Uždaryti

Vantų seminaras, 2009 m. birželio 28 d.

Jūs esate čia: Namai » Pirties akademija » Atsiliepimai, istorija » Vantų seminaras, 2009 m. birželio 28 d.

Įspūdžiai iš seminaro, kuris įvyko 2009 m. birželio 28 d. Valdo Taraškevičiaus pirtyje, Sudervės sen.

Seminarą vedė:

Vantų energetinės savybės, vanojimas skirtingomis vantomis - Nijolė Nagurnaitė, PA pirtininkė;

Medžių mitologija ir energetinės praktikos - Rimas Kavaliauskas, PA vadovas;

Medžių biologinės ir botaninės avybės ir jų atpažinimas - Valdas Taraškelvičius, agronomas, baigęs PA kursus.

Seminarą pradėjome nedidele „talka“ Valdo sodyboje - teko paruošti patalpą paskaitai,nes pirtis dar visai nauja ir „nesitikėjo“tokio būrio susidomėjusių. Pirmoje dalyje Rimas papasakojo apie tai, kuo yra panaši žmogaus ir medžio energetika. Daug kam tai sukėlė mintis apie visos kūrinijos bendrumą. Viena po kitos buvo pristaytos vantos iš 20 medžių: valomosios, maitinančios, sukuriančios ypatingą nuotaiką. Plačiau apie augalų savybes.

Po paskaitos visi visi ėjome į mišką, mūsų laukė malonus pavėsingas takas per nuostabų Dūkštų ažuolyną link įspūdingos Ažuolų karalienės - storo galiūno ažuolo. Pakeliui sustojome miško aikštelėje ir atlikome tris energetinius pratimus su medžiais. Kalbos tilo, žmonės darėsi vis rimtesni. Matyt ne visi tikėjosi, kad miške gali dėtis tokie dalykai - apsikabini medį ir tarsi draugą susitinki...

Prie Ąžuolų Karalienės sustojome ilgiau. Po trumpos pertraukėlės Rimas papasakojo apie medžių meditacijos principus. Visi susiukaupė ir nukreipė žvilgsnius į šimtus metų menantį ąžuolo kamieną... Meditacija būvo skirta ąžuolo „esmei“, sąmonei pajusti, susisiekti su ja. Matyt daugeliui tai pavyko, nes po meditacijos grupė sutartinai tylėjo daugiau nei 5 minutes. Niekas nenorėjo kasdieniais žodžiais blaškyti šventos miško tylos, kuri netikėtai tapo tokia sava...

Kursų dalyvio Eivito suvokimas
 

„Būdamas miške, tarp medžių prisiminiau ne taip seniai skaitytą trapistų vienuolio Tomo Mertono knygą ir atmintin įstrigusį straipsnį iš tos knygos, kalbantį apie kūrinių tapatumą. Šiame straipsnyje, aiškindamas apie kūrinių tapatumą T.Mertonas remiasi medžio pavyzdžiu. Man šis palyginimas labai įstrigo ir skaitydamas suvokiau (laimei ar nelaimei) kad jis, būdamas medis, yra arčiau Dievo nei dauguma save protingais laikančių pasaulio gyventojų, įskaitant ir mane patį. Nelaimei - tai, kad esu toliau Dievo, laimei - kad turiu galimybę sąmoningai siekti Jo, kas nėra labai paprasta.“
 

Po miško mes dar mokėmės rišti vantas. Pririšome jų po kelias. Po to - pietūs, išvirti čia pat ant laužo. Po pietų mokėmės rišti vantas iš įvairių medžių ir jas atpažinti per atstumą. Matyt meditacijos miške nenuėjo veltui, nes rezultatai pranoko lūkesčius - dauguma dalyvių vantas atpažindavo net nugara...

Pirtis, maloniai iškūrenta Valdo ja laukė. Jos krosnis plytinė, periodinio kurenimo. Garas švelnus, tačiau atkaklus- pilant daugiau darosi pakankamais karštas. Valdas į pirtį atsinešė dar nematytų augalų; graikiško riešutmedžio, amūrinės alyvos, šilkmedžio. Pasirodo, ir juos galima sėkmingai panaudoti pirtyje.

Pirtyje savo energetinio vanojimo pagrindų mokų PA pirtinnkė Nijolė Naguranaitė, o tuos, kas netilpo į eilinį užėjimą pranajamos pagrindų mokė kursų vadovas Rimas Kavaliauskas.

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“