Uždaryti

Alkoholis Lietuvoje

Jūs esate čia: Namai » Sveikata » Publikacijos » Alkoholis Lietuvoje

Statistikos Departamento duomenimis, absoliutaus alkoholio litrais vienam gyventojui teko: 2000 m. - 9,9 litro; 2001 m. - 10 litrų; 2002 m. - 10 litrų; 2003 m. - 10,2 litro; 2004 m. - 10,4 litro; 2005 - 10,7 litro.

* Lietuvos alkoholio rinkos vertė per artimiausius penkerius metus išaugs 35,5%. Pernai alkoholinių gėrimų rinka išaugo 6,9%. Lietuvių išlaidos alkoholiui itin išaugo pradėjus kilti gyvenimo lygiui po 2004 m., Lietuvai tapus ES nare. (ELTA pranešimas, „Kauno diena“, 2007-01-30)

Tokie yra oficialūs skaičiai, tačiau, kaip tvirtina Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas A. Veryga ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius V. Mačiulis, realus alkoholio sunaudojimas yra mažiausiai dvigubai didesnis, nes dalis alkoholio visada lieka neįskaičiuota. Šie specialistai sprendžia pagal alkoholinių psichozių, kurių neįmanoma nuslėpti, skaičių.

A. Veryga: Jei vertintume, kokiais mastais didėja alkoholinės psichozės atvejų, reali padėtis būtų daugiau nei 20 litrų gryno etilo alkoholio per metus. Per penkerius metus alkoholinių psichozių skaičius išaugo nuo 55 iki 90 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Alkoholinės priklausomybės diagnozę galima nuslėpti einant gydytis privačiai, tačiau alkoholinės psichozės nenuslėpsi. Didelę alkoholio dalį išgeria vaikai, kurie teoriškai net nusipirkti jo negalėtų.
V. Mačiulis: Visiška laisvė girtavimui. Alkoholis yra narkotikas, prie jo priprantama. Jauni žmonės gali priprasti per 6-8 mėnesius. Šiuo metu užregistruoti 2 vaikų alkoholinės psichozės atvejai. Baltoji vaikų karštinė buvo neregėtas dalykaas Lietuvoje. O dabar po Lietuvą laksto daugiau kaip 3000 nuo baltosios karštinės pamišusių žmonių, daugiau nei 600 serga lėtinėmis psichozėmis, pavydo kliedėjimu. Tai labai pavojinga, nes sutuoktiniai dažnai vienas kitą nužudo. Tokių lėtinių psichozių nuo 1990 m. padaugėjo daugiau nei 20 kartų. 80% visų savižudybių įvykdoma esant girtos būsenos. (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12071801)

* LR Seime vykęs Nacionalinės sveikatos tarybos posėdis konstatavo, kad vykdoma alkoholio politika iš esmės prieštarauja alkoholio kontrolės teisės aktų nuostatoms, t. y. vykdoma politika ne mažina, bet didina alkoholio vartojimą. ... Posėdyje akcentuota: kad pagrindinį vaidmenį sprendžiant klausimus, susijusius su alkoholio vartojimu vaidina ne Nacionalinė sveikatos taryba, bet Ūkio ministerija, o Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarybą, kaip neparankią instituciją, jau antrą kartą rengiamasi naikinti.
Be to, sparčiai auganti mažmeninė prekyba, didėjantis prekybos tinklų skaičius ir atsirandančios specializuotos alkoholinių gėrimų parduotuvės skatina gėrimų pardavimą.
- „Kauno diena“, 2007-02-14; „Kelias į pražūtį“

PSO duomenimis, kai alkoholio suvartojimas per metus vienam gyventojui viršija 8 litrus absoliutaus alkoholio, prasideda negrįžtamas tautos nykimas ir degradavimas. 2005 m. lietuviai, pagal oficialią statistiką, suvartojo 10,7 litro gryno spirito vienam gyventojui, bet iš tikrųjų, pasak, A. Verygos ir V. Mačiulio, - apie 20 litrų.

