Nepalabinta pirtis atsilygina gumbu kaktoje

Rimtas pirtininkas gali ne tik vantomis mosuoti, bet prireikus ir pirtelę susiręsti. Tokią taisyklę vasaros stovykloje patvirtino po VšĮ "Pirties akademija" (PA) vėliava susibūrę pirtininkai. Tris savaites Ignalinos rajone, ant Lūšių ežero kranto, įsikūrusioje vasaros stovyklavietėje buvo kūrenama eksperimentinė dūminė pirtis, kurią suprojektavo ir pasistatė patys pirtininkai.

Pirtis - per 2-3 dienas

Eksperimentui pasirinkta nedidelių gabaritų ir paprastos konstrukcijos pirtis. Pastatas ręstas taip, kad vasarai baigiantis jį būtų galima kranu pakelti ant platforma
mos ir saugiai išgabenti kitur. Vietoj pamatų laikinam statiniui naudotos iš plytų sudėliotos atramos.
Siekiant pirtį pastatyti kuo greičiau, į stovyklavietę buvo atvežti pagal nurodytus parametrus fabrike išpjauti ir nutašyti nestori egliniai (taupumo sumetimais) rąsteliai. Dvi dienas stovykloje vykę statybų darbai priminė žaidimą dėlionę. Tašelius reikėjo nerti į jiems skirtas vietas, tokiu pat principu buvo dengiamas ir stogas.
"Šis statinys - dvejų metų domėjimosi pirties technologijomis ir konstrukcijomis rezultatas", -aiškino pirties projekto autorius PA vadovas Rimas Kavaliauskas.
Pasak jo, eksperimentinio statinio pagrindu tapo tradicinė vienos patalpos pirčių konstrukcija, būdinga tiek Baltijos šalims, Baltarusijai, tiek europinei Rusijos daliai ir Suomijai. Kaip rodo archeologiniai tyrimai, panašios pirtys Lietuvoje buvo statomos ir XII-XIII amžiuje. Panašių kaimo vietovėse, pakelėse dar galima pamatyti ir šiais laikais.

Ant stogo - su laistytuvu

Kad pirtis funkcionuotų kaip darni visuma, kitų jos konstrukcijos elementų - stogo kampo, ventiliacijos angos, plyšių tarp grindlenčių ir durų - tarpusavio proporcijos buvo nuodugniai apgalvotos.
Pirtininkai juokauja, kad žemos, vos 1,50 metro aukščio, durys reikalingos tam, kad pirmąsyk į pirtelę žengiantis žmogus nepamirštų pagal senovinius papročius nusilenkęs pasilabinti.
Nepalenkus galvos, rizikuojama gauti gumbą.
Pagal fizikos dėsnius neaukštų durų konstrukcijos priežastį būtų galima paaiškinti taip: kuo įėjimas žemesnis, tuo mažiau garo išleidžiama duris pradarius - garai lieka susitelkę viduje virš durų.
Kad garas iš pirties nepasišalintų pro stogo lentas, o lietaus vanduo nepatektų vidun, viršus buvo uždengtas gumuotu audiniu. Žinoma, hidroizoliacijai galima naudoti polietileno plėvelę, ruberoidą. Gumuotam audiniui prispausti stogo viršus buvo apdėtas velėnos sluoksniu.
"Pirtelę perkėlę arčiau miesto, apdengtume įprastesne danga - čerpėmis. Tačiau velėnos stogas itin gerai dera su natūralia miško stovyklavietės aplinka. Velėna -ne tik pigi žaliava, ji puikiai apšiltina stogą ir yra it dizaino elementas. Vis dėlto norint tokiu stogu džiaugtis ilgesnį laiką, vasarą Lietuvoje jį tektų dažnokai palaistyti", - įspėjo projekto autorius.
Ar įsirengti dūminę pirtį, ar sauną, kiekvienas statytojas sprendžia pagal savo kišenę. Garinei pirčiai reikėtų vienokios krosnelės ir kamino, tad toks statinys atsieitų brangiau.
Iš lauko pusės kūrenamai krosnelei buvo panaudota tuščiavidurė metalinė statinė, kurios didžioji dalis užpildyta pirtininkų surinktais akmenimis.
Beje, tikras pirtininkas turi žinoti, kad pirties krosnelei tinka ne kiekvienas lauke rastas riedulys. Kiekvienas pirties seansas, kai akmenys smarkiai įkaitinami, o vėliau ant jų pilamas vanduo, šią gamtinę medžiagą pasendina apie 1000 metų.
Dėl šios priežasties krosnelėms netinka stambiagrūdžiai akmenys. Nuo karščio išsiplėsdami, o vėliau susitraukdami jie greitai suskyla. Geriausia naudoti juodus ir raudonus smulkiagrūdžius, mechaniškai nepažeistus akmenis.
Ar riedulys sveikas, galima nustatyti padaužius vieną akmenį į kitą. Jei garsas duslus, akmens verčiau neimti.