Ekobendruomenės ir indėniškos pirtys

Kviečiame į pasidalijimo įspūdžiais (edukacinę) pirtį. Iš tolimų kraštų grįžo keliautojas Linas Karalius, ši kartą aplankęs kelias Pietų Amerijos žemyno šalis.

Susitikimo metu Linas papasakos apie ekologiškų bendruomenių, Kosta Rikoje, Nikaragvoje ir Brazilijoje funkcionavimo principus, šamaniškus Amerikos indėnų gydomuosius ritualus
bei pasidalins savo patirtimis dalyvaujant Temezcal pirtyse su šiaurės Amerikos Native indėnais einančiais Raudonuoju keliu.

Kas yra temeskalis?

Pirmą kartą temeskalis (indėniška pirtis) europiečių raštijoje yra minimas ispanų konkistadoro Pedro Sotelo de Narváez „Tukumano žemių sąraše“ , 1582 metais: „ jie dažnai lenda į labai karštus namus po žeme, maudosi ten ir prakaituoja, trinasi ten viduje, o paskui išeina į gryną orą".

Fiziškai Temeskalis yra žema pusiau sferinė lengva pastogė dengta augaliniais dembliais, ir aptepta moliu, maždaug 120-160 cm aukščio ir tiek pločio, priklausomai nuo to kiek yra dalyvių.  Vienoje vietoje siena būna išmūryta iš lavos akmenų (šiandien vis dažniau naudojamos šamotinės plytos). Už sienos kuriama ugnis, kuri sušildo sieną, o toji - pirties patalpą. 

Pirties lankytojai paprastai sėdi joje gana ilgai, nuo 50 iki 120 min. kartkartėmis pataškydami vandens ant karštos sienos. Naudojamas vanduo, kuriame buvo mirkytos žolės.Išėję iš temeskalio lankytojai paprastai ilsisi gretimoje patalpje, kur smilkomi aromatiniai augalai, skamba muzika, dažnai daromas ir masažas.

Temeskalis yra dvasinė erdvė. Tai - šventykla, nes buvimas joje sukuria ypatingą ryšį tarp ritualo dalyvių ir Motinos Žemės - Pačamamos Tonancintlali. Šis procesas suardo dalyvio Ego ir leidžia Tlaceolteotliui  - save kuriančiam ir save sunaikinačiam pradui, transformuoti žmogaus kūną į atanorą, esantį kitame atanore (pirtyje) ir paskatinti jame tikrą alcheminį procesą kurio metu jumyse yra pažadinamas Ketcalkoatlis, Teskatlipoka ar Uitcilopočtlis (senieji actekų Dievai).