Laisva Lietuva taip pat pasistatė depopuliacinį (gyventojų mažėjimo) kryžių. Tai kryžius tautai. Tą kryžių nubraižė gimstamumo ir mirtingumo rodiklių kreivės. Kol tauta gyvybinga, gimstamumo kreivė yra aukščiau už mirtingumo. Mažėjant gimstamumui ir didėjant mirtingumui kreivės pradeda artėti viena prie kitos, susilygina, persikryžiuoja ir toliau judėdamos laiko ašies kryptimi nubrėžia kryžių. Lietuvoje šios dvi kreivės susikryžiavo maždaug 1995 metais.
Konkretūs skaičiai yra tokie: 1990 m. mirtingumo rodikliai padidėjo nuo 10,8 iki 12,8 tūkstančiui gyventojų, o gimstamumo sumažėjo nuo 15,4 iki 8,9 tūkstančiui gyventojų. 1990 m. teigiamas gyventojų prieauglis buvo +4,6 tūkstančiui gyventojų , o 2005 m. -3,9 tūkstančiui gyventojų. Galima patiems nubrėžti kreives ir pamatyti, kaip atrodo kryžius tautai.

Lietuvoje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas prasidėjo nuo 1994 metų. 1994-2004 metais Lietuvos gyventojų natūraliai (neskaitant emigracijos) sumažėjo 69 tūkstančiais, o pastaraisiais metais kasmet sumažėja po 20 tūkstančių (iš ataskaitos Seimui).

* Statistikos departamento duomenimis, per trejus pastaruosius metus buvo uždarytos 422 bendrojo lavinimo mokyklos, o moksleiviško amžiaus vaikų skaičius sumažėjo 20761. - ELTA, 2004-11-29; http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=5563425

* Mokslininkų teigimu, nemažėjant emigracijai bei išliekant menkam gimstamumui, ilgainiui gali pristigti pinigų išmokėti numatytas pensijas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės Audronės Morkūnienės, jau po 10 metų gali tekti skolintis pinigus, norint išmokėti tokias pensijas, kokios yra dabar numatytos.
- Lietuvos radijas; Omni Laikas, 2006-09-05

* Sunkiai suvokiama, kad vienas iš trylikos globos namuose gyvenančių vaikų yra tikras našlaitis, o likusieji yra socialiniai našlaičiai - jie turi tėvus, kurie jais nesirūpina.
- Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė Agnė Kurutytė; Delfi.lt, 2006-05-17.

* Pernai kiekvienas Lietuvos gyventojas išgėrė apie šešis litrus sidro - keturis kartus daugiau nei prieš dvejus metus. Lengvųjų alkoholinių gėrimų gamintojo „Ragučio“ duomenimis, iš viso 2006 m. Lietuvoje parduota daugiau nei 20 mln. litrų sidro. Pats „Ragutis“ užima apie 40-45%. šalies sidro rinkos. Bendrovės pardavimai pernai išaugo 72%. iki 9,1 mln. litrų. Pasak D. Rutkausko, šiemet laukiama ne mažesnio apyvartos augimo nei pernai. Tikimasi, kad sidro pardavimai ypač išaugs prasidėjus vasaros sezonui.
- ELTA. 2007-01-29

* Klaipėdos mokyklos šį rugsėjį dar labiau ištuštės. Planuojama, kad jose bus 31 klase mažiau. Jose galėtų mokytis apie 800 vaikų. „Nors šie skaičiai nedžiugina, tačiau tai - optimistinė prognozė. Gali būti, jog šią rugsėjo 1-ąją į Klaipėdos mokyklas neateis dar daugiau vaikų“, - perspėjo uostamiesčio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė. Pasak jos, mokyklos tuštėja kasmet. Kiekvieną rugsėjį sulaukiama po maždaug 1500 mažiau vaikų. „Vaizdžiai tariant, kasmet netenkame po dvi vidutinio dydžio mokyklas“, - pridūrė ji.
- „Klaipėda“, 2007-03-08

