aromatizuojama augalais ir jų ekstraktais. Pirties aromaterapija – ypatingas menas. Pirmai pradžiai naujam pirtininkui pakanka žinoti kelias pagrindines pirties aromaterapijos taisykles:

1.  Ant akmenų pilame tik gryną vandenį, o išskirtiniais atvejais ant nekarštų akmenų – ir žolių nuovirus (arbatas)
2. Ant akmenų pilami nuovirai turi būti labai stipriai atskiesti
3. Ant pirties sienų, ypač prieš pat užėjimą ar jo metu vanduo nepilamas
4. Naudojame tik labai aukštos kokybės iš patikrintų šaltinių įsigytus kvapus bei eterinių aliejų mišinius
5. Eterinių aliejų negalima pilti ant krosnies net praskistų vandeniu.

Tradicinėje liaudiškoje pirtyje dažnai naudojame įvairių medžių vantas bei žoles. Įkaitusios žolės ir kai kurių medžių vantos sukuria nepakartojamą atmosferą. Jei kvepiančių vantų neturite vienintelis geras pasirinkimas lieka eteriniai aliejai. Lietuviškos pirties akademija siūlu jums 4 pirties kvapų mišinius.

Bet kuriuo atveju kuriant ir keičiant garinės pirties mikroklimatą reikia prisiminti pagrindinę sveikos pirties taisyklė: ne visada daugiau ir stipriau yra sveikiau ir maloniau.

Taip pat skaitykite