Partneriai

 

Konsultacijos

Maža šeimos pirtis

Jūs esate čia: / » Įrengimas » Pirties projektas » Maža šeimos pirtis

Maža šeimos pirtis – tai beveik kiekvieno šiuolaikinio taupaus vienos šeimos namo savininko svajonė. Paprastai į klausimą „ką savo pirtyje veiksite?“ būsimasis pirtininkas atsako: „pirtinsiuos su šeima, artimiausiais draugais, balių nebus, pirties nenuomosiu“. Dažniausiai tokią pirtį planuojama kūrenti savaitgaliais ir dar kartais po darbo savaitės viduryje. Galima sakyti, kad maža šeimos pirtis – tai vieta visai šeimai kartu išsimaudyti, atliekant ir esmines sveikatos profilaktikos bei higienines procedūras: vanojimąsi, kūno šveitimą, ramų poilsį.

Tokioje pirtyje vyras žmonai nesunkiai atliks bent jau paprastą masažą, palengvindamas jai taip dažnai paplitusius kryžkaulio ar pečių juostos skausmus, strėnų maudulį. Žmona vyrą galėtų išvanoti vantomis (tam turi būti tinkamas garinės mikroklimatas), patrinti nugarą šiurkščia linine pirštine. Vaikai tuo metu gali ramiai turkštis vonelėse. Patirtis rodo, kad šeimos, kartu einančios į pirtį yra draugiškesnės ir tvirtesnės. Tas nenuostabu – moteris valanda po pirties yra pati gražiausia. Bet grįžkime prie pirties... Pabandykime apibūdinti pagrindinius tokios šeimos sveikatos šventovės planavimo principus.

Taupios šeimos pirties planavimo principai

Iš savo patirties taupiam ir racionaliam būsimos pirties savininkui patarčiau remtis šiais principais.

Pirties vieta

Pirtis turėtų stovėti netoli gyvenamojo namo, kad būtų galima lengviau atsinešti pirties priemones, už parankės palydėti senyvo amžiaus tėvus arba ant rankų atnešti pačius mažiausius. Geriausia vieta jai – pietryčius nuo namo. Tada namas užstos šiaurės vakarų vėją, o vakaro saulutė malonia aukso spalva nudažys garinę, kai su šeima šildysitės ramiais šeštadienio vakarais.

Šeimos pirties mikroklimatas

Pirtis turėtų būti „minkšta“, švelnaus mikroklimato, kad užėjus į ją visiems kiltų natūralus noras joje pasilikti, o vaikai nepatirtų šilumos „šoko“ ir neimtų verkti. Geriau taip neatsitiktų, nes paskui juos pripratinti prie pirties bus

Šeimos pirties išplanavimas

Pirtis turėtų būti kuo paprastesnė – tai ne tik atpigins statybą, bet ir palengvins jos priežiūrą. Visiškai pakanka 2 pagrindinių patalpų: garinės bei priepirčio. Garinę planuojame erdvesnę, nei įprasta, nes joje turi tilpti ir suaugę, ir vaikai. Priepirtis yra kaip tarpinė patalpa tarp karštos garinės ir lauko, jame nusimetami rūbai, pailsima tarp užėjimų, geriama atsinešta arbata, vystomi kūdikiai, kalbamasi. Vis tiktai pagrindinis popirtinis poilsis planuojamas ne čia – vasarą sėdima lauke šalia pirtelės, o žiemą – einama namus.

Pirties konstrukcija

Pirtis planuojama kuo paprastesnė. Čia neturėtų būti didelių erdvių, nes ją dažniausiai kursite atšalusią iki lauko temperatūros. Daugelis žmonių klaidingai įsivaizduoja, kad rastinė pirtelė greitai įšyla. Iš tiesų medis sugeria ne mažiau šilumos, kai ir mūras, tiesiog tai vyksta per ilgesnį laiką. Tad jei norite džiaugtis pigia šiluma – patalpų tūris turi būti minimalus.
Pirties pastatas turi būti nedidelis, kad pernelyg nekristų į akis (ypač jei pastatytas be ypatingų suderinimų). Iš tiesų turėti savo sklype mažą pirtį – tai natūrali namų valdos savininko teisė ir įstatymai tą leidžia. Tačiau reiktų gerbti ir kaimynus – pasistengti, kad pirtis nemestų šešėlio ant kaimyno braškių ir pro svetainės langus jis nematytų garuojančių nuogalių.

Pirties mikroklimatas

Pirtyje turi būti šilta, tačiau ne per karšta. Pirmo užėjimo metu visi turi palaipsniui įprasti prie pirties ir patys panorėti „kažko daugiau“. Tik taip galima prie pirties pripratinti vaikus ir bailesnius suaugusius draugus. Idealu, jei šeimos pirtininkas (dažniausiai vyras, nors moterys taip pat puikiai susitvarko su pirtininkės pareigomis) kiekvieno užėjimo metu gali „reguliuoti“ kiek šilumos (garo) reikia. Tradiciškai tai daroma atidarant-uždarant pirties krosnelės dangtį ir užpilant vandens ant įkaitusių krosnelės akmenų.

Pirties krosnelė

Pirties krosnelės būna dvejopos – veikiančios „pačios sau“ arba nuolatinio kūrenimo ir „rankinio valdymo“ arba periodinio kūrenimo. Pirmosios nereikalauja iš didelių kūrenimo įgūdžiu – kūrenimui tinka beveik bet kas, kas dega, tačiau jos pernelyg stipriai įkaitina pirtį. Antrosios šylą ilgėliau, tačiau šilumą sukaupia akmenyse ir ją atiduota per ilgesnį laiką – tada kai to prireikia. Ant abiejų krosnelių tipų mažomis porcijomis pilamas vanduo, tik nuolatinio kūrenimo krosnelės dažniausiai „atlaiko“ porą pasivanojimų ir atvėsta, o „periodinukės“ atlaiko ilgiau.

Rimas Kavaliauskas
Pirtininkas, pirties ekspertas

---

Naudingi straipsniai

Dalintis

 

Šeimos pirtyje turi būti jauku ir geras mikroklimatas