* Šiaulių rajone yra apie 50% kaimų, kuriuose eilę metų nebegimsta vaikai. Kuo toliau nuo rajono centro, tuo mažiau naujagimių. „Žinokite, aš apakusi“, - neslėpė nuostabos Birutė Babrauskienė, Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, surinkusi informaciją apie Šiaulių rajono kaimus, kuriuose pernai negimė vaikų. Vedėja prisipažino: gavusi pirminę informaciją iš pradžių nepatikėjo savo akimis ir kai kurių seniūnų prašiusi perskaičiuoti dar kartą. Kuo kaimas labiau nutolęs nuo centro ar pagrindinių kelių, tuo labiau sensta ir miršta.
- „Šiaulių kraštas“, 2007-02-10

* Šokių salėje besivoliojantis girtas dešimties metų vaikas. Ankstyvą rytą prie alkoholio parduotuvės miksą tiesiog iš butelio pakaitomis traukiantys iš kaimo atvažiavę tėvas ir paauglė jo dukra. Į policijos komisariatus iš viešų vietų atvežami šimtai girtų vaikų. Kai kurie jau komoje - vežami tiesiai į reanimacijos skyrius. Tai kasdieniai nieko jau net nebestebinantys Lietuvos reiškiniai. Gerti tapo norma, o negerti - lyg ir patologija. Tačiau ši nuostata neatsirado savaime. Tai - į vaikus ir moteris nusitaikiusios alkoholio rinkos „pasiekimas“. Paaugliai teikia pirmenybę gėralo skoniui. O gamintojai tuo pasirūpina. Degtinę parduoda sumaišytą su sultimis ar limonadu. Vis dažniau berniukai alų pradėjo keisti neseniai atsiradusiu alaus kokteiliu, skanesniu už alų. Mergaitės taip pat geria ne šampaną ar vyną kaip jų mamos. Nusiperka „Sidro“, „Mix“-o ir kitokių paskanintų alkoholio mišinių. Būti šiek tiek išgėrus - madinga. Vilma Ancikevičienė, Kelmės rajono policijos komisariato Nepilnamečių nusikaltimų prevencijos grupės vadovė, konstatuoja liūdną faktą, jog per dešimt šių metų mėnesių į policijos komisariatą iš viešų vietų atvežti 54 girti nepilnamečiai, iš jų - 12 mergaičių. Prieš penkiolika metų girtas vaikas policijos komisariate buvo retenybė. Per keliolika pastarųjų metų alkoholis pavertė degradais, nelaimių aukomis arba nuvarė į kapus tūkstančius Lietuvos žmonių, dažniausia silpnavalius suaugusius. Dabar alkoholio rinka nusitaikė į vaikus. Situacija labai sparčiai pasikeitė, kai imta gaminti pigius, iš vaiko kišenpinigių įperkamus, pasaldintus ir paskanintus alkoholinius kokteilius. Alkoholio gamintojai augina sau naują alkoholio vartotojų kartą.
- „Šiaulių kraštas“, 2006-11-18

Moksleivių tyrimai rodo, kad Lietuvoje daugėja rūkančių vaikų. ESPAD tyrimo duomenimis, 1995-2003 m. šešiolikmečių rūkančių paauglių padaugėjo nuo 34% iki 49%, o to paties amžiaus merginų - nuo 18% iki 33%. Pastaruoju metu, kaip rodo ESPAD ir HBSC tyrimų duomenys, bent kartą gyvenime bandę rūkyti prisipažįsta 88%. 15-16 metų amžiaus berniukų ir 73% mergaičių. Rūkančių vaikų nuošimtis jau yra didesnis už suaugusiųjų.
Lietuvoje nuolat blogėja moksleivių alkoholio vartojimo situacija. ESPAD apklausa atskleidė, kad 2003 m. abstinentų skaičius tarp 15-16 metų Lietuvos moksleivių buvo vienas mažiausių iš 30-ies Europos šalių. ESPAD tyrimo duomenimis, 15-16 metų vaikų girtavimas nuo 1995 iki 2003 m. išaugo 5 kartus. 15-16 metų moksleivių, vartojusių alkoholį 10 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų, skaičius 1995-2003 m. tarp berniukų išaugo 4 kartus (nuo 2,6% iki 12,8%), o tarp mergaičių - beveik 5 kartus (nuo 1% iki 4,7%). Net 66 proc. Lietuvos moksleivių per paskutinius 12 mėn. buvo girti. Tai rodo jau ne atsitiktinius išgėrimus, bet sistemingą jaunosios kartos girtavimą. Todėl galima atsakingai teigti, kad didėjantis girtaujančių vaikų skaičius yra logiška nuolatinio alkoholio kontrolės politikos liberalizavimo pasekmė. Paauglių, augančių be tikrojo tėvo arba motinos, rūkymo galimybė yra 1,5 karto didesnė už paauglių, augančių su abiem tėvais. Sutrikęs bendravimas su tėvais yra dar reikšmingesnis veiksnys skatinantis rūkymą, nes rūkymo galimybę didino 2,9 karto berniukams ir 3,7 karto mergaitėms.

