Plaučiai

Aukšta garinės temperatūra dirgina kvėpavimo centrus, skatina dažniau kvėpuoti, taip pat atpalaiduoja kvėpavimo takų muskulatūrą. Kvėpavimas padažnėja iki 15-20 kartų per min., taip pat padidėja išgarinamos drėgmės kiekis. Plaučių alveolės išsiplečia, jų ventiliacinės savybės sustiprėja 1,5 karto. Darosi lengviau kvėpuoti, plaučiuose sumažėja drėgmės ir gleivių. Pirtis yra ir galinga plaučių ligų profilaktinė priemonė. Nustatyta, kad dažnai lankantys pirtį kvėpavimo ligomis serga 1,5 karto rečiau.
Plaučiams palankesnė lietuviška drėgna garinė negu sauso oro pirtis – sauna. Oro temperatūra neturi viršyti 95°C, kitaip gresia gleivinių nudegimas. Per ilgas kaitinimasis saunoje taip pat gali būti kenksmingas – plaučiai praranda per daug vandens, atsiranda nemalonūs pojūčiai.
Rekomendacijos:
Pirtis yra pirmas vaistas peršalus, sloguojant, sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru, chronišku bronchitu ir kitais plaučių susirgimais. Karštos pirties procedūros ypač efektyvios pirmojoje ligos fazėje, peršalimo simptomams vos išryškėjus. Didelė tikimybė, kad kitos dienos rytą atsibusite sveiki! Pirtis taip pat gali palengvinti kenčiančių nuo astmos būklę. Sergantiems lėtinėmis plaučių ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis patariama naudoti įvairius gydomuosius augalinius ekstraktus – inhaliacijai arba užpilti ant akmenų.
Pirtis draudžiama sergant atvira tuberkulioze, aštriu plaučių uždegimu, piktybinio auglio atveju.