Pirties tyla

Rimas Kavaliauskas
2015-10-27

Kai kitą kartą būsite pirtyje, pabandykite pabūti joje tyliai. Esu visiškai tikras, kad dažniausiai mes kalbame ne nuo savo vidinio vaiko, bet nuo to „sluoksnio“ įpročių, kuriais jį „apauginome“, kad jam neskaudėtų. Jei kalbėdami jūs tarsi įtempiate pilvą - kalbate ne jūs, o jūsų „gynyba“. Kadangi geriausia gynyba yra puolimas, tai dažnai mūsų kalba yra agresyvi, manipuliatyvi. Primetanti pašnekovui temą.

Yra labai sunku pradėti kalbėti kaip vaikui. Pirmas laiptelis - nustoti kalbėti visai. Galbūt sėdėjimas garinėje minkšto pirties garo apsuptyje ir galėtų būti tokia tylėjimo mokykla?

Pabandykite klausytis. Kai visi aplinkui klauso, galbūt kažkas išdrįs tyliai pasakyti tai, kas turi būti pasakyta? Pabandykite pasiklausyti tylos. Pirtyje tai nesunku padaryti, nes sėdėjimas joje mūsų protui, ieškančiam racionalumo, yra „protingas“.

Pirtininkams paslinkėčiau puoselėti tylą. Visą mūsų gyvenimą lydi triukšmas, tačiau triukšmas yra ne kas kita kaip energijos švaistymas. Energijos kaupimą lydi tyla.

Dirbdamas pirtininku, jei tik galiu, stengiuosi sukurti tuos pirties tylos momentus - ilgesnius ar trumpesnius, nes žinau, kad tik jų metu mūsų viduje pradeda veikti kuriančios ir gydančios Gamtos jėgos. Jei norime, kad pirtis būtų gydanti - joje turi būti tylos.