Pasiruošimas

Pirties kūrenimo dieną visuose namuose vykdavo tam tikras pasiruošimas. Moterys sutvarkydavo skalbinius: įsiūdavo sagas, sulopydavo skyles ir iškočiodavo. Paruošdavo pirčiai vantas ir iš pat ryto padarydavo galvoms trinktis šarmo4, kuri einant pirtin išimdavo iš krosnies ir švariai per drobės maršką nusunkdavo, kartais dar ir kitą kartą perkošdavo.

Moterys savo reikalams, t.y. pirčiai pasidėdavo dar krosnin kokį puodą vandens, mat labai dažnai pirtyje vyrai visus akmenis išreikodavę ir joms trūkdavę šilto vandens. Todėl savas, iš namų nusineštinis šiltas vanduo pirtyje buvęs visad pravartu, net ir vandens pakankamai esant, - atsineštiniu švariau, be graužų nusiplaudavusios.

Pačius pirmuosius iš namų pirtin išruošdavo senelius. Jie beveik vieni susirinkdavę "pirmajam garui" ir išsiprausdavo, kol dar visi nesueina, kol pats karščiausias vanduo. Dažnai senelis gauna palydovą, kuris jam nuneša šarmo kibirą, vantą, skalbinius, o silpnesniam ir nueiti padeda. Paprastai, palydovu būna pats namų šeimininkas arba kuris kitas vyras. Šeimoje nesant vyrų, seneli ligi pirties palydi ir moteris arba nuveda kuris iš kaimynų. Žiemos metu per pusnis sunku senam žmogui pirtį pasiekti, tai senukas nuvežamas rogutėmis arba pakinkomas arklys. Seniau arklį pakinkydavo vienas kuris iš turtingesniųjų ūkininkų ir suveždavo pirtin visus bearklius kaimo senelius. Po pirties vėl išvežiodavo.

Palydovai retai kada patys prausiasi drauge su seneliais. Paprastai jie tik juos nurengia, padeda nusiprausti, apsirengti ir vėl išveda namo. Tie, kurie iš pirties išėję jaučiasi pavargę ir neturi savo palydovo, pasiprašo ką nors iš atėjusių vyrų. Namo iš pirties palydėti senelį buvusi kiekvieno vyro pareiga ir dažniausiai net neprašyti pasisiūlydavę.

Vasaros metu pirtin vyrai eidavo vienmarškiniai, kitu metu nereikalingus drabužius namuose palikdavo. Jei kuris turėdavo ilgus kailinius, tai išsirengdavo ir vienmarškinis apsivilkdavo kailiniais bei susijuosdavo juosta. Išeidami pirtin, namuose palikdavo visas brostvus. "Dievo pirtim nekaitysi".
Einančiam pirtin vyrui moterys paduodavo šilto šarmo medinį kibirą, naują vantą, skalbinius (būtinai išverstus, su geru užsegimu!) ir vėliau muilo gabalėlį, vienam kuriam iš šeimos narių.

Berniukai nuo šešerių metų pirtin eidavo kartu su tėvu ar šiaip su kuriuo šeimos nariu. Našlaičius pirtin vesdavosi dėdė ar šiaip kuris iš senesnių kaimynų.
Moterys pirtin pačios vienos išsirengdavusios. Jos taip pat išleisdavusios pirma seneles, kurias žiemos metu vienas kuris ūkininkas suveždavo ir išveždavo, nors daugiausiai išvežiodavo kuri nors viena iš moterų.
Pirtin eidamos moterys pasiimdavo taip pat šarmo, šilto vandens, vantas ir skalų (vyrai dar spėdavo, dažniausiai, su prietema išsiprausti).

Seniau pirtin pirma eidavo tik vyrai,dabar ir moterys pirma išleidžiamos. Šį pirmavimo paprotį seniau vyrai taip nusakydavę: „Moteriška galva šil(i)mos nepakelia“; „Boba ir višta šil(i)mos bijo“; „Bobos visokiom ligom serga, tai už tai jų vyrai pirma pirtin neleidžia“.

Pastaruoju metu kartais dėl moterų pirmiau pirtin ėjimo dar pasitaiko nesusipratimų, pvz., atvykęs svetys paprašomas pirtin ir atsitiktinai sužino, kad pirtyje jau buvo moterys. Tokiais atvejais svetys atšauna: "Vištos suvarinėtos"; "Vištos suvarytos, garą išpylė .

Pirtin eidamos moterys grįžtančius vyrus išklausdavo. ar jau baigia vyrai praustis, kiek garo liko ir pan. Jos pirtin nesiskubindavo, kad "vyrų be kelnių nerastų", nes vyrus užtūpusios buvo pajuokiamos". Todėl visą laiką moterys pirtį sekdavo ir matydavo naujai ateinančius ir iš pirties išeinančius vyrus.