Uždaryti

Vanotis pirtyje - malonumas

Jūs esate čia: Namai » Pirtininkams » Publikacijos » Vanotis pirtyje - malonumas

Viešosios jstaigos „Pirties akademija" vadovas Rimas Kavaliauskas šį kartą pasakoja apie pirties procedūrų eigą bei apie tai, kaip maudytis saugiai.

Klasikinė procedūra

Įvairių pirčių procedūros gali skirtis (tai priklauso nuo pirties konstrukcijos, planavimo ir pirtininko patirties), tačiau klasikinė procedūra tinka daugeliui pirčių.
Pirmojo užėjimo į garinę metu paprastai nieko neveikiame, tik ramiai pasėdime ir adaptuojamės karštyje. Kūnas prisitaiko prie naujos aplinkos, persitvarko jo medžiagų apykaita. Jei pakankamai karšta, vandens ant akmenų galima ir nepilti, nes bus dar karščiau.
Kai tik oda išrasoja pirmuoju prakaitu, galima eiti atsipūsti priepirtyje ar gryname ore. Ilsimės (dažniausiai - 10 ar 15 minučių), kol pulsas ir kvėpavimas vėl tampa normalūs.
Antrojo užėjimo metu galima išgauti lengvą kaitrų garą ir pradėti vanotis vantomis. Tačiau jei yra pakankamai laiko, antrąjį užėjimą galima skirti intensyviam prakaitavimui. Kūnas jau būna apšilęs ir prakaituoti pradedama greičiau. Ant plautų geriau gulėti arba bent jau sėdėti taip, kad kojų ir galvos aukščio ir temperatūros skirtumas būtų kuo mažesnis.
Vanotis galima ir trečiojo bei ketvirtojo užėjimų metu. Garinėje temperatūra jau būna kiek žemesnė nei pirmojo užėjimo metu, tačiau yra drėgniau. Svarbu kuo labiau įkaitinti kūną, kad, nebijant peršalimo, būtų galima apsipilti šaltu vandeniu arba panirti į eketę.
Jei šokame į eketę, o lauke šalta, iškart po eketės patartina vienai ar dviem minutėms užeiti į garinę sušilti. Poilsio tarp užėjimų laiką galima skirti papildomoms kūno priežiūros procedūroms: masažui, kompresams, įtrynimams.

Garinėje galima ir praustis

Paskutinio užėjimo į garinę metu (vieniems tai bus trečias, o kitiems gali būti penktas ar šeštas kartas) nesivanojama, leidžiama
organizmui atsipūsti. Išėjus nesiprausiama šaltu vandeniu, o tiktai sėdima, įsisupus į rankšluostį ar paklodę, ir ilsimasi.
Aktyvus prakaitavimas gali tęstis dar keliasdešimt minučių, todėl neverta skubėti rengtis. Po pirties labai svarbu ramiai pailsėti. Galima lengvai užkąsti, atsigerti.
Anksčiau kaimo pirtyse žmonės prausdavosi toje pačioje garinėje, kurioje ir perdavosi. Taip neišvengiamai tenka daryti, jei nėra atskiros patalpos praustis. Tokioje pirtyje pirma vanojamės
ir kaitinamės, paskui prisipilame į kubiliukus vandens ir prausiamės. Prausiamasi plaušinėmis, geriausia - iš natūralių medžiagų. Vietoj plaušinės galima naudoti ir minkštą, išmirkusią beržinę vantą. Muilą reikėtų naudoti natūralų.