Vakar Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektui. Esminė pataisa yra ta, jog norima liberalizuoti prekybą alumi, praskiestu sultimis. Tokie mišiniai jau ir dabar tapo itin populiarūs tarp paauglių. Tačiau norima, kad jie būtų pardavinėjami visur, kur tik pasiekia vaikų rankos.
- „Klaipėda“, 2007-03-14

Nacionalinė tabako ir alkoholio koalicija kreipėsi į Prezidentą, kad būtų imtasi „neatidėliotinų priemonių stabdant gėdingą tautos girdymo procesą“. Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos (NTAK) prezidento dr. Aurelijaus Verygos, šiuo metu esančią situaciją neabejotinai galima vadinti kritine.
Lietuva pagal suvartojamo gryno alkoholio kiekį, tenkantį vienam šalies gyventojui, jau pirmauja Europoje. Alkoholinių psichozių skaičius per pastaruosius 15 metų išaugo 10 kartų (nuo 9 atvejų 100 tūkst. gyventojų 1990 m. iki 90 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2005 m.). Statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 iki 2005 m. mirčių dėl alkoholio vartojimo skaičius išaugo 40% Šalyje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad per 10 metų girtaujančių (geriančių kas trečią dieną) 15-16 metų berniukų skaičius išaugo 4 kartus, o to paties amžiaus mergaičių - 5 kartus. Tie patys tyrimai patvirtino faktą, kad tik 2% 15-16 metų vaikų nevartoja alkoholio. 2005 m. atliktas namų ūkio tyrimas parodė, kad pagrindiniai nepilnamečių mergaičių mėgstami gėrimai yra sidras ir alkoholiniai kokteiliai, o nepilnamečių berniukų - alus. Būtent šios prekės yra dažniausiai reklamuojamos, teigia NTAK. Lietuva labai blogai atrodo tarptautiniame kontekste: pirmaujama savižudybių, žuvusiųjų keliuose, patyčių paplitimo mokyklose ir kitose suvestinėse. Visos šios socialinės žaizdos yra tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu, - teigia A. Veryga. Jis primena, kad Lietuvoje net 70% savižudybių įvyksta apsvaigus nuo alkoholio. Be to, Lietuvoje jau užfiksuoti vaikų alkoholinės psichozės atvejai, o alkoholinėje komoje per šventes medikams gabenami vaikai jau tapo įprastu reiškiniu, - sako A. Veryga. Apie tai, kad valstybė nepadarė nieko, kad pagerintų padėtį, savo išvadose patvirtino ir Seimo kontrolierius. Dar daugiau, šalies Premjeras atvirai tyčiojasi iš visuomenės, teigdamas, kad alkoholio reklama neturi įtakos jo vartojimui. Ūkio ministerija, nuolat tardamasi su alkoholio gamintojais, nepaliaujamai kuria sąlygas alkoholio pramonei klestėti, - stebisi A. Veryga. Jo manymu, tokia padėtis sukuria aplinką, kurioje alkoholio nevartojantys žmonės laikomi psichiškai nesveikais.
- lrt.lt, 2007-03-29

(Medžiaga apie padėtį Lietuvoje paimta iš kun. R. Skrinsko leidžiamo elektroninio laikraščio PRO VITA - http://www3.vdu.lt/life)
 

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“