Lietuviška pirtis - tautos pasididžiavimas

Viešosios jstaigos „Lietuviškos pirties akademija" vadovas Rimas Kavaliauskas - apie lietuviškos pirties ypatumus bei apie tai, ką reikėtų žinoti prieš pradedant statyti pirtį.

Pertis mėgo ir Lietuvos kunigaikščiai

Garinėse pirtyse pėrėsi mūsų kunigaikščiai. Švitrigaila apie tai net su popiežiumi susirašinėjo ir gavo jo specialų leidimą pertis  šventadieniais.

Senieji metraščiai lietuviškas pirtis mini XIII amžiaus pradžioje, o iš senosios Lietuvos sostinės Kernavės kasinėjimų aišku, kad pirtis buvo įprastas statinys jau pirmajame tūkstantmetyje. Istorikas T. Narbutas XIX amžiaus pirmojoje pusėje rašė, kad senovėje turtingieji lietuviai mėgo maudytis šiltose maudyklėse kartais net kelis kartus per dieną. Ponų namuose buvę maži pastatėliai, vadinami pirtelėmis, kuriuose vanduo šildytas ant akmenų. Valstiečiai statėsi požeminius rūselius su akmenų krosnimis.

Vienokią ar kitokią pirtį turėjo beveik kas antra šeima. Taupant lėšas, būdavo statomos ir kelioms šeimoms priklausiusios pirtys.
Išnykus lietuvių dvarų kultūrai, iki mūsų dienų išliko tik paprastos vienos ar dviejų patalpų vargingų valstiečių pirtys. Jas aprašė žinomas šalies muziejininkas S. Daunys.

Pirties takas

Pirtis - vieta, kurioje atstatoma suirusi žmogaus ir gamtos jėgų harmonija. S. Daunio žodžiais, žmogus prisiima dalį kaltės už pasauliogriovimą, u˛ dieviškojo kūrinio žalojimą, tačiau žmogus jaučia pareigą gelbėti pasaulį išganingais darbais ar simboliniais ritualais, skatinti jo apsivalymą. Tai buvo laikoma svarbiausia žmogaus misija Žemėje. Yra išlikę liudijimų, kad pagarboje laikyta ne tik pirtis, bet ir takas į ją. Jis buvo rūpestingai šluojamas ir ravimas, juo einant būdavo nusiteikiama iš nešvarios į švarią, iš neskaisčios į skaisčią būseną. Išeinantys į pirtį atsisveikindavo su namais, lyg iškeliaudami tolimon kelionėn. Ir nenuostabu - iš pirties kiekvienas grįždavo pasikeitęs, apsišvarinęs.

Senosios pirties ritualai ir papročiai

Pagrindinis pirties ritualas buvo pėrimasis. Pirmasis pirties garas buvo sutinkamas su ypatinga pagarba. Kai kas net persižegnodavo.
Pirtyse lietuviai ir gydydavosi. Tai buvo moterų išminties sfera, globojama deivės Laimos. Iš daugelio šaltinių aiškėja, kad senoji pirtis buvo labai susijusi su senąja moterų bendruomene, jų papročiais. Pirtyse moterys gimdydavo, prausdavosi vestuvių išvakarėse.
Pirtyje galiojo ir savas etikos kodeksas. Lietuvių moterys, regis, į pirtį neidavo kartu su vyrais, kad nenusižengtų tradicinėms dorovės nuostatoms ir papročiams.

Garinėje buvo nevalia kvailu elgesiu įžeisti pirtį, krosnį, ugnį, vandenį ar besiperiančius. Pirtyje nesikeikdavo, o jei kas susipykdavo - stengdavosi susitaikyti prieš eidami kartu pertis.
Pirtis, susijusi su senaisiais tikėjimais ir ritualais, visada buvo vieta, kurioje dirbami kai kurie ūkio darbai. Pirtyse būdavo daiginamas salyklas, raugiamos odos, karštu garu naikinami rūbų ar patalynės parazitai. Naujos sodybos statyba būdavo pradedama nuo pirties. Joje senovės lietuviai gyvendavo tol, kol pasistatydavo namą.

Svarbu žinoti norintiems statyti pirtį

Reikia gerai apsvarstyti, kokiam tikslui statoma pirtis, kas bus jos lankytojai, kiek žmonių vienu metu persis. Svarbu žinoti, ar garinėje bus kaitinamasi pasyviai, ar bus aktyviai periamasi vantomis. Jei pirtis planuojama tradiciniam pėrimuisi, reikia pagalvoti, ar jos garinė bus patogi pirtininkui. Gali atsitikti, kad pirtininkas būsite Jūs!
Planuojant pirties statybą, reikia pasitarti su patyrusiu pirtininku. Jis suteiks vertingų patarimų.

Pirtyje kaip niekur kitur vertinamas paprastumas ir amžių patvirtintos tradicijos. Svarbiausia pirtyje - sveikatos ir profilaktikos procedūros, o visa kita gali būti atliekama pagalbinėse patalpose. Jei statoma šeimyninė pirtis, svarbu, kad joje būtų patogu ne tik pasėdėti, bet ir nusiprausti. Tokioje pirtyje poilsio zona nebūtina - pailsėti galime grįžti į namus.

Jei pirtis statoma poilsiautojams priimti, svarbu suplanuoti ir pagalbines poilsio patalpas, numatyti tinkamą šildymą, pakankamą kiekį karšto vandens. Tokiai pirčiai nelabai tinka arba visai netinka dauguma vandens ar oro šildytuvų, dušo maišytuvų, kabinų. Netinka ir tradiciniai kanalizacijos sprendimai.

Labai svarbi ir būsimosios pirties aplinka. Kuo toliau, tuo labiau yra vertinamas poilsis po pirties, tad reikia pagalvoti, ar bus pakankamai vietos laisvai pasėdėti, atsipūsti, ar pirties mėgėjų netrikdys pašalinių žvilgsniai.

Parengė Jadvyga Buivydienė