Maudykimės saugiai

Kokia maloni bebūtų pirtis, ji yra padidintos rizikos zona. Čia - ir karštas vanduo, ir įkaitę paviršiai, ir slidžios grindys.
Ypač pavojinga kaitintis išgėrus arba pavieniui. Kaitintis garinėje reikėtų tol, kol jaučiame dar galį joje išbūti. Jeigu reikia kentėti - geriau išeiti ir atsipūsti, nes pirtyje aplinka yra suvokiama sulėtintai ir galima persikaitinti. Persikaitinus po pirties gali skaudėti galvą, sutrikti miegas.
Jeigu garinėje neįrengta normali ventiliacija, tarp pėrimųsi šią patalpą reikėtų pravėdinti.
Tiems, kurie nėra tikri, jog gerai pakelia karštį, rekomenduojama kaitintis gulint - taip žymiai mažiau apkraunama širdis.
Vandens ant akmenų reikėtų pilti mažomis porcijomis - tik tiek, kiek tuo metu reikia. Ant akmenų pilamas tik karštas vanduo arba labai praskiesti kvapiųjų medžiagų antpilai. Negalima pilti neskiesto alaus - tai kenkia krosnelei, o gautas garas privers visus skubiai palikti garinę.
Jeigu persikaitinote, staiga padidėjo pulsas, pasidarė silpna, ėmė suktis galva ar pritrūko oro, reikia tučtuojau išeiti į vėsią patalpą, atsigulti, išgerti vandens ar vėsaus gėrimo. Ant galvos rekomenduojama uždėti vėsų kompresą.
Nestipraus perkaitimo atveju pailsėjus simptomai praeina. Stipriai perkaitus reikia pasirodyti gydytojui.
Žinoma, pirtis turi būti tinkamai prižiūrėta. Garinės slidžios grindys turi būti uždengtos medinėmis grotelėmis, jos neturi klibėti. Pirties plautų paviršiuje negali būti metalinių detalių. Šviestuvus uždenkime apsauginiais gaubtais, garinės duris įrenkime be užrakto ir atidaromas į išorę - prireikus bus nesunku išeiti, o kritiniu atveju žmogus jas atidarys, užgulęs savo kūnu.
Pirtyje svarbu laikytis ir priešgaisrinės saugos taisyklių.

Parengė Jadvyga BUIVYDIENĖ


 


 

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

Užduokite klausimą

Prisijunkite ir klauskite pirties žinovų ir pirtininkų.

Renginiai

Šeimos pirtininko studijos: Sveikos pirties dėsniai

2021-03-01
Liko 8 vietos
Vebinaras
Apie pirtį, kaip ir apie krepšinį, Lietuvoje išmano visi... O gal visgi ne? Kokia pirtis yra iš tiesų sveika ir gera?

Pirties kultūros kursas I: Pirties istorija

2021-03-04
Liko 15 vietų
Vebinaras
Pirties atsiradimas ir raida Europoje nuo Antikos iki XX a. Senosios Amerikos ir Azijos pirtys.

Šeimos pirtininko studijos: Augalų naudojimo pirtyje pagrindai

2021-03-08
Liko 28 vietos
Lietuviškoje pirtyje naudojama daug įvairių augalų. Kviečiame apie tai sužinoti daugiau!

Pirties kultūros kursas II. Lietuviška pirtis

2021-03-11
Liko 24 vietos
Vebinaras
Ir vėl prausiamės virtualiai. Kokia yra tikra lietuviška pirtis?

Šeimos pirtininko studijos: Kūno reakcija į šilumą

2021-03-15
Liko 29 vietos
vebinaras
Svarbiausias pirtyje veikiantis faktorius - šiluma. Kaip mūsų kūnas į ją reaguoja? Kokią naudą atneša pirtis, o kam ir kada joje reikėtų elgtis atsargiai?

Pirties kultūros kursas III: Šiuolaikinė pirties kultūra

2021-03-18
Liko 20 vietų
Veninaras
Šiuolaikinė pirties kultūra įvairiose šalyse: hamamas (2 tipai), Šiaurės Europa( Suomijos, Rusija, Estija), Azija (Japonija, Korėja), Amerika (temeskalis, inipi, swtitz), Europa (aufguss).

Šeimos pirtininko studijos: Vanojimo pagrindai

2021-03-29
Liko 30 vietų
Vanojimas - įdomiausia ir patraukliausia lietuviškos pirties technika. Šiame seminare susipažinsime su šios technikos teoriniais pagrindais.