Vebinaras. Pirtis ir stresas

Šiuolaikinė pirtis yra daugiau „psichologinė“, nei higieninė. Dauguma žmonių eina ten, norėdami atsipalaiduoti, pailsinti nervus ir pajusti gyvenimo pilnatvės jausmą.

Pavargstame mes daugiausiai nuo stresinių perkrovų. Įdomu tai, kad perkrovos gali būti įvairios, o mūsų reakcija į jas - labai panaši. Tai kelia tam tikrus klausimus:

• kaip atpažinti emocinio pervargimą?
• kaip pervargusį žmogų „pripumpuoti“ energijos?
• kaip atverti pirčiai uždarą, kompleksuotą žmogų?
• kokie yra chroniško pervargimo požymiai?
• ar gali susidaryti „priklausomybė nuo pirties“?
• kuo grindžiama tradicinė pirties etika?
• Kaip pailsėti pirtyje?
• Kokias procedūras parinkti?
• Ar būna kokie šalutiniai poveikiai?

Fizinio kūno švarinimo būdai ir priemonės yra daugmaž suprantamos ir jas ne taip jau sunku išmokti. O kaip švarinti „psichinį kūną“? Ką iš tiesų reiškia posakis „Į pirtį - nuogu kūnu ir atvira siela“? Kas yra siela ir ar galima kalbėti apie kažkokį pirties poveikį jai?

Kaip kovoti su mūsų stresu pasitelkiant pirties procedūras? Kokios technikos taikytinos, kokių klaidų reikėtų vengti?

Šiame seminare pabandysime rasti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus arba bent jau apibrėšime tolimesnių ieškojimų kryptį. Aptarsime, kaip specifinės pirties sąlygos veikia mūsų endokrininę sistemą, mūsų emocijas ir galiausiai - gimstančius prote vaizdinius. Į šį seminarą sudėta ilgų ieškojimų ir stebėjimų patirtis.

Faktas. 75% žmonių į pirtį eina dėl psichologinių priežasčių:

• nuovargio
• bendravimo trūkumo
• noro atsipalaiduoti nuo streso
• noro patirti gerų emocijų
• patirti psichologinį palenvėjimą